Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams: J. P., V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam asmeniui E. L. dėl namų valdos sklypo ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų atsikirtimai ir argumentai

4. Atsakovui J. P. adresuoti ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, bei teismo šaukimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

5. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. L. adresuoti ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti bei teismo šaukimas, įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Atsakovai V. S. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kurie pareiškė atsiliepimus į ieškinį, iš esmės su ieškiniu sutiko, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

7. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centras ir Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai V. S., E. L. ir J. P. yra bendraturčiai, jiems nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiame (4 butų) pastate - gyvenamajame name 1A1m, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat daugiabučio gyvenamojo namo 1A1m priklausinio – ūkinio pastato 2I1p dalys, bei kad jų turimas nekilnojamasis turtas yra 0,1766 ha ploto žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai (872/883 dalis), atsakovui E. L. (268/1766 dalis) ir ieškovei (626/1766 dalis), o atsakovai V. S. ir J. P. yra valstybei priklausančios žemės sklypo dalies naudotojai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta.

8. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. ir kt. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-481/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. M. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno iš bendraturčio teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

9. Pagal tą patį proporcingumo principą bendraturčiai turi naudotis ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui eksploatuoti reikalinga valstybine žeme. Pažymėtina, kad pastatų ir statinių savininkams taikomos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

11. Nagrinėjamu atveju, ieškinyje nurodytos Žemės sklypo dalys, kuriomis nustatoma naudojimosi tvarka, nesiskiria nuo kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių realių žemės sklypo dalių, t. y. kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų bendraturčių teises arba teisėtus interesus. Vertintina, kad ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti namų valdos sklypo naudojimosi tvarka, numatyta 2019 m. lapkričio 18 d. E. B. IDV parengtame „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane“ atitinka bendraturčių interesų balansą.

12. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nesant bendraturčių ar žemės sklypo naudotojų prieštaravimų, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Nustatytina ieškovės prašoma naudojimosi žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarka pagal 2019 m. lapkričio 18 d. E. B. IDV parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą“, pagal kurį namų valdos žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai naudojasi: R. B. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „A“ (405 m²) atskirai ir raide „D“ (221 m²) bendrai, visas suteiktas plotas – 626 m²; E. L. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „B“ (173m²) atskirai ir raide „D“ (95 m²) bendrai, visas suteiktas plotas – 268 m²; Lietuvos Respublika naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „C“, „C1“, „C2“ ir „D“ (316 m² iš bendro 632 m² ploto), visas valstybės naudojamo žemės sklypo plotas – 872 m², kuriomis šiuo metu naudojasi atsakovai V. S. ir J. P. bendrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba, paskirta advokatė Daiva Jurevičienė. Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė byloje patyrė 222 Eur teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Byloje taip pat turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 100 Eur x 75 proc.). Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

15. Visiškai patenkinus ieškinį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis. Viena iš atsakovių byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės institucija, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-377/2010; kt.). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nepriteistinos, o iš atsakovų J. P. ir V. S. lygiomis dalimis priteistina valstybei po 37,50 Eur mokėtino žyminio mokesčio ir po 111 Eur už antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. lapkričio 18 d. E. B. IDV parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą“, nustatant, kad R. B. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „A“ (405 m²) atskirai ir raide „D“ (221 m²) bendrai, visas suteiktas plotas – 626 m²; E. L. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „B“ (173m²) atskirai ir raide „D“ (95 m²) bendrai, visas suteiktas plotas – 268 m²; Lietuvos Respublika naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „C“, „C1“, „C2“ ir „D“ (316 m² iš bendro 632 m² ploto), visas valstybės naudojamo žemės sklypo plotas – 872 m², kuriomis šiuo metu naudojasi atsakovai V. S. ir J. P. bendrai.

Priteisti iš atsakovų J. P. ir V. S. valstybei, po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų J. P. ir V. S. valstybei po 111,00 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.