Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. A., jo įstatyminės atstovės ir ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius Šilalės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad kartu su atsakovu gyveno iki kol jis sužinojo, kad ji laukiasi. Po šios žinios prasidėjo atsakovo „lakstymai“. Atsakovui grįžus į namus, buvo susitaikę, tačiau praėjus dviem mėnesiams po sūnaus gimimo išsiskyrė. Nurodė, kad su atsakovu buvo sutarę tėvystę nustatyti notarine tvarka, tačiau atsakovas sutarta data neatvyko pas notarą. Pabrėžė, kad atsakovas tėvystės neneigia. Negali pasakyti, kada atsakovas paskutinį kartą matė vaiką, galimai tik tada, kai jis gimė. Pažymėjo, kad atsakovas su vaiku nebendraudavo ir nebendrauja iki šiol. Nurodė, kad jei atsakovas norėtų pradėti bendrauti, jų bendravimui neprieštarautų. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu. Mano, kad prašoma priteisti 250 Eur suma nėra per didelė, nes vaiką reikia aprūpinti rūbais, avalyne, maistu, žaislais, higienos prekėmis. Nurodė, kad susumavus jos gaunamą socialinę išmoką, išmoką vaikui bei sugyventinio atlyginimą, mėnesinės jų pajamos sudarytų apytiksliai 800 Eur sumą. Žino, kad atsakovas šiai dienai turi 32 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą kitiems savo vaikams, kurių be N. A., turi 8.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė R. K. ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio N. A. motina – A. A., duomenų apie tėvą nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. A. prašo nustatyti sūnui N. A. tėvystę, jo biologiniu tėvu nurodė atsakovą A. B.. Atsakovas šio reikalavimo neginčija, tėvystę pripažįsta.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad vadovaujantis ieškovės A. A. ieškinyje pateiktomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimas, nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, ieškovė pradėjo lauktis ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Atsakovas šių aplinkybių nenuneigė, tėvystę pripažino.

Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad N. A. biologinis tėvas yra A. B.. Taip pat, vadovaujantis pastarąja aplinkybe, atitinkamai patenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimo, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašant, kad N. A. tėvas – A. B. (CK 3.148 straipsnis).

Konstatavus, jog atsakovas A. B. yra N. A. biologinis tėvas, nurodytina, kad jis turi imperatyvią pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką. Ši pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Ieškovė sūnaus išlaikymui prašo priteisti 250 Eur išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu gyvena kartu su sugyventiniu, jų šeimos pajamos per mėnesį siekia 800 Eur sumą. Šią sumą sudaro jos socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir sugyventinio darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 350 Eur suma. Mano, kad atsakovui turėtų tekti didesnė išlaikymo finansinė našta nei jai, nes ji prižiūri ir augina jų sūnų. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, kadangi augina mažametį vaiką, nuosavybės teise registruotino kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi (e. b. l. 67, 69, 70). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad jis nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) m. gamybos Audi 80, kito registruotino kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, Sodros duomenimis nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d. dirbo pas fizinį asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, šiuo metu nedirba (e. b. l. 64, 66, 72). Pastarąją aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas, kuris 2020 m. rugsėjo 15 d. bendraudamas su VTAS specialistu, nurodė, jog šiuo metu nedirba, pajamų vaiko išlaikymo teikimui neturi (e. b. l. 20). Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. S. 2021 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad bendraujant su atsakovu ir siekiant išsiaiškinti, kur jis šiuo metu gyvena, buvo išsiaiškinta, kad jis nelegaliai dirba pas ūkininką, todėl nenori nurodyti tikslios gyvenamosios vietos (e. b. l. 92-93). Pastaroji aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad nors ir nelegaliu būdu, tačiau atsakovas kažkiek užsidirba. Ieškovės teigimu, be N. A., atsakovas turi dar 8 vaikus, dėl kurių išlaikymo yra susidaręs 32 000 Eur įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateiktu atsiliepimu sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio neginčijo, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į prastą atsakovo finansinę padėtį ir pabrėžiant, kad jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus privalo dirbti, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai su laiku vis didėja, taip pat atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį, į mažamečio vaiko N. A. poreikius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. A. išlaikymui priteistinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiktinas 250 Eur dydžio išlaikymas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo t. y. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., skaičiuojant po 100 Eur už 8 mėnesius. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Taip pat atsakovas neįrodinėjo, kad gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikui, pateiktu atsiliepimu sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Vadovaujantis išdėstytu, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai A. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Bylos medžiaga ir teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad bylos šalių sūnus N. A. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas su vaiku nebendrauja. Ieškovė pažymėjo, kad atsiradus atsakovo norui bendrauti su sūnumi, jų bendravimui neprieštarautų. Šių aplinkybių pagrindu ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą pagal jos gyvenamąją vietą ir patvirtinti jos siūlomą atsakovo ir N. A. bendravimo tvarką šiomis sąlygomis: 1) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. A. tėvas A. B. gali bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį: šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val., ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val.; 2) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. A. tėvas A. B. bendravimo su vaiku metu, negali vaiko perduoti tretiesiems asmenims; 3) nepilnamečio vaiko N. A. motina A. A. įsipareigoja atsakovui sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku pagal aukščiau aptartą tvarką.

Vadovaujantis tuo, kad mažametis vaikas N. A. nuo gimimo auga ir gyvena kartu su ieškove, atsakovas vaiku nesirūpina, juo nesidomi ir su juo nebendrauja, taip pat, kad pateiktu atsiliepimu atsakovas sutiko su minėtais ieškinio reikalavimais dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į VTAS išvadoje (e. b. l. 17-21), 2020 m. gruodžio 28 d. VTAS atstovės tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ir VTAS atstovės teismo posėdžiu metu išreikštą poziciją, nepilnamečio vaiko N. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – jo motina A. A., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis). Taip pat, vadovaujantis aukščiau pateiktomis aplinkybėmis ir tuo, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir to pasėkoje tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų, taip pat įvertinus, kad ginčo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nėra, ji yra aiški, konkreti, nepažeidžianti nepilnamečio vaiko interesų, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas ieškinį patenkino visiškai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VGTPT) 2020 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-749-7455, ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. Iš byloje pateiktos 2021 m. kovo 5 d. VGTPT pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-78-999/2021 ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 309,92 Eur sumą, kuri priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur * 12 mėn. * 3 proc. * 75 proc.), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priteistinas 18,00 Eur žyminis mokestis (800 Eur * 3 proc. * 75 proc.), už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatyto priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (100 Eur * 75 proc.), iš viso – 160,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstinas Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam N. A. gimimą, dėl A. B. tėvystės įregistravimo N. A. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.147 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti kad, nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina A. A., gimusia (duomenys neskelbtini), pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra, nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė A. A., gimusi (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sekančiai:

1. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį: šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val.

2. Nustatyti kad nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku metu, negali vaiko perduoti tretiesiems asmenims.

3. Nepilnamečio vaiko N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), įsipareigoja atsakovui sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku pagal aukščiau aptartą tvarką.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 160,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660) ir 309,92 Eur (tris šimtus devynis eurus 92 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Minėtas sumas privalu sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl A. B. tėvystės įregistravimo N. A. (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.