Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.2.5;1.1.8.1;1.2.4.2.3;1.1.4.1;1.2.7.2.2.2;1.2.7.1.2.2;1.2.7.7;

2023 m. kovo 24 d.

sekretoriaujant Vilenai Anonovičei, Astai Kielytei, Vigitai Lavrinovičienei, Daliai Gipaitei

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorams Gediminui Vilučiui ir Renaldui Budriui,

nukentėjusios A. M. atstovei adv. Reginai Vasiliauskienei, nukentėjusios A. M. įstatyminei atstovei K. B..

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini),, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, dirba - individuli veikla, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d.LR BK, 150 str. 3 d., LR BK 153 str. 1 d., BK 22 str. LR BK 149 str. 3 d. LR BK 138 str. 2 d. 3 p. LR BK 150 str. 3 d. 233 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. tvirkino mažametį asmenį bei jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent:

jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2018 metų balandžio 21 d. tvirkino mažametę, o iki 2020 m. balandžio 21 d. jaunesnę negu šešiolikos metų asmenį, kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat kitose nenustatytuose vietose, sistemingai, ne mažiau nei kartą į dieną, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete, po to nepilnamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini),, palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, lietė bei glostė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, sėdmenis, šlaunis, versdavo pastarąją liesti jo lytinius organus, t. y. tokiais savo veiksmais tvirkindavo mažametę bei jaunesnę negu šešiolikos metų nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d.

Be to, jis V. T. kaltinamas tuo, kad pasikėsino išžaginti nepilnametę, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau dviejų kartų, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini),, palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į makštį, tačiau savo tokių veiksmų nebaigdavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindavosi atstumdama jį nuo savęs, t.y. tokiais savo veiksmais pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 149 str. 3 d.

Be to jis kaltinamas tuo, kad tenkino lytinę aistrą su nepilnamete prieš jos valią, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau nei kartą į dieną, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini), palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, bei grasinimų, versdavo pastarąją liesti jo lytinius organus, ir tenkinti jį oralinių būdu, o A. M. atsisakius jam paklusti, grasino pastarąją užmušti, pasmaugti, t.y. tokiais savo veiksmais seksualiai, prieš jos valią, atimdamas galimybę priešintis, prievartavo nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino prievartauti nepilnametę, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau dviejų kartų, bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į išangę, tačiau savo tokių veiksmų nebaigdavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindavosi atstumdama jį nuo savęs, t.y. tokiais savo veiksmais pasikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. kaltinamas tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 150 str. 3 d.

Be to, jis nesunkiai sutrikdė šeimos nario - sugyventinės K. B. nepilnametės dukters A. M. psichinę sveikatą, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau nei kartą į dieną, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su sugyventinės K. B. nepilnamete dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, versdavo pastarąją liesti jo lytinius organus ir tenkinti jį oralinių būdu, o A. M. atsisakius jam paklusti, grasino pastarąją užmušti, pasmaugti, be to, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau dviejų kartų, bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į išangę, o taip pat jis (V. T.) bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į makštį, tačiau savo tokių veiksmų nebaigdavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindavosi atstumdama jį nuo savęs t. y. šiais savo tyčiniais veiksmais jis sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės A. M. psichinę sveikatą, kuriai konstatuotas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip jis padarė šeimos nariui - nukentėjusiajai A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio vykusio 2022-09-07 metu savo kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 153 str. 1 d. pripažino iš dalies, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. kaltės nepripažino, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 150 str. 3 d. savo kaltę pripažino iš dalies, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 22 str. 1 d. 150 str. 3 d. kaltės nepripažino, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3 p. pripažino iš dalies.

Kaltinamasis nurodė, kad epizode, kur kaltinamas pagal BK 153 str. 1 d. prisipažįsta iš dalies, kadangi sistemingumo nebuvo, jos neversdavo ir nemušdavo. Tikrai taip nebūdavo. Kad nuo 2015 metų birželio mėnesio viskas vyksta tai nežino kaip atsirado ši data, tiksliai nepamena, viskas prasidėjo vėliau, nežino nuo kada. Niekada negarsino užmušti, nukentėjusios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Jeigu būtų mušęs, būtų likę mėlynės, niekada jos nemušė. Prisipažįsta, kad lietė nukentėjusiosios krūtinę. Įžūliai prie nukentėjusios nelindo. Parašyta, kad atstumdavo, bet ji to nedarė. Lietė krūtinę ir lytinius organus, jos reakcija buvo normali. Liesti savo lytinių organų A. jis neversdavo, už plaukų jos netampė. Viskas vykdavo tuo metu kai sugyventinė K. buvo darbe, bendras jų vaikas buvo mokykloje. Pats gi namuose būdavo retai, pastoviai darbe. Nukentėjusioji būdavo namie, nes pamokos baigdavosi anksčiau. Tuo metu suprato, kad elgėsi negerai, dabar nežino kaip atsakyti kodėl taip elgėsi, taip jau išėjo.

Kada prie A. liestis pradėjo neprisimena, tikrai A. buvo daugiau nei 11 metų, tai nesitęsė metais. Kiek tai truko metais nežino, neskaičiavo. Sistemingumą suprantą, kad vos ne kiekvieną dieną. Tačiau taip nebuvo.

Su sugyventine K. B. su maždaug prieš 11 metų susipažino Trakuose. Kartu su ją bei jos dukra A. gyveno Trakuose, Kaune, vėliau Lentvaryje. Kaune gyveno 8 metus, iki 2018 metų. Į Kauną išvyko 2010 metais, o į Lentvarį išvyko 2018 metais. Gyvenant Kaune priekabiavimų prie nukentėjusiosios nebuvo. Viskas prasidėjo ne Kaune o Lentvaryje t.y. 2018 metais, prieš rugsėjį.

Dėl kaltinamo pagal BK 22str. 1 d., 149 str.3 d. parodė, kad išžaginti nesikėsino ir dėl šio epizodo kaltu neprisipažįsta, kadangi to nepadarė ir nesikėsino ir nesikėsintų, kam jam to reikia. Jai būtų pirmas kartas. Neįsivaizduoja, kaip atsirado toks kaltinimas, gal ji kažką įsivaizduoja. Kažkada buvo dviese vonioje, bet jis neturėjo tikslo išžaginti, o tik lietė A. krūtinę vonioje, ji nebuvo nuoga ir jis nebandė A. varpos kišti, pripažįsta, kad lietė krūtinę tai yra du skirtingi dalykai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko. Savo poelgį vertina blogai. K. gerbia, todėl jam dabar gėda, prisipažįsta, kad blogai pasielgė prieš įstatymą. Pripažįsta A. lytinių organų lietimą, oralinį seksą pripažįsta, nepripažįsta, kad bandė išžaginti. Žaginimas tai yra išprievartavimas, buvo sutikimas santykiauti. Nebandė A. kišti varpos. Galėjo panaudojęs jėgą ją nugalėti, bet to nenorėjo. Atklikti lytinį aktą per prievartą nenorėjo ir net nebandė. Paprasčiausia vyko žaidimas, gal mergaitė kažką ne taip suprato. Dėl oralinio sekso ir organų lietimo prisipažįsta, dėl kitko neprisipažįsta.

Per parodymų patikrinimą iš galo parodė kaip buvo A. apsikabinęs, parodymus davė geranoriškai. Ant A. atsigulęs ant sofos buvo su drabužiais, su kelnėmis, kelnės buvo be užtrauktuko. Nurodo, kad jo manymu taip žaidė prie jos lytinių organų, kai jai pasiūlė, ji neatsisakė, neatstūmė, ji buvo ne visiškai nurengta, buvo nuimtos jos kelnaitės, kad galima būtų prieiti. Nenorėjo kišti savo lytinių organų ir nekišo. Aplamai niekad fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tik kai neklausydavo jo ar mamos, dėl telefonų, kartais suduodavo ir jis ir jos mama dėl telefono, bet dėl savo seksualinių priekabiavimų jos nemušė. Būtų mėlynės. Duodavo jai pinigų ar ką nors nupirkdavo. Nesikėsino ir nenorėjo jos išžaginti, galvojo, jeigu būtų pirmas kartas, būtų kraujas, žinojo, kad ji mažametė. Negali už ją atsakyti, jam atrodė, kad ji nesipriešino, nemano, kad ji jo galėjo bijoti. Negrasino jai.

Dėl kaltinamo pagal BK 150 str. 3 d. parodė, kad pripažįsta iš dalies, kadangi negalėjo tai būti 2015 metais, nes gyveno Kaune, kur gyveno daug žmonių o kaip jau minėjo į Lentvarį atsikraustė nuo 2018 metų prieš rugsėjį. Dėl sistemingumo nesutinka, jo nebuvo. Tų kartų neskaičiavo, į mėnesį gal būdavo kokius 2 kartus, kadangi jis dažniausiai buvo išvykęs į darbą. Nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo nei fizinio nei psichinio smurto, pasiūlydavo pažaisti, ji sakė: „gerai, kas man už tai“, ji norėjo atlygio. Ji pati paprašydavo atlygio, jai atsilygindavo tai būdavo 10 ar 20 eurų sumoje. Pripažįsta oralinį seksą, bet nurodo, kad smurto nenaudojo. Jeigu A. sutikdavo, tai vykdavo jos kambaryje, vonioje taip pat tai vyko, bet ne sistemingai. Tokius veiksmus vertina blogai. Pradėjo seniai galvoti, kad blogai padarė net jeigu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai nesitęstų, pats taip galvojo. Nežino, kodėl ji norėjo iššokti per langą, mano, kad su juo tai nesusiję. Galvoja, kad tai susiję dėl atimto telefono, su telefonu ji būna dieną ir naktį.

Dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d. parodė, kad seksualiai prievartauti įvedant savo lytinį organą į nukentėjusios išangę nesikėsino, todėl ir nepripažįsta šio kalinimo. Parodymų patikrinimo vietoje parodė, kaip buvo apkabinęs, apsirengęs ir prisiglaudęs prie jos kūno. Ji nebuvo nusirengusi. Prie A. išangės nelindo, nei specialiai nei nespecialiai. Gal mergaitė ne taip suprato. Nežino ką pasakyti. Kartais iš dalies būdavo abu nusirengę, jeigu žaisdavo su lytiniais organais prie jos organų, bet nedrįstų bandyti santykiauti į išangę, kadangi jam tai nepriimtinas toks būdas. Nežino kaip mergaitė suprato, negali už ją atsakyti, gal ji ir galėjo suklysti.

Dėl kaltinamo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. parodė, kad dėl psichinio sveikatos sutrikdymo neįsivaizduoja ką pasakyti. Nežino, dėl ko ji galėjo palūžti, ir ar palūžo, mano, kad tai įvyko dėl telefono. Telefoną iš A. atimdavo nuo kada nepamena, matyt nuo tada kai pastebėjo, kad nuolat ji naršo internete ir feisbuke. Telefonas pirktas su K. per pusę. Su A. negalima buvo susikalbėti, verkdavo, kai būdavo telefonas atimtas.

Galėjo įtakoti ir jo veiksmai jos depresijai gal ir darė įtaką psichikai, nežino, nes nėra specialistas. Blogai vertina savo veiksmus, gal ir dėl jo veiksmų pablogėjo jos psichinė būsena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta K. B. parodė, kad V. T. susipažino 2010 metais Takuose. Kartu su juo tais pačiais metais pradėjo gyventi kartu. Po kurio laiko dėl V. darbo išvyko gyventi į Kauną. Kaune 2011 metais gegužės mėnesį pagimdė mergaitę. Iki tol 2004 m. yra pagimdžius dukrą A. M.. Kaune gyveno 8 metus. 2017 metais Lentvaryje gavo socialinį būstą, nenorėdama nutraukti mokslų, dar kurį laiką pagyveno Kaune, o į Lentvarį atsikraustė 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Kad viskas vyksta nuo 2015 metų, taip negalėjo būti, kad jis taip elgėsi. Vienu metu buvo atliekamas tyrimas, ar jis kimba, kiek žmonių kartu gyvena ir pan., nes buvo kažkoks pranešimas, tačiau niekas nepasitvirtino. Kaune buvo kažkoks tyrimas, klausinėjo ar V. prie A. kimba, kaip ji jį vadindavo, nes prie žmonių buvo V., namie – tėtis, tačiau kaip ir minėjo tas tyrimas Kaune nieko nenustatė.

Kai atsikraustė į Lentvarį, pradėjo vyresnė dukra pavydėti mažesnei dėmesio. Abi mergaitės gyveno viename kambaryje, o ji su V. kitame kambaryje. Abi dukros norėjo dėmesio, buvo viskas gerai. 4 dienas ji dirbo, o 4 namie, per išeigines kur nors visi kartu išvažiuodavo. Po pamokų mergaitės namuose buvo vienos. Paskutiniu metu apie 2020 metus, kai buvo nuotolinis mokymasis pastebėjo, kad A. užsidarydavo savyje, neišeina iš kambario, nebendravo taip stipriai, kaip anksčiau, pagalvojo, kad dėl mokslų, nes buvo griežta dėl mokslų.

Pastebėjo, kad V. A. dažnai prispausdavo prie sienos. Ji vis klausinėjo A. kas yra, bet A. nebuvo su ja atvira, nieko nesakydavo. Dabar A. sako, kad buvo gėda, manė, kad liks nesuprasta. A. ją (K. B.) nepasitikėjo, o dabar paskutiniu metu sutaria gerai,

Viską sužinojo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. A. namuose niekada nieko nesakė ir nesipasakodavo. 2021 metų spalio 15 dieną, namuose įvyko konfliktas. V. buvo išgėręs, jis virtuvėje pradėjo kelti triukšmą, į virtuvę atėjo A.. Į A. jis pradėjo mėtyti obuolius, ji gi (K. B.) liepė jam išeiti, išstūmė iš virtuvės. Konflikto metu V. buvo sužalotas peiliu. Po šio konflikto atvykus policijos pareigūnams ji sužinojo apie V. veiksmus A. atžvilgiu. Tačiau tuo metu Ag. dar nebuvo atvira su ją ir visko iki galo nepapasakojo, sakė, kad V. prie jos priekabiauja. Po to kai A. ji pamatė sėdinčią ant balkono palangės ir sugebėjo ją nukelti nuo tos palangės bandė pasikalbėjo atvirai. A. pasakė, kad viskas jai nusibodo, bet kas ir kodėl ji taip ir nepasakė. Pripažįsta, kad turėjo jos mažą pasitikėjimą. Ji nuo mažens uždara, sutinka, kad per mažai dėmesio jai skyrė. Su jaunesne dukra viskas tvarkoje. Dabar jau A. daugiau pasakojasi, šiek tiek atviresnė.

Tik teisme viską sužinojo apie oralinį seksą ir pan., jai buvo šokas, nenori daugiau to girdėti ir prisiminti apie tai ką išgirdo.

Teisiamojo posėdžio vykusio 2022-10-17 metu liudytoja J. T. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje vyresniąja tyrėja. Šioje byloje vykdė ikiteisminį tyrimą. Vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo parodymų patikrinimas su įtariamuoju, kadangi kaip numato įstatymas įtariamasis savo parodymus turi patvirtinti vietoje. Buvo užduodami klausimai pagal jo apklausos protokolą. Jis prieš tai davė parodymus, tai tokie buvo užduoti klausimai. Įtariamasis parodė veiksmus. Buvo nufotografuotas. Jis savanoriškai viską parodė, o ji tik fiksavo. Buvo užduodami klausimai, o V. T. rodė su manekeno pagalba. Psichologinės priemonės jo atžvilgiu nebuvo naudojamos. Fotografavo ji pati. Prieš tai buvo perskaityta jo apklausa ir pagal tą apklausą konkrečiai buvo užduodami klausimai. Nebuvo to, kad atsisakė, o tiesiog parodė ir buvo nufotografuotas. Po to buvo viskas aprašyta parodymų patikrinimo vietoje protokole.

Teisiamojo posėdžio vykusio 2022-10-17 metu liudytoja G. Š. parodė, kad ji dirba psichologe. Apie nukentėjusią mergaitę žino, nes yra su ją bendravusi ir teikusi psichologinę pagalbą. Tuo metu A. M. buvo stipriai, emociškai susijaudinusi. Pokalbio eigoje atskleidė apie įvykį, kad patyrė seksualinį smurtą, tačiau apie detales nenorėjo pasakoti, tai detalių kaip ir nenurodė. Tik atskleidė faktą ir pasakė, kad jeigu būtų kažkokia galimybė, tai ji yra pasiruošusi klabėti, atskleisti kažkam apie tai. Kaip suprato, tai jai buvo sunku kalbėtis apie tuos prisiminimus. Gal dar nesijautė pakankamai pasiruošusi, nebuvo dar užmegztas pasitikėjimas. Bendravo apie 10 kartų. Po pokalbių susiskambino su jos mama. Norėjo aptarti ar mama žino apie tą įvykį. Tada buvo su mama kalbama apie kreipimąsi į policiją dėl šio įvykio. Tik po pokalbio A. M. apsisprendė kreiptis į policiją. Dėl ko iki to nesikreipė į policiją, tai šio fakto ji (G. Š.) neatsimena. Įvardijo, kad viskas vyko nuo šešerių metų. Apie formas, detales būtent šito jai (G. Š.) neatskleidė. Iš jos to stipraus efekto ir kaip jai sudėtinga buvo kalbėti apie tai jai (G. Š.) kilo įtarimų, kad tikrai tas galėtų vykti. Dar ką svarbaus paminėjo, kad kai kurių detalių nepamena. Iš tiesų ji vengdavo tos temos. Daugiau kalbėdavo apie mokymosi sunkumus, apie tai, kas vyksta mokykloje. Pokalbių metu ji paminėjo, kad seksualinį smurtą ji patyrė nuo savo patėvio ir paminėjo vardą V.. Kiek pamena, kad ji įvardijo, kad paauglystėje prasidėjo emociniai sunkumai, depresija, dėmesio sutrikimai. Apie santykius su mama ji visuomet atsiliepdavo teigiamai, kad ja labai rūpinasi mama, bet tuo metu dar prieš tai jautė emocinį šaltumą, neišsipasakodavo visko kiek norėtų su mama, nebuvo tokio ryšio. Tačiau po kurio laiko dažnesnio bendravimo su A. M. bei su jos mama A. atskleisdavo, kad ryšys su mama vis gerėja ir sustiprėjo. Kadangi A. nematė nuo pernai metų lapkričio mėnesio tai dabar negalėtų įvertinti jos dabartinę emocinę būklę.

Teisiamojo posėdžio vykusio 2022-11-21 metu ekspertė R. G. parodė, kad yra teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė. Žino dėl ko yra pakviesta. Ji su kolege A. Š. nukentėjusiajai A. M. atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir priėjo prie išvados, kad A. M. konstatuojamas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, kilęs sąsajoje su įtariamojo V. T. veiksmais. Šis sutrikimas formavosi palaipsniui, buvo nulemtas ilgalaikio netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu. Tai buvo vertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios išvados buvo prieita, kadangi yra vietinės tarnybos išleistos rekomendacijos o, kadangi psichikos sutrikimus vertinti sudėtinga, dar papildomai yra remiamasi vaiko bendro funkcionavimo įvertinimo skale, kur vertinama vaiko adaptacija. Kadangi jos įvertis atitiko 70-61 balą todėl, tai buvo vertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Žiūrint į dienų skaičių, jos prasta būsena truko daugiau nei 10 dienų, tai truko kelis metus ir trunka iki šiol. Dėl to taip pat buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės metu su nukentėjusiuoju bendraujama tiek, kiek reikia pateikti išvadai. Šiuo atveju nukentėjusioji bendravo apie tris, tris su puse valandos ir panašiai tiek pat su kolege. Pateikiant išvadą buvo įvertinta visa gauta medžiaga, tai kas buvo pateikta papildomai ir tai ką matė susitikimo metu. Visa tai apibendrinus ir buvo gauta ši išvada. Dėl fantazavimo ir galimo patologinio melavimo, tai kolegės kompetencija. Iš jos (R. G.) pusės aktyvios psichopatologijos, nei kliedesių ir haliucinacijų, A. M. nustatyta nebuvo.

Buvo įvertintos ir aplinkybės kaip ji gyveno nuo pat vaikystės, jos aplinka mokykloje, šeimoje, elgesys su mama, tiek, kiek buvo pateikta ir gauta iš pačios nukentėjusiosios. Ji pasakojo apie santykius su bendramoksliais, su mama. Ši aplinkybė buvo įvertinta. Visgi buvo įvertinta tai, kad pagrinde sutrikimas formavosi dėl įtariamojo veiksmų, o visos kitos aplinkybės galėjo būti kaip pasekmė arba galėjo pagilinti ir prailginti, bet nesukelti šį sutrikimą.

Nukentėjusioji minėjo, kad nuo 11 metų prasidėjo seksualinio pobūdžio veiksmai, o nuo 6 metų pradėjo patirti fizinį smurtą. Vertinti tai ar ji galėjo atsiminti visa tai ir nurodyti, kad fizinis smurtas prasidėjo nuo 6 metų, o seksualinio pobūdžio veiksmai nuo 11 metų, tai kolegės kompetencijoje. A. M. atvirai pasakojo apie patirtą smurtą. Ji sakė, kad nuo 6 metų patirdavo įtariamojo V. T. fizinį smurtą. Apie mamą ji taip pat kalbėjo. Nuo kieno veiksmų nukentėjusiajai atsirado sveikatos sutrikdymas buvo nustatyta įvertinus visas aplinkybes kurias ji minėjo, tai yra mamos šaltumą, spaudimą gerai mokytis, bet labiausiai akcentavo ir dėl ko ji kreipėsi pas psichologą, tai buvo dėl įtariamojo elgesio. Buvo užduodami klausimai dėl mamos. Papildomai dar buvo pateiktos charakteristikos iš mokyklos, vaiko teisių pateikta informacija. Nuo kieno veiksmų atsirado sveikatos sutrikdymas nustatyta vertinant tiriamosios emocines reakcijas, kurios kildavo šnekant tam tikra tema. Emocinės reakcijos buvo stebėtos ne tik ekspertizės metu, bet ir psichologo „Užuovėjoje“, stebėtos ir psichologės į kurią ji kreipėsi 2021 metų rugsėjo mėnesį. Visos jos labiausiai kilo kalbantis apie įtariamojo elgseną.

Tai, kad ji įvykdys suicidą, tai jau ne pirmas jos bandymas. Jos suicidiškumas yra labai svyruojantis. Kiek tikėtina, kad tuo metu ji įvykdys, labai sunku pasakyti, nes jis gali svyruoti nuo to, kad ji toms mintims visiškai nepaklūsta, nuo to, kad jos tiek sustiprėja, kad ji linkusi joms paklusti. Dažnai jai tos mintys kyla impulsyviai. Impulsyvumas kartu su suicidinėmis mintimis tikrai gali lemti, kad suicido rizika išauga iki aukštos. Tuo metu jos emocinė būsena, savijauta, buvo tikrai sunki ir ji buvo pasiryžusi tai padaryti, kiek ji ekspertizės metu apie tai išsakė. Tuo metu ji tikėjo, kad tai ji padarys ir sakė, kad jei mama nebūtų jos nutraukusi, ji buvo pasiryžusi šokti ir tai nebuvo pirmas jos bandymas. Ji nurodė, kad ankščiau, kai jai buvo 12 metų, tai buvo pirmasis jos bandymas, kai ji pametė savo akinius, ji prisigėrė daug tablečių. Ji nurodė, kad bandė nusimarinti dėl to, kad „bijojau, nes V. mušdavo, mama replikas darydavo. Galvojau, kad nebus problemų, jei manęs nebus“. Dar vienas bandymas buvo tarp 12-13 metų, kai ji norėjo pati pasismaugti šaliku, bet pati ir sustojo. Taip pat laikotarpiu tarp 12-13 metų ji norėjo nušokti 12 aukštų namo stogo, bet ją sustabdė draugės, nutraukė nuo krašto. Dar ji mini kaip suicidinę situaciją, kai ji 14 metų pateko į avariją ir tuo metu jai kilo mintys, kad ji numirė ir ji tuo apsidžiaugė. Savo 12 – 13 metų suicidinius veiksmus ji siejo su patirtimis iš kaltinamojo. Būdama 12-13 metų, kaip ji nurodo, ji pradėjo suprasti kas su ja atliekama. Suicidinius veiksmus ji siejo ir su tuo ir su kitais išgyvenimais. Jai kyla daug minčių, emocinė būsena pablogėja ir ji gali bandyti ir bando. Ekspertizės metu ji neneigė, kad jai tokių minčių epizodiškai kyla ir dabar. Jai reikalinga ilgalaikė psichoterapinė ir net psichiatrinė pagalba. Reikia stebėti ir vertinti jos būseną.

Ekspertizės metu, kai buvo atliekamas tyrimas dėl jos pastebimų reakcijų buvo nerekomenduota daugiau jos apklausti. Šiuo metu jos nėra mačiusi beveik daugiau nei metus, nežino kokios ji yra dabar psichikos būsenos, todėl negalėtų atsakyti ar dabar dėl savo psichikos būklės A. M. galėtų būti apklausiama. Gali tik svarstyti, kad pakartotinis klausinėjimas, jei jai nėra teikiama pagalba, ar ji dar nėra pakankama, kad stabilizuoti jos psichikos būseną, tai tikrai gali iššaukti visus prisiminimus ir pabloginti jos būseną.

Teisiamojo posėdžio vykusio 2022-11-21 metu ekspertė A. Š. parodė, kad ji yra teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė. Atliko su kolege R. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos kompleksinę ekspertizę A. M.. Ekspertizės akto išvadas tvirtina. Pagrindinė ekspertizės akto mintis ir pagal tai kiek kompetencijos leido daryti išvadas, tai išvados rodo, kad buvo konstatuota, kad ji (A. M.) galėjo duoti parodymus ir tai reiškia, kad rekomenduoja teismui jais remtis. Nerado priežasčių, dėl kurių galėtų abejoti jos duodamų parodymų turiniu. Atvykus į ekspertizės įstaigą matėsi, kad A. M. būdinga tai, kad jei ji imasi darbo, jį padarys iki galo kruopščiai. Šis jai būdingas ypatumas matėsi ir ekspertizės atlikimo metu. Kai buvo keliami klausimai dėl jos emocinio nuovargio, buvo siūloma daryti pertrauką, ji atsisakė. Ji norėjo padaryti viską iki galo, tarsi sutrumpinti trukmę neigiamų emocinių išgyvenimų prisimenant apie byloje tiriamus įvykius. Tiek kiek ji buvo klausiama, ji tiek išsamiai atsakė į klausimus, kurie buvo reikšmingi atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus. Šis įvertinimas laiko prasme tikrai buvo ilgas. Ji pasakojo ir apie emocinį, fizinį ir seksualinį smurtą. Ji galėjo duoti parodymus, jai daromo poveikio nustatyta nebuvo. Nebuvo nustatyta padidinto polinkio fantazuoti, padidinto polinkio įtaigumui. Jokių kriterijų, kurie galėtų kelti prielaidas abejoti jos duodamų parodymų turiniu, nebuvo. Jos atsakymuose atsispindėjo, kad emocijos atitinka pasakojimo turinį, tai buvo svarbu vertinant išvadoms formuluoti. Remiantis jos pasakojimu galėjo retrospektyviai atkurti kaip keitėsi jos suvokimas, suvokimo apimtys, nuo visiško nesupratimo, nežinojimo, kaip interpretuoti, vertinti fizines bausmes, kaip vertinti netinkamus prisilietimus seksualine prasme. Jai (A. Š.) kaip ekspertei buvo svarbu sužinoti pirmąsias jos žinias apie lytinius santykius, apie intymumą. Kai ji jau sužinojo daugiau apie jų turinį, kad tai neleistini veiksmai, tuomet su žiniomis kilo ir emocijos. Kai pradedi suprasti, pradedi ir jausti. Kyla stipresni jausmai, tai yra pyktis, liūdesys ir panašaus pobūdžio jausmai. Atsiranda ir somatiniai skundai, miego sutrikimai. Ji ir ekspertizės dieną minėjo, kad ji miega, bet atsikelia pavargusi. Jai pačiai sudėtinga susivokti, jai reikalinga tęsti ilgalaikę psichoterapinę terapiją. Ji minėjo, kad buvo 5 kartus pas psichologą ir jai pagerėjo. Bet pagerėjimas vertintinas kaip laikinas, nes byloje tiriamų įvykių išaiškėjimas, emocinę būseną palengvina, bet tai reiškia, kad pasekmės nuo šio išaiškėjimo, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dar tik pradės reikštis, reikšis ir toliau, kadangi ji jau gali tarsi jausti, išjausti, tai ko ji negalėjo jausti, parodyti ankščiau kitiems, atsiverti, dėl byloje tiriamų įvykių. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ji tarsi leidžia sau daugiau, ji jaučia ir nuo to momento ateina pasekmės ir dėl to buvo nerekomenduota daugiau jos apklausti. Jos emocinę būsena vertino kaip komplikuotą ir labai tikėtina, kad su tolimesnėmis neigiamomis pasekmėmis, jei nebus teikiama jai specialistų pagalba. Su nukentėjusiąja bendravo daugiau nei standartiškai, labai ilgai - ne mažiau 4 valandų, gal net 5 valandas. Ji buvo aktyvi, daug pasakojo. Tai, kad tiriamoji A. M. jautė nerimą ir emocinę įtampą galima spręsti iš jos greitakalbės. Ji daug ir aktyviai pasakojo, norėjo dalintis, buvo labai daug turinio. Nekėlė abejonių jos pakankamai tikslus fiksavimas. Lengviau įvykius įsiminti, kurie sukelia išreikštas emocijas. Ji siejo įvykius su mokyklos lankymo pradžia. Yra atskaitos taškai, todėl natūralu, kad jai lengviau tai prisiminti. Tai sesers gimimas. Kas keitėsi po sesers gimimo, kas keitėsi pradėjus lankyti mokyklą. Tokie atkaitos taškai, kurie padeda jai lengviau prisiminti, kada kas prasidėjo, bet datų tikslių ji nepasakytų. Verta dar paminėti, kad jai būdingi aspergerio spektrui būdingi bruožai. Tai jau yra tam tikri saviti bruožai, kurie gali padėti lengviau užfiksuoti tam tikrus įvykius laike. Kiekvienas asmuo, kuriam būdingi aspergerio spektrui būdingi bruožai, jie reiškiasi skirtingai, bet ji tikrai geba pakankamai tiksliai atgaminti įvykius iš praeities. Ji yra tvirta ir nesipainiojanti. Tai buvo stebima ekspertizės metu. Tai jos individualus bruožas. Ekspertizės metu buvo aiškinamasi kada ji jau suprato, kad jos atžvilgiu elgiamasi netinkamai. Nukentėjusioji teigė „iš jo pirmo sužinojau apie lytinius santykius“, „jis bandė apčiupinėti krūtis, užpakalį, bet aš iš pradžių nesupratau, jis pavadino tai žaidimu“. Kadangi nežinojo ką reiškia tokie veiksmai, ji jų neinterpretavo, negalėjo adekvačiau jiems priešintis. Išgąstis atsirado, kai sužinojo apie situacijos realybę, o būtent apie seksualinių veiksmų netinkamumą. Ji mini apie tai, kad iki 11 metų ji nieko nežinojo, o paskui pradėjo suvokti. Analizuojant medžiagą buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji išskiria laikotarpius. Pradžioje ji vardina kaltinamojo veiksmus kaip lindimą, kad pradėjo prie jos lįsti. Tas lindimas apibūdinamas kaip čiupinėti jos kūną. Ji mini tą laikotarpį, diferencijuoja jį, nuo 11 metų iki 15 metų. Ji mini persikraustymą į naujus namus, kai prasideda jau prašymai liesti jau ir kaltinamąjį ir nuo to ji negali išsisukti. Verta paminėti, kad tai nėra taip tikslu. Ji negali tiksliai datomis atgaminti. Apytiksliai vertinama, kad maždaug vienuolikos metų. Ji savo atmintyje užfiksavusi, kad keičiasi veiksmai seksualinio turinio nuo persikraustymo į Lentvarį. Tai papildoma aplinkybė, kuri padeda diferencijuoti. Ji minėjo, kad tai vyko ir kasdien, ir kartais kelis kartus per dieną. To, kaip pačios faktinės aplinkybės, ji (A. Š.) negalį vertinti, nurodo, kad yra sudėtinga nupasakoti dažnumą, datas, jei yra nagrinėjamas ilgas laikotarpis. Faktas, kad yra sudėtinga tai nusakyti. Nenustatė tokių kliūčių, kad būtų galima abejoti A. M. parodymų turiniu. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo tokių dienų, kai neleistini veiksmai, kai mamos nebuvo šalia, buvo naudojami kelis kartus per dieną. Mano, kad negali būti labai tikslu, nes kalbama apie labai ilgą laikotarpį, kur kiekvienos dienos atgaminti tikrai neįmanoma. Tai gali būti labiau kaip santrauka. Tikėtina, kad buvo ir pertraukų, bet tą turinį, ką ji įvardina nekelia abejonių. Kad ji būtų likusi hiporbolizuoti, perdėti, tokio nei tikslo, nei įvertinus jos būseną priežasčių nebuvo nustatyta. Psichologinis smurtas prasidėjo nuo 6 metų, o seksualinis nuo 11 metų. Tai ką ji pasakojo, kad jos patirtys sudėtingėjo, tai atitinka ir jos emocinę, psichikos būseną šiuo metu. A. M. net buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Šiuo atveju pasakojimo turinys atitinka ir padarytas išvadas. Buvo analizuojami ir santykiai su mama. Motiniškos globos ir supratimo jai tikrai trūko ir trūksta. Emocinės paramos iš mamos nebūvimas paaiškina, kad tas atsivėrimas buvo atidėtas laike. Neturėdama pavyzdžio kaip reikia elgtis stresinėje situacijoje, ji iš mamos pavyzdžio suprato, kad ji pagalbos negaus. Tai susiję su neigiamų emocijų susikaupimu.

Nuo to laiko, kai persikraustė į Lentvarį, tai atskaitos taškas, kai jos žodžiais „reikėjo net oraliniu seksu užsiiminėti“. Iki to laiko ji mini, kad būdavo prisilietimai, jos kūno lietimai. Ji sakė: „labai aršiai prasidėjo, kai persikraustėme į Lentvarį“. Aiškiai atskiria, kad iki persikraustymo, oralinio sekso nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu vykusio 2023-01-19 psichologė J. Ž. - Kovgerė

pateikė nukentėjusios A. M. sutikimą ir pažymą su aprašymais dėl nukentėjusiosios savijautos. Ji parodė, kad yra A. M. oficialus sutikimas naudoti jos duomenis, tai aprašyme yra panaudoti jos tam tikri klausimynų atsakymai, kuriuos norėtų pristatyti. Tame aprašyme yra parašyta, kaip A. M. šiuo metu jaučiasi, kaip jautėsi prieš tai. Kai atėjo pradžioje į konsultaciją kokia ji buvo, tai ten buvo viskas surašytą. Ji buvo pasimetusi, labai sunkiai bendraujanti, sunkiai apibūdinanti situacijas, išgyventus įvykius, pačias emocijas, kurios jai kildavo. Būdavo labai sunku ją suprasti. Viskas yra aprašyta, kad ji pastoviai kalbėdama visada sakydavo, kad jaučia nerimą, baimę. Buvo kelis kartus susitikusios, gruodžio ir sausio mėnesį apsitariant visas situacijas. Buvo padarytas traumų klausimynas, jis yra oficialiai patvirtintas Vilniaus universitete. Jame yra surašytos tam tikros trauminės patirtys. Ir klientas, žmogus tas traumines patirtis turėjo pažymėti kiek per savo gyvenimą, jis yra turėjęs trauminių patirčių. Pagal lietuviškos versijos atsakymus, ji patyrė labai daug trauminių patirčių. Galima bandyti ir išvardinti, t. y. nelaimingi atsitikimai, įvykiai, rimta automobilio avarija, buvo bausta ir mušama fiziškai, buvo pakliuvusi į tokią situaciją, kurioje buvo rimtai sužeista.

Per tas traumines patirtis, bendraujant buvo bandoma išsiaiškint kaip jai sekėsi išgyventi visas tas patirtis bei adaptuotis dabartiniuose bendravimuose. Jai iki dabar yra išlikęs nerimas, baimės jausmai. Bent jau ji vis tik kalba šiek tiek pozityviau, nes ji bando savyje išveikti tas traumines patirtis, bet vis tiek šiuo metu jai yra sunku. Pagal visą įvykio, poveikio skalę paaiškėjo, kad iki dabar jai yra aukšti balai. Ten yra nurodyta, kad yra padidinto dirglumo skalė, vengimo ir invazijos skalė labai didelė. Invazija reiškia, tai kaip mums sekasi bendrauti su kitais žmonėmis, kaip mums sekasi juos priimti, kaip sekasi bendrauti ne su šeimos nariais. Pas ja kol kas ta vengimo skalė yra labai didelė, tai galima akcentuoti, kad galbūt ji labai nepasitiki žmonėmis ir bando per savo pasitikėjimą prieiti prie kiekvieno žmogaus ir ji turi tam tikras savybes priimti žmogų. Taip pat yra padidintas dirglumas, tai labai dažnai eina per emocijas, kalbant, išsipasakojant, bendraujant su kitais ir šeimos nariais. Jeigu paliečia nors kažkokią skaudžią jos gyvenimo patirtį, atsiranda tas dirglumas ir kiekvieną kartą žmogus ieško išeičių kaip išeiti iš to dirglumo. Skalė vertinama nuo 0 – 1,51 balo. 1,51 rodo, kad toks yra kaip vidurkis žmogaus, kad jis galėtų būti adaptuotas ir prisitaikęs pasaulyje. Pas ja yra 2,6; 2,8; Tai rodo, kad jai dar reikės pagalbos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose apklausta nepilnametė nukentėjusioji A. M. parodė:

Šiandien kalbėsime apie V. T., jis yra mano patėvis. Sutinka papasakoti.

Nukentėjusioji A. M. prisiekia, ji yra įspėjama dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str.

Nukentėjusioji A. M. pasirašo priesaikos ir pasižadėjimo tekstus.

Nukentėjusioji A. M. parodė: kartu gyvename 11 metų. Kai buvau mažesnė sutardavome kaip ir gerai. Kai buvo man 15 metų pradėjome konfliktuoti, mažiau bendravome, pradėjau jo vengti. Iki 15 metų mes pakankamai gerai sutardavome, praleisdavome daug laiko kartu. Nuo 15 metų, kai atsikraustėme į Lentvarį, atsiskyriau nuo šeimos ir bendravimo su patėviu drastiškai sumažėjo, atsirado konfliktai. Po to kai atsikraustėme, pradėjo prie manęs lįsti, buvo seksualinė prievarta. Varė mane jis nuo šeimos, negalėjau pasikalbėti su mama be jo įsiterpimo. Norėjau su mama pabendrauti, jis mane varydavo nuo mamos. Aš nenorėjau konfliktų ir pati ne eidavau prie šeimos, prie mamos. Su seserimi galėjau bendrauti. Dėl pykčio jam negalėjau bendrauti seserimi, nelabai norėjau, nors galėjau. Su mama nebendravau, nes dėl patėvio to negalėjau daryti. Kai prie jos prieidavau, V. pagriebdavo mane už apykaklės ir išmesdavo iš kambario arba žodžiais išvarydavo, rėkdavo. Jei neklausydavau ir neišeidavau, jis mane pagriebdavo ir išmesdavo. Labiau čiupinėdavo mano kūną, nekreipdavo dėmesio, kai sakydavau, kad nenoriu. Mušdavo mane, kai aš bandydavau apsiginti, kai nesutikdavau. Jis mane versdavo liesti jo genitalijas ir net oraliniu seksu užsiminėti. Iki to liesdavo mano krūtinę, liesdavo už užpakalio, čiupinėdavo mane iki man suėjo 15 metų. Daugiau nieko neversdavo daryti. Neatsimenu kada pirmą kartą liepė užsiiminėti oraliniu seksu. Tai buvo labai daug kartų. Tai būdavo kiekvieną dieną, nuo 15 metų iki 17 metų. Kai mamos nebūdavo, tai būdavo net kelis kartus per dieną. Kiekvieną dieną buvo ir prisilietimai, ir oralinis seksas. Nei karto nepavyko jam įsiskverbti vaginaliniu ir analiniu būdu, nors ne kartą buvo bandyta. Oralinis seksas vykdavo mūsų namuose Lentvaryje, mano ir sesers kambaryje ant lovos, kartais vonioje. Oralinis seksas prasidėjo maždaug nuo 15 metų, tiksliai nepasakysiu. Būdavo beveik kiekvieną dieną. Kai mamos nebūdavo, dirbdavo, ir net po kelis kartus. Jis darydavo ką norėdavo, kai mamos nebūdavo. Jis sugriebdavo mano krutinę, užpakalį ir tuomet, kai būdavo mama namuose. Liesdavo mane ir kai mama būdavo namuose. Oralinis seksas dažniausiai būdavo prievarta, jis nusimaudavo kelnes ir kelnaites, dažniausiai mes sėdėdavome šalia vienas kito. Jei aš pati nenusilenkdavau, jis mane nulenkdavo. Kartais pati nusilenkdavau ir viską padarydavau. Jei atsisakydavau, gaudavau smūgius, dažniausiai į šonus, kartais pataikydavo ir į kitas kūno vietas. Lytinį aktą jis baigdavo, nuleisdavo. Jis mane paguldydavo ant lovos, nurengdavo čiupinėdavo genitalijas ir nuleisdavo man ant pilvo. Kiek atsimenu nuleisdavo tik ant pilvo, bet kartais ir ant nugaros. Jei tai vykdavo vonioje, būdavai visiškai nusirengusi, o kambaryje – maikutė iš dalies pakelta ir kelnės ir nusmauktos, pusnuogė. Jei kažkam pasakysiu, jis grasindavo mane užmušti, pasmaugti. Daiktų ant kurių būtų likę spermos pėdsakų nemanau, kad galima būtų rasti. Tie baldai vis dar yra namuose. Tai mano lova ir vonia, kartais mamos lova. Daugiausia mano lovoje, mano kambaryje. Jis dažniausiai vaikščiodavo be maikės, o oralinio sekso metu dalinai nusirengdavo kelnes, nukeisdavo tikrai iki kelių. Jis liesdavo mano genitalijas, bandydavo įsiskverbti vaginaliniu ir analiniu būdu, krūtinę liesdavo. Bandydavo įsiskverbti vaginaliniu ir analiniu būdu savo lytiniu organu. Nebuvo nei karto įsiskverbęs, sugebėdavau atsimušti. Kai bandydavo vaginaliniu būdu, aš jį kojomis atstumdavau, o jei analiniu - judindavau klubais ir jam nepavykdavo to padaryti. Kartais bandydavo dar kartą, bet vėliau pasiduodavo. Kartais trenkdavo man, kartais aprėkdavo ir nuleisdavo ant manęs. Įsiskverbęs nebuvo nei karto vaginaliniu ar analiniu būdu. Be oralinio sekso, kitų lytinių santykių, kitu būdu, nebuvo. Jis mane liesdavo viena ranka, o kita liesdavo savo genitalijas. Jis sugriebdavo savo genitaliją ir tampydavo pirmyn atgal. Niekas nėra matęs to. Iki nesenai niekam nepasakojau. Prieš 2-3 mėnesius pirmą kartą papasakojau mamai ir psichologei. Kitiems asmenims nieko nepasakojau. Pirmą kartą papasakojau mamai, kai bandžiau nusižudyti. Mama grįžo apie 12 valandą nakties, V. užėjo, mama buvo duše. Jis atėmė mano telefoną ir sakė negrąžins. Aš gulėjau lovoje ir nervinausi, atsikėliau ir išėjau į balkoną. Ten praleidau 10-15 minučių. Nusprendžiau atidaryti langą ir atsisėdau ant lango. Aš norėjau iššokti, bet mama ištraukė mane. Šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje tai buvo. Iki 15 metų oralinio sekso nebuvo. Prasidėjo labai aršiai, kai persikraustėme į Lentvarį. Iki to laiko jis liesdavo mane mano kambaryje arba vonios kambaryje, Kaune nuomojamame bute. Liesdavo genitalijas, o nuo 12-13 metų ir krūtinę. Pornografinių vaizdų man jis nėra rodęs. Kiek aš pati mačiau, tai jis nefotografavo ir nefilmavo. Buvau su mama teisme, reikėjo papasakoti aplinkybes, su kokiais žmonėmis gyvenu ir kaip jie elgiasi, kaip jie apsirengę, kaip kalba. Tuo metu buvau labai jauna ir nesupratau kas būdavo, visų šių įvykių. Mamai neišdrįsau papasakoti, nes bijojau ir dėl savęs ir dėl jos. Bijojau kad sumuš. Jis grasino. Jis nebijojo mušti vaikų, mamos. Mėlynės likdavo, į gydytojus nesikreipiau. Mama tik žinodavo, kad pas mane ant kūno mėlynės. Jos dažnai man ant kūno pasidarydavo, todėl mama nieko neklausinėdavo. Mėlynes matė mama, sesuo, draugai. Turiu gležną odą. Dažniausiai matydavo ne tas mėlynes, o tas kurios atsiradusios atsitrenkus. Kartais paklausdavo iš kur mėlynės, atsakydavau, kad atsitrenkiau kažkur. Aš nežinau ar patėvis kažką panašaus darė su seserimi, nieko nesu pastebėjusi. Seksualinio priekabiavimo prie sesers nemačiau. Mačiau tik, kad ją mušdavo. Oralinis seksas – tai, kai išsižioji ir sugriebi genitalijas burna. Kai bandydavo įsiskverbti, jis galėdavo ir trenkti, bet dažniausiai aprėkdavo. Sužeidimų tuo metu kaip ir nebūdavo. Genitalijos vietoje žymių nelikdavo. Būdavo tik prisilietimas, žymių nelikdavo.

Į advokatės Žanos Kozliakienės klausimus: dabar jaučiu pyktį, liūdesį, pasišlykštėjimą, neapykantą savo kūnui ir tam vyriškiui.

Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės L. D. klausimus: 7 metai man buvo kai prasidėjo šie veiksmai. Jis būdavo apsirengęs, pasisodindavo ant genitalijos vietos ir versdavo mane šokinėti. Aš taip pat būdavau apsirengusi. (1 t., b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. B. parodė, kad šiuo metu gyvena kartu su dviem nepilnametėmis dukromis A. M. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu gyvena ir jos sugyventinis V. T. gim. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena apie 11 metų. Per visą gyvenamą kartu laikotarpį patirdavo smurtą kuris pasireikšdavo fiziniu smurtu, ją mušdavo, taip pat psichologiškai baugindavo sakė, kad ją sumuš ar užmuš, smurtą tai pat patirdavo ir vaikai, tačiau į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Pirmas įtartinas atvejis kai V. galimai seksualiai priekabiavo prie jos dukros A. buvo maždaug 2014 metais, kai dar gyveno Kaune. Apie įtartiną atvejį ir galimą priekabiavimą pranešė A. mokyklos mokytoja. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaip suprato nesurinkus pakankamai duomenų jis buvo nutrauktas, šiuo metu visų aplinkybių neprisimena. Paskutinis atvejis kai pati A. viską papasakojo buvo 2021 maždaug rugpjūčio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena. Apie 23.00 val. grįžo iš darbo ir nuėjo į vonia, būnant vonioje išgirdo kažkokį keistą šurmulį, nusprendė nueiti patikrinti ir pamatė kad V. yra vaikų kambaryje, šaukė ant A., kad ji žaidžia telefonu. Ji V. išvarė iš Vaikų kambario ir pati nuėjo į jų miegamąjį. Vėliau po kažkiek laiko tiksliai kada neprisimena išgirdo, kad kažkas atidarė balkono langą, jai kilo kažkoks nerimas todėl nuėjo vėl į vaikų kambarį ir pamatė kaip A. atidarius balkono langą sėdi ant palangės, o jos gyvena penktame aukšte. Ji iš karto sugriebė A. ir ištraukė ant žemės, apkabino, klausė ką ji daro. A. pradėjo verkti ir sakė, kad nebegali tylėti ir taip gyventi, pasakė, kad V. prie jos ''Lenda", pastoviai priekabiauja, t.y. liečia jo kūną ir liepia jai liesti V. kūną. Tuo metu V. taip pat buvo kambaryje ir kai ji pradėjo pasakoti jis jai sudavė kelis kartus per galvą, ji A. sėdint ant žemės apkabino, uždengė, tačiau V. tuo metu pradėjo ją spardyti kojomis. ''Lindimas'' kaip paaiškino A. pasireiškė tuo, kad V. glosto ir glamonėja jos kūną. Tą vakarą į policiją nesikreipė, liepė V. susirinkti daiktus ir išeiti iš namų, tačiau jis to nepadarė. Nuo to laiko tarp V. ir jos pastoviai vyko konfliktai ir barniai. 2021-10-19 pas jas buvo atvykus vaikų teisių specialiste ir bendravo su A., pokalbio metu dalyvavo ir ji. Girdėjo kaip A. vaikų teisių specialistei papasakojo, kad V. prie jos priekabiauja, pasakojo, kad kai jos nebūna namie, jai būnant vonioje, V. atidaro duris, nuplėšia nuo jos rankšluosti ir pradeda ''grabalioti'' jos kūną, prispaudžia prie savęs. Kad liepia glamonėti jo lytinius organus. Jei A. to nedaro ir neleidžia jos glamonėti, kaip pasakojo A., V. ją mušdavo sakė trenkdavo per inkstus, taip pat minėjo, kad jai A. kam nors apie tai papasakos jis ją sumuš, kaip A. minėjo V. sakydavo kad ''į betonuos ją į sieną''. Pokalbio metu A. pasakojo viską aiškiai ir drąsiai, tačiau verkdama. Išgirdusi ką pasakoją A. ji pati labai susijaudino, susinervino, pradėjo verkti, susijaudino tiek, kad nepamena net visų detalių ką sakė A.. Taip pat prisimena kad buvo atvejis tiksliai nurodyti negali galbūt prieš porą metų, buvo užtikus V., kai jis buvo prispaudęs A. ant lovos, laikydamas jos rankas išskėstas į šalis, ir pats buvo užlipęs ant jos. Tai buvo pas V. motina namuose (duomenys neskelbtini).Tuo metu klausė pas jį ką tai reiškia ir ką jis čia daro, V. tik paaiškino, kad nieko nedaro ir nieko čia tokio. A. pati nieko nepasakojo sakė, kad V. pats ''lenda'' ir daugiau nieko nepasakodavo. Taip pat buvo atvejų, kai V. namuose A.prispausdavo prie sienos ir pats savo kūnu prisispausdavo prie jos. Tačiau A. vėlgi nieko nepasakojo. Vėliau po paskutinio įvykio, kai A. bandė iššokti pro langą ji jai pasipasakojo, kad nieko nepasakodavo anksčiau, kad V. prie jos priekabiauja, glosto ir glamonėja jos kūną ir liepią jį glamonėti jo lytinius organus, todėl, kad jautėsi, kaip išsireiškė A., kaip ''prostitutė'', jai buvo šlykštu ir gėda kam nors sakyti. Taip pat nori paminėti, kad bendravo su A. ji sakė, kad jokių lytinių santykių tarp jos ir V. nebuvo, tiesiog jis priekabiaudavo. Šiuo metu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kur konflikto metu netyčia sužalojo V., jis nesilanko pas jas namuose. V. būna pas savo motina Vilniaus r. Dėl visų šių aplinkybių prašo įvertinti visą situaciją ir priimti atitinkamą sprendimą dėl V. veiksmų, kadangi bijo dėl savo dukrų ir savo saugumo, bijo grįžti namo, pastoviai galvoja, kaip A. jei V. būna namie. Pastaruoju metu kai V. gyvena atskirai A. atsigavo, tapo linksmesnė, laisviau jaučiasi.(1 t., b. l. 84-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. Š. parodė, kad ji nuo pernai metų spalio mėnesio dirba profesinėje mokykloje (duomenys neskelbtini), dirba profesijos mokytoja ir psichologe. Minėtoje profesinėje mokykloje 11 klasėje mokosi A. M., kuriai yra 17 metų. Gali pasakyti, kad A. M. kreipėsi į ją kaip į psichologę, ir pirmoji konsultacija buvo rugsėjo 13 dieną. A. M. kreipėsi dėl to, kaip ji jai sakė, kad paskutiniu metu ji jaučiasi prislėgta, liūdna, ir tokia jos būsena yra susijusi su seksualine prievarta, kurią ji patyrė iš patėvio. A. M. jai sakė, kad seksualinę prievartą iš patėvio, kurio duomenų jai neminėjo, todėl pasakyti negali, ji patyrė būdama 6 metų ir tai tęsėsi iki jai sukako 17 metų. Pokalbio metu A. M. labai graudinosi, jai buvo labai sunku kalbėti, todėl ji jos ir nevertė visko tiksliai pasakoti, dėl minėtų priežasčių A. M. jai nesakė kokiais veiksmais ar būdais pasireiškė seksualinė prievarta iš jos patėvio, todėl tiksliai, kaip tai vyko ji pasakyti negali. Pokalbio su A. M. metu jai nekilo abejonių, kad ji išsigalvoja apie seksualinę prievartą, ar sako netiesą, nepasirodė, kad ji yra kažkieno pamokyta taip kalbėti, atvirkščiai, buvo matyti, kad ji labai dėl to išgyvena, nenori apie tai kalbėti, nes jai yra sunku. Konsultacijos metu A. M. jai pasakė, kad prieš du mėnesius, ji papasakojo savo mamai, kad patėvis prie jos seksualiai priekabiauja, dėl ko šeimoje kilo konfliktas, mama susibarė su patėviu, ir ji dėl to labai pergyveno, net galvojo kažką sau pasidaryti. Bet konsultacijos su A. M. metu, ji nematė savižudybės grėsmės. Po pirmos konsultacijos, ji paskambino A. M. mamai, nes pati A. jos paprašė pasakyti jos mamai apie jos būseną ir paraginti mamą kreiptis pagalbos. Pokalbio su A. M. mama, ji suprato, kad mamai yra žinoma apie seksualinį priekabiavimą, mama buvo labai nusiminusi, teigė, kad reikės kreiptis, bet kada tiksliai nepasakė. Su mama sutarė, kad A. lankysis pas mane ir jos stebės tą situaciją. Po pirmos konsultacijos A. M. dar porą kartų buvo pas mane konsultacijose, paskutinį kartą ji buvo spalio 4 dieną. Tuo metu A. M. būsena buvo geresnė, ji teigė, kad pagerėjo jos santykiai su mama, sustiprėjo ryšys su mama, mama ėmė skirti jai daugiau dėmesio ir domėtis jos emocijomis. Jai pasiteiravus A. M. ar ji yra saugi namuose, pastaroji jai atsakė, kad taip, kad patėvis jos atžvilgiu seksualiai nepriekabiauja, jis gyvena kitame kambaryje, mama neleidžia patėviui prie jos artintis. Šiuo metu A. M. pas mane į konsultacijas nebe ateina, A. jai sakė, kad jai reikia po pamokų namo, taip pat sakė, kad ji pajuto palengvėjimą, kad jos situacija yra sprendžiama. Ji pasakė A. M., kad ji bet kada gali kreiptis į mane, tačiau šiuo metu A. M. jos paslaugų atsisakė ir ji jos nekonsultuoja.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2021-10-15 patruliuojant kartu su tyrėju J. R., gavo iškvietimą, kad pilietė K. B. dūrė sugyventiniui V. peiliu į šoną. Atvykus nurodytu adresu apie 20.30 val., įvykio vietoje jau buvo policijos ekipažas V 1821. Vietoje buvo nukentėjęs V. T., kurį jau buvo apžiūrėję medikai. V. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės K. dukros, vardu A., dėl to, kad jis norėjo pasikalbėti su savo sugyventine, o sugyventinės dukra A. sėdėjo virtuvėje ir klausėsi. Bute taip pat buvo įtariamoji K., kuri prisipažino, kad dūrė peiliu V., paaiškino tą pati, ką V., kad tarp jos dukros ir V. įvyko konfliktas. Bute dar buvo K. dukra A. ir jaunesnioji V. ir K. dukra. Su mergaitėmis jis nesikalbėjo. Būnant bute dar iškvietė Vaikų teisių tarnybas. Vėliau jis kartu su tyrėju J., nukentėjusiuoju V. ir įtariamąją kristina nuėjo į jų tarnybinį automobilį pildyti dokumentų ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Vaikai kartu su motinos giminaičiu liko bute. Policijos ekipažas V1821 pareigūnai- nuėjo į savo automobilį ir rašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, kadangi jie pirmi atvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavus vaikų teisių tarnybos specialistams, jie nuėjo pas vaikus į butą. Jie sulaukia VTAS specialistų, jie paaiškino jiems, kad vaikai liks su giminaičiu. Nukentėjęs V. buvo apklaustas ir nuvažiavo pas savo motina, kuri gyvena Vilniaus rajone. O Jis kartu su kolega J. ir įtariamąja K. nuvažiavo į komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. (1 t., b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. R. parodė, kad 2021-10-15 patruliuojant kartu su tyrėju A. S., gavo iškvietimą, kad pilietė K. B. dūrė sugyventiniui V. peiliu į pilvo sritį. Atvykus nurodytu adresu apie 20.30 val.,, įvykio vietoje jau buvo policijos ekipažas V 1821. Užėjus į butą juos pasitiko nukentėjęs V. T., kuris paaiškino paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės dukros A. įvyko konfliktas, kuriuo metu A. neklausė, o jis ją apmetė obuoliais, dėl ko sugyventinė K. dūrė jam peiliu. V. jau buvo suteikta medicininė pagalba. Jis buvo apžiūrėtas. Ggreitoji buvo jau išvažiavusi. Kol jo kolega bendravo su V. jis kalbėjo su Įtariamąja K., kuri paaiškino, kad V. buvo girtas, kilus konfliktui spontaniškai dūrė savo sugyventiniui. Kalbant su K., šalia stovėjo mergaitė A., ji paaiškino, kad V. pastoviai lenda prie jos, kabinėjasi prie jos, ypač tada, kai motinos nėra name, kad verčia ant lovos mergaitė, toliau mergaitė nespėjo pasakyti į pokalbį įsiterpė jos motina K.. K. pasakė, kad čia senai jau buvo, o mergaitė pasakė, kad tai tęsiasi nuolatos ir iki šių dienų. Jis paklausė ar buvo kreiptasi į policiją, motina atsakė, kad taip, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Jis dar motinos paklausė, kodėl žinant "tokius dalykus" nebuvo kreiptasi su pareiškimu į policiją į ką jam įtariamoji K. atsakė, kad galvojo, kad viskas praeis savaime. Po to jie su kolega nusprendė, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad buvo sužalotas V. Dar būnant bute kolega A. iškvietė Vaikų teisių tarnybas. Vėliau jis kartu kolega, nukentėjusiuoju V. ir įtariamąja K. nuėjo į jų tarnybinį automobilį pildyti dokumentų ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Vaikai kartu su motinos giminaičiu liko bute. Pareigūnai V1821 nuėjo į savo automobilį rašyti tarnybinio pranešimo. Atvažiavus vaikų teisių tarnybos specialistams, jie nuėjo pas vaikus į butą. Jie sulaukia VTAS specialistų, jie paaiškino jiems, kad vaikai liks su giminaičiu. Nukentėjęs V. buvo apklaustas ir nuvažiavo pas savo motina, kuri gyvena Vilniaus rajone. O Jis kartu su kolega ir įtariamąja K. nuvažiavo į policijos komisariatą atlikti procesinių veiksmų. (1 t., b. l. 103-104).

Įtariamuoju apklaustas V. T. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Apklausos metu vertėjas jam nereikalingas. Priklausomybių ligų centruose ar psichikos sveikatos ligų centruose ar ligoniniuose niekada nesigydė. Dėl jam pareikšto įtarimo nori papasakoti, kad 2010 metais balandžio mėnesį jis susipažino su sugyventine K. B.. K. turėjo dukrą A. M. iš pirmos santuokos, jai tuo metu buvo kažkur 6 metai. Jie apsigyveno kartu pas K., Trakuose. Vėliau išvažiavo į Kauną gyventi, išvažiavo visi trise. Kaune 2011 metais gimė jų su K. bendra dukra A. T.. Jie gyveno Kaune, o vėliau neatsimena tiksliai kada, kažkur nuo 2016 ar 2017 metų jie atsikraustėm gyventi į Vilnių į Lentvario mikrorajoną. Jie gyveno 4, jis, sugyventinė K., K. dukra A.ir jų su K. dukra A.. Kr. dirbo "Maxima" parduotuvėje, pas ją buvo slenkantis grafikas, jos dažnai nebūdavo namuose. Mergaitės lankė mokyklą. Jis dirbo pagal individualią veiklą, jo darbo grafikas buvo pagal poreikį, darbo valandas galėjo pats sau sureguliuoti. Tiksliai nepamena kada, kažkur 2017 ar tai 2018 metais, bute, kur jie visi keturiese gyveno, adresu (duomenys neskelbtini),, jis buvo su A. dviese, Kr. buvo darbe, o A. lygtais mokykloje. A. buvo savo kambaryje, jis atėjo pas ją, kažką jai pasakė, ką neatsimena, po to jis lietė mergaitės kūną, jos lytinius organus, jos krūtinę, jis jos nevertė, ji to irgi norėjo. Taip pat ji pati lietė jo lytinius organus. A. jis niekada nemušė kol buvo pas ją, jis jos neskriaudė, neprisimena, tačiau lygtais nesakė A., kad ją pasmaugs ar užmuš. Nori paminėti kad tarp jo ir A. jokios prievartos nebuvo, A. savo noru tenkino mane oraliniu būdu, tačiau viskas vyko jo iniciatyva, tačiau ne per prievartą. Tai vykdavo gal į mėnesį kartą gal dažniau nuo 2017 ar 2018 metų, dažniausiai tai vykdavo kai K. nebūdavo namuose. Visą tai tęsiasi iki 2021 metų kažkur rugsėjo mėnesio, tačiau tiksliai neatsimena kada, buvo įvykis vieną vakarą kai A. norėjo iššokti pro balkoną, nes atėmė jos telefoną, kadangi jį labai daug praleidžia laiko prie telefono ir tada A. papasakojo K. apie jų su A.santykius. Po to kai K. sužinojo, kažką sakė, tačiau ką, nepamena, sakė jam, kad yra durnas, kvailas, idiotas tačiau jie toliau kartu gyveno. Prie mergaitės A. daugiau nelindo. Jis gyveno aukščiau nurodytu adresu bute iki 2021-10-15 įvykio, kai K. mane padūrė peiliu, konflikto metu. Dar nori pridurti, kad kai tarp jų su A. vykdavo aukščiau minėti santykiai- oralinis seksas, A. neprieštaravo ir dar norėjo už tai kažkokio atlygio, nes sakė jam tokius žodžius "Kas jam už tai bus"?, tai jis atsakydavo "nu susitarsim", tai kartais pirkdavo sąskaitos papildymą ar dar kažką. nori pasakyti, kad dėl savo tokių veiksmų gailisi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės R. G. išvadoje Nr. G 3354/2021 (01):

Remiantis A. M., gim. (duomenys neskelbtini),., apžiūros duomenimis, pateikė išvadą:

1. A. M. kūne sužalojimų nėra.

9. Objektyvių požymių, nurodančių į tai, kad su A. M. buvo lytiškai santykiauta, nėra.

11. A. M. mergystės plėvėje sužalojimų nėra.

12. Negalima atmesti, kad dėl A. M. mergystės plėvės sandaros galėjo būti atliekamas vaginalinis lytinis aktas nepilnai įvedant vyro varpą į A. M. makštį. (1 t., b. l. 142-143).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota:

1-2. Objektyvių duomenų, kad A. M. iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo bei jų metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negauta. Nuo 2010 iki 2013 m. jai buvo diagnozuojama neorganinė enurezė (F98.0). Šiuo metu A. M. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10).

3. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, byloje tiriamo laikotarpio pradžioje negalėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų (fizinio, seksualinio smurto) esmės A. M. įgijo daugiau žinių apie lytinius santykius, seksualinę prievartą dėl įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu; visa tai paskatino A. M. domėtis apie tai daugiau, iš ko kilo supratimas ir noras aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. A. M. mėgino aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams, tačiau jos pastangos buvo nepakankamai efektingos dėl jos ribotų žinių ir jos būsenos tuo metu (fizinio silpnumo, baimės, bejėgystės jausmo išgyvenimo dėl pagalbos ir palaikymo iš mamos neturėjimo).

4. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

5. A. M. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

6. A. M. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui.

7. Klausimas abstraktus. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. M. mėginusi aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams (kreipėsi pagalbos į mamą, ieškojo informacijos apie tai internete ir sužinojo, kad reikėtų priešintis tiems veiksmams, ką ji ir mėgino daryti ir kt.).

8. Remiantis turimų duomenų analize, galima pagrįstai manyti, kad A. M. parodymai apie įtariamojo V. T. veiksmus yra duoti remiantis asmenine patirtimi.

9. Šiuo metu jokių duomenų, kad A. M. parodymai būtų jos sukurti, sugalvoti, negauta.

10. Šiuo metu jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį A. M. duodamiems parodymams negauta.

12. A. M. daugiau apklausti ar jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama, atsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu iš esmės pakartojo savo parodymus, bei tai, kad iki šiol stebimas išliekantis psichotraumuojantis byloje tiriamų įvykių poveikis.

13. Šiuo metu A. M. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), kilęs sąsajoje su įtariamojo V. T. veiksmais, ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 187-199).

2021-11-30 apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini),., apžiūros metu paimti objektai. (1 t., b. l. 38-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto I. L. ir V. I. išvadoje Nr. S 845/2021 (01) nurodoma:

1. Ant pledo (11,14 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, seilių nerasta. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatytas mišrus DNR profilis, kurį gali sudaryti A. M. ir V. T. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro A. M. ir V. T. DNR profiliai yra 470000000 milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą nustatytas DNR profilis, kuris sutampa su V. T. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,994°/o tikimybe taip giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su V. T. nesusijusių asmenų.

2. Ant pledo (13 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, seilių nerasta. Atlikus autosominių STR Sl Nr. S 845/21(0!) 5 - 5 lokusų tyrimą, nustatytas mišrus ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišrų DNR profilį sudaro A. M., V. T. ir K. B. DNR profiliai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą nustatytas DNR profilis, kuris sutampa su V. T. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su V. T. nesusijusių asmenų.

3. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo pagalvės (20 mėg.) spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999999999995% tikimybe.

4. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo antklodės užvalkalo (21 mėg.) spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas dalinis A. M. DNR profiliu su 99,9999999999999997°/o tikimybe.

5. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo lovos (23 mėg.) spermos nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

6. Ant kelnių (8 mėg.) rasti labai nežymūs sperminio skysčio ir seilių pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

7. Ant marškinėlių, pledo su piešiniu, paklodės, nuoplovoje nuo pagalvės (19 mėg.), nuoplovose nuo lovos (22,24 mėg.) spermos nerasta. (1 t., b. l. 61-74).

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu "2021_1015_194057_001" nustatyta:

Vaizdo įrašo 03.38 minute K. B. pasakoja pareigūnams kas įvyko 2021-10-15 tarp jos, dukros A. M. ir įtariamojo V. T.. K. B. pasakoja, kad įtariamasis V. T. mėtė obuolius į jos dukrą A. M. ir po to K. B. pasako, kad prieš mėnesį jai dukrą papasakojo, kad V. T. prievartauja jos dukrą A. M., visa tai žino jos mokyklos socialine pedagoge. Pareigūnai pranešė K. B., kad reikės visą tai parašyti.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu "2021_1015_194558_002" nustatyta:

Vaizdas tęsiamas toliau, K. B. pasako, kad rašys pareiškimą dėl to, jog V. T. prievartauja jos dukrą A. M., o taip pat rašys pareiškimą dėl to, jog V. T. muša jų bendrą dukrą A.. Toliau pareigūnas išeina į laiptinę ir kalba su VPK budėtojais, papasakoja visą situaciją, vėliau sugrįžta į butą.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu "2021_1015_195057_003" nustatyta:

Vaizdas tęsiamas toliau, K. B. pasako, kad reikėjo ankščiau parašyti pareiškimą, tačiau ji bijo. Pareigūnai bute laukia tyrėjų, pasakė, kad reikės viską papasakoti tyrėjams.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu "2021_1015_195556_004" tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta.(3 t., b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-24 d. Vilniaus m. apylinkės teisme įtariamuoju apklaustas V. T. parodė:

Įtariamasis į teisėjo klausimus: žino, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus.

Į prokuroro klausimus: su sugyventine K. B. susipažino per vieną draugą S., pavardės jo nepasakys, jis gyveno jo kaime. Jis pasiūlė nuvykti į Trakus pas draugę. Taip susidraugavo su K.. Tai buvo 2010 metai. K. B. turėjo dukrą A. M.. Jai buvo šeši metai. Gyveno kartu pas K. Trakuose. Gyventi kartu su K. pradėjo 2010 metams, tikslios datos nepamena. Gyveno Trakuose, gatvės, namo numerio nepamena, tai buvo individualus namas. Trakuose kiek laiko gyveno, negali pasakyti. Santykiai su A. M. prasidėjo 2018 metais vasaros pabaigoje. Gyvenant Trakuose su A. nebuvo jokių santykių. Po Trakų vėliau kartu su K. B. ir A. gyveno Kaune. Kaune gyveno iš viso trijose vietose. Pinna vieta - Partizanų gatvė, namo nepamena, po to gyveno Krėvės prospekte, ir Draugystės gatvėje. Gyvenant Kaune santykių su A. M. nebuvo. Trakuose ir Kaune kai gyveno A. atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą kai neklausydavo, neruošdavo pamokų. Mušdavo ne tik jis, bet ir mama (K. B.). Gyvenant Kaune jiems su K. B. gimė bendra dukra 2011-05-12. Iš Kauno išsikėlė 2018metais. Vėliau gyveno (duomenys neskelbtini). Santykiai su A. M. prasidėjo Lentvaryje, 2018 metais prieš rugsėjo mėnesį. Pirmas kartas buvo 2018metais dar prieš mokyklą, tiksliai negali pasakyti kada. Tai vyko jos kambaryje, (duomenys neskelbtini). Pasiūlė jai, jeigu ji atsisakydavo, po to jau V., nelindo. Vėl pasiūlė, ji sutiko. Jis mušdamas nevertė jos tai daryti. Pasiūlė A. M. lytinius santykius oraliniu būdu. Iš pirmo karto to nebuvo, ji atsisakė, po kiek laiko, gal po mėnesio ar dviejų, ji sutiko. Kiekvieną dieną jis jos nevertė. Kaip rašoma pranešime apie įtarimą, sistemingumo tikrai nebuvo. Būdavo į mėnesį vieną kartą, du. Arba į pora mėnesių kartą. Tuo metu namuose nieko nebūdavo. Namuose buvo jis ir A.. Iniciatorius buvo jis. Veiksmas dažniausiai vykdavo jos kambaryje.

Į advokato padėjėjo J. Z. klausimus: kai A. atsisakydavo, tai jis ir nueidavo. Būdavo, kad kai pasiūlydavo, ji po to pasakydavo, „o kas jam už tai bus?“. Nežino sako, tu pasakyk. Jis jai pirkdavo telefono papildymus, arba duodavo smulkių pinigų.

Į teisėjo klausimus: santykiai su A. M. buvo oraliniu būdu, vaginalinio būdo nebuvo. Visi santykiai buvo tik oraliniu būdu.

Į prokuroro klausimus: versti jis jos nevertė, ji nesipriešindavo. Ji liesdavo jo lytinius organus. Jis jai liesdavo krūtinę, užpakalį. Liesdamas nukentėjusiąją jis nesimasturbavo. Nukentėjusiajai nerodė pornografinių filmų, nuotraukų. Santykiai su A. M. prasidėjo 2018 metais prieš rugsėjo mėnesį, vasaros pabaigoje ir tęsėsi iki 2021m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesių. Bet tai vyko ne Visais mėnesiais, ne visomis dienomis. Jeigu paimti per metus laiko, tai galėjo būti ir pora kartų, jam sistemingumo nereikėjo. Jo sugyventine tuo metu būdavo darbe, ji dirba (duomenys neskelbtini), Nenaudojo smurto A. atžvilgiu kai ji nenorėdavo lytinių santykių, ir jį atstūminėjo. Smurtą jos atžvilgiu naudojo kai ji naudodavosi per ilgą laiką telefonu, kai neklausė, kai melavo ar kažko nepadarydavo. Dažniausiai santykiai vyko dienos metu, dažniausiai jos kambaryje. Ant jos lovos. Kai ji sutikdavo, ji pati paimdavo jo lytinį organą. Jis jos nenurengdavo.

Į teisėjo klausimus: liesdavo A. M. krūtinę, užpakalį. Jis jos nenurengdavo. Per rūbus galima pasiekti krūtinę.

Į prokuroro klausimus: jie abu sėdėdavo, jis jos nelenkdavo prie lytinio organo, ji pati pasilenkdavo. Dažniausiai sperma neišsiliedavo. Susilaikydavo. Kai sperma išsiliedavo tai ant pilvo. Nebūdavo, kad sperma išsilietų ant rūbų, lovos. Buvo atvejų, kai nenorėdavo nukentėjusioji, kai atsisakydavo, tai jis išeidavo. Visi santykiai su A. buvo tik oraliniu būdu. Ant mergaitės kūno nėra pastebėjęs mėlynių. Dar buvo kita dukra A.. Su šia mergaite nebuvo jokių santykių. Kai gyveno Kaune, A. M. nesisodino ant kelių ir neatlikdavo masturbacijos, ji buvo maža, ten buvo daug žmonių.

Į advokato padėjėjo J. Z. klausimus: kai A. pasiūlydavo santykius, ji sakė „kas jam už tai bus?“ Jeigu nesutikdavo, jis išeidavo. Dažniausiai atsilygindavo jai už kiekvieną kartą, kad nebūtų apmaudu iš jos pusės. Normaliu tonu jis A. pasakė - ką jie daro, tai yra negerai, kad ji apie tai niekam nesakytų, nes blogai baigsis. Nebuvo jokių grasinimų jos atžvilgiu. Natūraliu būdu su A. M. tikrai to nedarytų, jam būtų neįdomu, nes jai tai būtų pirmas kartas, kraujuotų.

Į teisėjo klausimus: jis pasiūlydavo A. įkišti savo lytinį organą jai į išangę. Ji atsisakydavo. Prievarta to nedarė, nelindo.

Į advokato padėjėjo J. Z. klausimus: labai blogas poelgis. Per du mėnesius daug ką suprato. Bijos net pažiūrėti į paneles, nors ir vyresnės bus.

Į prokuroro klausimus: paskutinis kartas su A. buvo 2021m. rugpjūčio mėnesį. Išaiškėjo viskas konflikto metu su K.. Čia buvo 2021m. spalio 15 d., grįžo iš K. tėvo, buvo išgėręs, ji vartojo alų, jis nuėjo miegoti, vėliau atsikėlė, atėjo į virtuvė, ten sėdėjo A., K. taip pat ten buvo. Jis būdamas neblaivus pasakė A. išeiti, ji pasakė kad ji jau didelė. Jis į ją metė pora obuolių. K. mane padūrė peiliu. K. iškvietė policiją. K. pasakė, kad jis turbūt lindo prie A.. Ir nuo to viskas prasidėjo.

Į advokato padėjėjo J. Z. klausimus: A. norėjo iššokti iš balkono, tai buvo rugsėjo mėnesį. Jis atėmė jos telefoną, jie nuėjo į jos kambarį, vėliau išėjo. Vėliau pamatė, kad ji kojas nuleidusi balkone. A. pasakė K. apie jų santykius. Ką tiksliai pasakė negirdėjo.

Į teisėjo klausimus: kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Parodymus davė gera valia. Jo atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas.

Prokuroro klausimas - apklausos meta pas pareigūnus pasakėte - „Prie išangės niekada tyčia nebuvo, gal „biški“ netyčia, kiek kartų, kada nežinau“? Įtariamasis V. T.: sakė, kad tai buvo vieną kartą, bet kai ji atsisakydavo, nieko nedarė.

Prokuroro klausimas: apklausos metu pas pareigūnus pasakėte - „Prie makšties buvo „biški“ bandymas, kiek nežino, kada neatsimenu“? Įtariamasis V. T.: jis ne taip pasakė, jie žaidė, jis tikrai prie makšties nekišo savo lytinio organo, nes tai jai būtų pirmas kartas, būtų kraujavimas.

Į advokato padėjėjo J. Z. klausimus: jie žaidė tik paviršiuje, į makšties vidų savo lytinio organo kišti nenorėjo. Pradėjus liesti jos lytinius organus būdavo, kad ji atstumdavo, bet jeigu atstumdavo tai ir viskas, nelindo. Per prievartą nieko nebuvo. Nelabai daug kartų buvo, kad manė atstumtų. Kai ji atstumdavo, sakydavo „ne tai ne“. Jis prieidavo, sako - „gal pažaidžiam? Jeigu ji pasakydavo ne, tai jis išeidavo. Vonios kambaryje buvo santykiai oraliniu būdu. Jie kartu užeidavo. Ji sėdėdavo. Įeidavo į vonios patalpą, ji atsisėsdavo ant vonios krašto ir viskas. Advokato padėjėjo J. Z. klausimas - ar sutiktumėte atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje? Įtariamasis V. T.: kaip ir taip. Klausimų daugiau nėra. Skelbiama pertrauka protokolo surašymui. Po protokolo surašymui skirtos pertraukos posėdis tęsiamas, perskaitomas apklausos protokolas. Papildymų, patikslinimų nėra. (2 t. b. l. 124-126).

Įtariamasis V. T. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. (2 t., b. l.128-140).

Prie bylos pridėtas 2022-03-15 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (su priedais-pokalbių išklotinėmis), kuriame fiksuoti K. B. telefoniniai pokalbiai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2021-11-24 nutartį (2 t. b.l. 17-19). Šiuose pokalbiuose fiksuos įtariamojo V. T. nusikalstamos veikos aplinkybės, kuriomis K. B. pokalbių metu dalinasi su kitais asmenimis (2 t., b.l.31-49

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 149 str. 3 d nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą išžaginti nepilnametį asmenį. Pasikėsinimu išžaginti nepilnametį asmenį laikomas bandymas lytiškai santykiauti tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichologinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba naudojantis bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė. Fizinio smurto panaudojimas yra mušimas, smaugimas, kitoks fizinio skausmo sukėlimas, sužalojimas ir panašūs smurto veiksmai prieš nukentėjusį asmenį siekiant nuslopinti jo pasipriešinimą ar kad nebūtų priešinamasi ir lytiškai santykiauti prieš jo valią.

Nepilnamečio asmens išžaginimu laikomas atvejis, kai auka neturi 18 metų ir kaltininkas tai žino, numatė arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti.

Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 150 str.3 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą seksualiai prievartauti nepilnametį asmenį. Šiuo nusikaltimu kaip ir išžaginimo atveju taip pat pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichologinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusios būkle ar lytinės aistros tenkinimo siekia keli kaltininkai, nukentėjusioji gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš ją smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiosios valią.

Nepilnamečio asmens seksualiniu prievartavimu kaip ir išžaginimo atveju yra laikomas atvejis, kai auka neturi 18 metų ir kaltininkas tai žino, numatė arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti.

Baudžiamojo kodekso 153 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už mažamečio asmens tvirkinimą. Nukentėjusiuoju pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį yra laikomas asmuo jaunesnis nei 14 m. amžiaus. Tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.

Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikytina tai, kai sužalojimas ar susirgdinimas nesukelia nei vieno iš padarinių, nurodytų BK 135 str. 1 d. ( sunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga.

Taigi, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus t.y paties kaltinamojo V. T. teisme duotus parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusios A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, liudytojų, ekspertų ir psichologų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, įvertinęs teismo medicinos specialistų išvadas bei atliktų ekspertizių išvadas, apžiūros protokolus bei fotolenteles prie jų, parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir fotolentelę prie jo, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, apžiūros protokolą bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą daro išvadą, kad kaltinamasis nors dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 153 str. 1 d. pripažino iš dalies, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. kaltės nepripažino, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 150 str. 3 d. savo kaltę pripažino iš dalies, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 22 str. 1 d. 150 str. 3 d. kaltės nepripažino, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3 p. pripažino iš dalies teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta visiškai ir teisingai kvalifikuota pagal aukščiau nurodytus baudžiamojo kodekso straipsnius.

Tuo pačiu vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pažymį, kad kaltinimai pateikti V. T., kad jis nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. LR BK 150 str. 3 d. LR BK 22 str. 1 d. 150 str. 3 d. įvykdė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs tiek nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tiek liudytojos K. B., tiek paties kaltinamojo V. T. parodymus šias kaltinime nurodytas aplinkybes keičia į vėlesnę šių nusikalstamų veikų atlikimo datą (laikotarpį) t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Teismo vertinimu aukščiau įvardintos nusikalstamos veikos nukentėjusios atžvilgiu buvo atliekamos būtent nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio, o ne nuo 2015 m. birželio mėnesio kaip yra nurodyta kaltinime. Kaip jau minėta teismas tokia išvadą daro ištyręs proceso dalyvių parodymus bei atsižvelgdamas į pačios nukentėjusios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymus vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu laiko objektyviais.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju įvertinus byloje surinktą medžiagą ir ištirtus įrodymus, nors kaltinamas V. T. savo kaltės dėl nusikaltimų numatytų LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d. nusikaltimų nepripažino, tačiau teismas įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad jo kaltė dėl šių nusikaltimų byloje yra pilnai įrodyta ir teismui dėl jo kaltės nekyla jokių abejonių. Kaltinamojo pozicija, kad jis nebandė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja ir nebandė seksualiai prievartauti nukentėjusios vertintini kritiškai kaip visiškai nieko nepagrįsta jo gynybinė pozicija, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo pozicija dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 153 str. 1 d., BK 150 str. 3 d. ir BK 138 str. 2 d. 3 p. kad jis kaltę pripažįsta tik iš dalies tai pat vertintina kritiškai, kaip gynybinė pozicija nepateikiant jokių aiškių argumentų ir paaiškinimų dėl tokios savo pozicijos.

Tai, kad nukentėjusios A. M. atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis smurtas, kurio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata patvirtina 2022-02- 02 – 03-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-16/2022 kuriame nurodoma, kad >>Objektyvių duomenų, kad A. M. iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo bei jų metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negauta. Nuo 2010 iki 2013 m. jai buvo diagnozuojama neorganinė enurezė (F98.0).>> Šiuo metu A. M. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), kilęs sąsajoje su įtariamojo V. T. veiksmais, ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 187-199).>>

V. T. tvirkino mažametį asmenį bei jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent:

jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2018 metų balandžio 21 d. tvirkino mažametę, o iki 2020 m. balandžio 21 d. jaunesnę negu šešiolikos metų asmenį, kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),., o taip pat kitose nenustatytuose vietose, sistemingai, ne mažiau nei kartą į dieną, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete, po to nepilnamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini),, palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, lietė bei glostė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, sėdmenis, šlaunis, versdavo pastarąją liesti jo lytinius organus, t. y. tokiais savo veiksmais tvirkindavo mažametę bei jaunesnę negu šešiolikos metų nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d.

Be to, jis V. T. pasikėsino išžaginti nepilnametę, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau dviejų kartų, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini),, palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į makštį, tačiau savo tokių veiksmų nebaigdavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindavosi atstumdama jį nuo savęs, t.y. tokiais savo veiksmais pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 149 str. 3 d.

Be to V. T. tenkino lytinę aistrą su nepilnamete prieš jos valią, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),., sistemingai, ne mažiau nei kartą į dieną, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini),, palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, bei grasinimų, versdavo pastarąją liesti jo lytinius organus, ir tenkinti jį oralinių būdu, o A. M. atsisakius jam paklusti, grasino pastarąją užmušti, pasmaugti, t.y. tokiais savo veiksmais seksualiai, prieš jos valią, atimdamas galimybę priešintis, prievartavo nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d.

Be to, jis V. T. pasikėsino prievartauti nepilnametę, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini),., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau dviejų kartų, bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į išangę, tačiau savo tokių veiksmų nebaigdavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindavosi atstumdama jį nuo savęs, t.y. tokiais savo veiksmais pasikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusiąją A. M..

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 150 str. 3 d.

Be to, jis nesunkiai sutrikdė šeimos nario - sugyventinės K. B. nepilnametės dukters A. M. psichinę sveikatą, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2021 m. spalio 15 d., kambaryje ir vonioje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau nei kartą į dieną, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su sugyventinės K. B. nepilnamete dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini),, palaužus jos valią dėl nuolatos suduodamu smūgių į įvairias kūno vietas, lietė nukentėjusiosios krūtinę ir lytinius organus, versdavo pastarąją liesti jo lytinius organus ir tenkinti jį oralinių būdu, o A. M. atsisakius jam paklusti, grasino pastarąją užmušti, pasmaugti, be to, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau dviejų kartų, bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į išangę, o taip pat jis (V. T.) bandė kišti savo varpą nukentėjusiajai į makštį, tačiau savo tokių veiksmų nebaigdavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindavosi atstumdama jį nuo savęs t. y. šiais savo tyčiniais veiksmais jis sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės A. M. psichinę sveikatą, kuriai konstatuotas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip jis padarė šeimos nariui - nukentėjusiajai A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.

Teismas priimdamas nuosprendį, pateiktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę V. T. atsižvelgiama į tai, kad jis pasikėsino padaryti du sunkius tyčinius nusikaltimus numatytus LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. ir LR BK 22 str. 1 d. 150 str. 3 d., bei įvykdė vieną sunkų nusikaltimą numatytą LR BK 150 str. 3 d., du apysunkius nusikaltimus numatytus LR BK 138 str. 2 d. 3 p., ir LR BK 153 str. 1d., dėl įvykdytų nusikaltimų numatytų LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d. ir LR BK 22 str. 1 d. 150 str. 3 d. neprisipažino, dėl nusikaltimų numatytų LR BK 150 str. 3 d. ir p BK 138 str. 2 d. 3 p. BK 153 str. 1 d., prisipažino iš dalies, ankščiau yra neteistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centrui ir narkologinei įskaitai nepriklauso.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Padarytais nusikaltimais kėsinamasi į asmens seksualinį neliečiamumą, į vaiko saugumą nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti ir realiai pakenkusio jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi, nusikalstamos veikos sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Kaltinamasis būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus neabejotinai suprato, kad jis savo nusikalstamais veiksmais ilgą laiko tarpą seksualiai tvirkino mažametę, o vėliau tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią netgi panaudojant fizinį smurtą. Žinojo, kad tokie veiksmai yra pavojingi nukentėjusios psichikai, numatė, kad gali sukelti nustatytus padarinius jos psichinei sveikatai ir nors šių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems atsirasti. Seksualinio prievartavimo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu tęsėsi ilgą laiką ir įgavo sistemiškumo požymius, jie buvo atliekami nukentėjusios gyvenamojoje vietoje, kartu su nukentėjusiąja gyvenančio asmens, paprastai tuo metu, kai šalia nebūdavo kitų artimų asmenų.

Psichologinės, psichiatrinės ekspertizės išvados pagrindu dėl nustatyto vidutinio sunkumo depresijos epizodo nukentėjusios apklausa teisme nebuvo vykdoma rekomenduojant išvadą pateikusiems specialistams. Nagrinėjant teisme buvo analizuojami ikiteisminio tyrimo metu teisme, dalyvaujant psichologui, nukentėjusios duoti parodymai. Pagrindo išvadai, jog nukentėjusios parodymai dėl patirtos seksualinės prievartos yra priešingi šiuo atveju nėra. Nukentėjusiajai yra padaryti sveikatos sutrikimai kurie turi ilgalaikį išliekamąjį pobūdį. Kaip matyti iš specialistų parodymų nukentėjusioji patirtus sveikatos sutrikimus gydosi iki šiol.

Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei vadovaujantis BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, šiuo atveju, bus pasiekti kaltinamajam už išnagrinėtų nusikalstamų veikų, padarymą paskyrus jų sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų artimas sankcijose numatytam šios bausmės vidurkiui.

LR BPK 109 str., numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji prašo priteisti 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos iš kaltinamojo V. T..

Nukentėjusioji dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stiprų psichologinį smurtą, nukentėjo morališkai ir fiziškai dėl V. T. veiksmų. Iki šiol jaučia pasekmes dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusikalimų, lankosi pas psichologus bei dalyvauja psichoterapijos užsiėmimuose.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį (jis yra dirbantis t.y. užsiimantis individualia veikla) , o taip pat įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti neturtinę žalą.

Kaip matyti iš bylos kaltinamasis 2022-06-07 nukentėjusiajai atlygino 500 Eur. neturinės žalos.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertinęs bylos aplinkybes o būtent, kad V. T. nusikaltimai buvo nukreipti į nukentėjusios seksualinį neliečiamumą, šios nusikalstamos veikos galimai realiai pakenkė jos normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi, nusikalstamos veikos sukėlė ilgalaikes neigiamas psichologines pasekmes nukentėjusiosios sveikatai.

Kadangi nukentėjusiajai yra padaryti sveikatos sutrikimai kurie turi ilgalaikį išliekamąjį pobūdį teismas mano, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti 30000 Eur. Kadangi kaltinamasis jau yra atlyginęs 500 Eur neturinės žalos, todėl iš jo nukentėjusiajai priteistina likusi 29500 Eur. suma. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas mano, kad nepriteisti ar sumažinti iš kaltinamojo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. M. 299,33 Eur. sumoje yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninių laikmenų kopijas esančias byloje palikti prie bylos, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nurodytus kaltinamajame akte patalpintus saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dviems) metams.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 150 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. str. 2 d. 3 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dviems) metams

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę V. T. 6 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BPK 140 str., BK 65 str., 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2021-12-06 iki 2022-02-25.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 3 d., 72-1 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu - ją atliekant per 12 mėnesių, po to, kai bus atlikta laisvės atėmimo bausmė, šiomis sąlygomis: gyventi skyrium nuo A. M.; nesiartinti prie A. M. arčiau nei 500 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M.; nesilankyti A. M. gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur būna A. M..

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 3 d., 72-2 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose - ją atliekant per 12 mėnesių, po to, kai bus atlikta laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikinti nuo tos dienos, kai bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

Daiktinius įrodymus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninių laikmenų kopijas esančias byloje palikti prie bylos, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nurodytus kaltinamajame akte patalpintus saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą: raudonos spalvos marškinėlius; šviesios spalvos kelnes; 2 vnt. nuoplovų paimtų nuo "Dormeo" pagalvės; 1 vnt. nuoplovos paimtos nuo antklodės užvalkalo; 3 vnt. nuoplovų paimtų nuo lovos; pilką pledą; šviesią paklodę; rožinį pledą (ant pledo pavaizduotos beždžionės), supakuotus į dėžę – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Priteisti iš V. T. 29500 eurų neturtinės žalos nukentėjusios A. M. naudai.

Priteisti iš V. T. 299,33 eurų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai A. M..

2022-04-28 d. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, 2 370 Eur nukreipti civiliniam ieškiniui padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.