- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-1261-1049/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „Raučulys“ valytoja, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
L. B. 2018 m. vasario 17 d., apie 20.32 val., važiavo Raudondvario pl. iki 288 numeriu pažymėto namo, Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,15 promilių etilo alkoholio kraujyje).
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamoji L. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 17 d. vairuoti neplanavo, todėl vakare namuose su kaimyne vartojo alkoholį. Praėjus pusvalandžiui nuo alkoholio vartojimo, jai paskambino vyras Z. B. ir paprašė, kad ji atvažiuotų pasiimti jo iš Kauno. Tuo metu ji nesijautė apsvaigusi, todėl sėdo už vairo ir važiavo. Vyras jos laukė prie parduotuvės „Maxima“, esančios Raudondvario pl. Vyras, pajutęs, kad ji išgėrusi, liepė sustoti. Kaip tik tuo metu, jai stojant, iš paskos privažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai liepė jai pūsti alkotesterį, rezultatas viršijo 2 promiles. Po to su pareigūnais nuvažiavo į gydymo įstaigą, kur jai patikrinimui buvo paimtas kraujo mėginys. Ji buvo sustabdyta vairuojant automobilį „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuoja retai, šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi vyras Z. B.. Automobilio vertės nurodyti negali, vyro žodžiais, jo vertė apie 300-400 eurų, jis pirktas prieš 4-5 metus. Pripažįsta, kad jos elgesį įtakojo suvartotas alkoholio kiekis. Savo poelgį vertina blogai, gailisi padariusi nusikaltimą. Anksčiau neteista, nebuvo bausta. Šeimoje jie turi tris vaikus, 16, 11 ir 8 metų. Ji gauna 400 eurų atlyginimą. Vyras šiuo metu nedirba, vasarą dirba prie statybų. Automobilis reikalingas vyrui, nes jis dirba ne (duomenys neskelbtini), o ten, kur vyksta statybos. Kadangi ji neturi pinigų baudai sumokėti, prašo teismo skirti jai arešto bausmę, areštą atliekant poilsio dienomis.
Išvada dėl L. B. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. įsigijo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 eurų. Nuo 2014 m. automobiliu rūpinosi ir naudojosi tik jis vienas. Jo žmona L. B. labai retai kada juo naudodavosi, nes jis juo vykdavo į darbą. 2018 m. vasario 17 d. jis vienas buvo išvykęs į Kauną, kur užtruko, nes tvarkėsi reikalus. Kadangi buvo šeštadienis ir jis susivėlino, jau nebevažiavo autobusai į (duomenys neskelbtini), kur jie gyvena, tuomet jis apie 19 val., paskambino Linai ir paprašė, kad ji atvyktų automobiliu jo pasiimti. Kalbėdamas su Lina, jis nesuprato, kad ji yra išgėrusi alkoholio. Jos kalba buvo rišli. Jis Linos laukė Raudondvario pl., Kaune, prie parduotuvės „Maxima“. Lina atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“ jo pasiimti apie 20 val. Jam įsėdus į automobilio priekyje esančią keleivio vietą, Linai šiek tiek pavažiavus, nuo jos pajautė alkoholio kvapą. Tik tai pajautęs, griežtai jai pasakė, kad suktų į šalikelę ir nedelsiant sustotų. Jai sustojus, jis išlipo iš keleivio vietos ir kaip tik tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Priėjo pareigūnas, prisistatė, paprašė pateikti mašinos dokumentus. Tada Linai buvo pasiūlyta eiti į policijos tarnybinį automobilį, kuriame jai buvo tikrinamas blaivumas. Po to jį pareigūnas informavo, kad žmona vežama į ligoninę, dėl kraujo tyrimo, o automobilis yra sulaikomas. Jis labai nusistebėjo tokiu žmonos elgesiu, nes tai buvo pirmas kartas, kai ji vairavo būdama neblaivi. Automobilis jam reikalingas vykti į darbą, nes darbas yra įvairiose Lietuvos vietovėse, kadangi yra statybininkas. Daugiau automobilių jie neturi. Taip pat nori paminėti, kad jų šeimos labai sunki materialinė padėtis, nes šiuo metu oficialiai dirba tik Lina. Jos minimalus atlyginimas, iš jo gyvena visa šeima. Turi tris nepilnamečius vaikus, kurie vis dar mokosi mokykloje. Gyvena mažame miestelyje - (duomenys neskelbtini), kur darbo vietos labai ribotos, dėl to reikalingas automobilis (b. l. 28–31).
Liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. vasario 17 d. dirbo kartu su kolega E. P. ir būrio vadu S. K. Kauno mieste, nustatytame maršrute. Apie 19.54 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad keliu nuo (duomenys neskelbtini)link Kauno šviesiai sidabrinės spalvos automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Tikrinant gautą informaciją, važiuojant Raudondvario pl., Kaune, ties degaline, esančia Raudondvario pl. 288, Kaune, pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoja sustojo kelkraštyje. Automobilyje ji buvo ne viena, priekyje ant keleivio sėdynės sėdėjo vyras. Jiems privažiavus prie automobilio „Opel Vectra“, iš keleivio pusės išlipo vyras, o moteris tuo metu persėdo į jo vietą. Jis priėjo prie vairuotojos, paklausė, kas vairavo automobilį. Pasiaiškinus situaciją, moteris prisipažino, kad ji vairavo. Ji atrodė akivaizdžiai neblaivi, nerišliai kalbėjo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji pateikė vairuotojo pažymėjimą, pagal kurį buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. B., gim. (duomenys neskelbtini)m. Ją nusivedė į tarnybinį automobilį, kur pasiūlė pasitikrinti blaivumą. L. B. sutiko. Patikrinus alkotesteriu L. B. girtumą, nustatyta 2,49 promilės. L. B. su parodymais sutiko. Kvitas atspausdintas nebuvo, nes šis alkotesteris tokios funkcijos neturi. Nedelsiant buvo informuotas budėtojas, o L. B. pristatyta į Kauno klinikinę ligoninę, kur savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Įvykio metu vairuotoja elgėsi ramiai, vykdė visus pareigūnų nurodymus. Automobilio keleivio tapatybę taip pat nustatė, jis L. B. sutuoktinis Z. B., kuris paaiškino, kad jį žmona atvažiavo iš (duomenys neskelbtini)į Kauną jo pasiimti (b. l. 21–24).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad L. B. atžvilgiu 2018 m. vasario 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 8).
Iš 2018 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Raudondvario pl. 288, Kaune, ir automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuota. Po apžiūros automobilis paimtas, aprašytas ir perduotas saugojimui (b. l. 10–16, 38, 39, 40).
Iš 2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T- A 1763/2018(01) matyti, kad 2018 m. vasario 17 d., 20.50 val., paimtame L. B. kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas Z. B. vardu (b. l. 41).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Vectra Caravan DI, M1-AC, universalo, 2000 m. vidutinė kaina – 1100 eurų (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. L. B. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų Z. B. ir A. I. parodymais, specialisto išvada Nr. T- A 1763/2018(01) ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. B. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamoji L. B., būdama neblaivi, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo transporto priemone, kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems jau buvo pranešta apie įtartiną L. B. nesaugų manevravimą važiuojant iš Kauno link. Kaltinamoji parodė, kad prieš sėsdama už automobilio vairo, nesijautė apsvaigusi, bet vėliau jautė alkoholio poveikį. Savo veiksmų ji negali pateisinti. L. B. veika kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). L. B. tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, nes būdama neblaivi (nustatyta 3,15 promilės alkoholio koncentracija kraujyje) transporto priemonę vairavo ilgą atstumą – nuo (duomenys neskelbtini)iki Kauno, vakaro metu važiavo viena judriausių Kauno gatvių – Raudondvario plentu.
L. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
L. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Atsižvelgtina į tai, kad L. B. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta. L. B. anksčiau neteista (b. l. 57), nebausta administracine tvarka (b. l. 58), dirba (b. l. 59), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 60), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 61).
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė jai skirti arešto bausmę ir nustatyti ją atlikti poilsio dienomis, jos gynėja tokį prašymą palaikė.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, L. B. parinktina bausmė, susijusi su realiu trumpalaikiu laisvės atėmimu - areštas. Nors kaltinamoji L. B. dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą. Jos sutuoktinio pajamos yra nereguliarios, nes statybose iš jos žodžių, dirba tik vasarą. Pažymėtina tai, kad abu šeimoje jie augina 3 nepilnamečius vaikus, kurie faktiškai yra išlaikomi iš jos gaunamų lėšų, todėl parinkus kaltinamajai L. B. švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, ji būtų neefektyvi ir faktiškai realiai neįgyvendinama. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2018 m. vasario 17 d., 20.50 val., paimtame L. B. kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 37), o tai yra rodiklis, ženkliai viršijantis sunkaus girtumo ribą, kas rodo kaltinamosios neatsakingą požiūrį, jos veiksmai buvo sukeltas realus pavojus tiek jai pačiai, tiek ir kitiems proceso dalyviams, be to arešto baudą prašė teismo parinkti ir pageidavo ją atlikti ir pati kaltinamoji L. B.. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis L. B., yra adekvati, ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks L. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes L. B. skirtinas areštas, nustatant jo dydį mažesnį už šios bausmės rūšies sankcijos vidurkį.
Kaltinamoji L. B. dirba, turi nepilnamečių vaikų, todėl atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą ir vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, numatančia galimybę iki 45 parų arešto paskirtą bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, jai paskirta arešto bausmė skirtina atlikti poilsio dienomis.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdama sunkaus girtumo laipsnio (3,15 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, jos veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai L. B. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamoji L. B..
Gynėja, siekdama užtikrinti kaltinamosios sutuoktinio interesus, prašė nekonfiskuoti automobilio, o taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamosios pusę konfiskuotino turto vertės.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė L. B., buvo įvykdytas jai vairuojant jos sutuoktinio Z. B. vardu registruotą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu nutransportuotas ir saugomas aikštelėje Chemijos pr. 4B, Kaune (b. l. 40), įgytas santuokoje ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajai L. B., tiek jos sutuoktiniui Z. B.. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi Z. B., vasarą juo važinėjantis į skirtingose vietose atliekamus statybos darbus, o kaltinamoji L. B. automobiliu pasinaudoja tik retkarčiais, tačiau teisė naudotis šiuo turtu jai neapribota ir jis gali disponuoti šiuo daiktu savo nuožiūra.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, o Z. B. išaiškintina, kad jis savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina, L. B. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio registracijos liudijimas (b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą 2018 m. vasario 21 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45), panaikintinas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, L. B. paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Išaiškinti L. B., kad pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams;
konfiskuoti Z. B. vardu registruotą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir L. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0671651 (b. l. 95) perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikinti.
Byloje esantį automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. E (duomenys neskelbtini) (b. l. 94) perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.