Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. suklastojo tikrą dokumentą.

T. K. 2017 m. spalio 4 d. vietoje J. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. eismo įvykio deklaracijos grafoje „A transporto priemonė“ 9 punkte „vairuotojas“ įrašė žodžius „K. T., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), B kategorija, vairuotojo pažymėjimas galioja iki 20.08.2025“ bei grafoje „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ įrašė T. K.“ ir pasirašė bei 15 grafoje “vairuotojų parašai“ pasirašė, t. y. tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo T. K. ir eismo įvykio deklaracijoje pasirašė kaip asmuo atsakingas už 1073,83 eurų D. S. padarytą žalą, kai iš tiesų 2017 m. spalio 4 d., apie 13.57 val., J. Jasinskio gatvėje, prie namo Nr. 4, Vilniuje, J. K. vairuodamas motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadino automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. S..

Kaltinamasis T. K. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. spalio 4 d. jis su motoroleriu VESPA pasiėmė savo vaiką iš universiteto ir vežė jį namo. Truputį lijo, kelio danga buvo šlapia. Priešais važiuojantis automobilis „RANGE ROVER“ staiga sustabdė ir jie atsitrenkė į tą automobilį. Susidūrimo metu jis vairavo motorolerį, o jo sūnus sėdėjo iš galo. Iš automobilio išlipo D. S.. Po susidūrimo jis pastatė motorolerį ir atsistojo šalia jo. D. S. tuo metu kažkam skambino. Jie pradėjo apžiūrinėti transporto priemones, tačiau jokių pažeidimų nei ant automobilio, nei ant motorolerio nerado. Tačiau vis tiek buvo užpildyta įvykio deklaracija. Jo vaikas sėdo į nukentėjusiosios automobilio „RANGE ROVER“ galą. Jis sūnui davė įvykio deklaraciją, kad jis pradėtų pildyti ir jie sutaupytų laiko, nes jie sustabdė eismą ir lauke lijo. Sūnus pradėjo pildyti deklaraciją ir po to, būdamas mašinoje, jam paskambino, nes jam iškilo klausimų, kaip pildyti kai kuriuos laukus. Jis tuo metu buvo lauke šalia automobilio, kažką aiškinosi su automobilio vairuotoja. Jis sūnui paaiškino ir sūnus pildė toliau. Po to jie su nukentėjusiąja atsisėdo į jos automobilį. Jie atsisėdo į priekį, vaikas sėdėjo gale. Tada jis perėmė tą deklaraciją ir pabaigė ją pildyti. Nukentėjusioji užpildė savo laukus. Pažymėjo, kad pažeidimų nėra, nes jiems jų nepavyko surasti ir pasirašė su nukentėjusiąja, tada nupaišė įvykio schemą ir išsiskyrė. Teoriškai deklaraciją užpildė dėl viso pikto. Po poros dienų į jį kreipėsi nukentėjusiosios draugas. Jis gavo iš jo pranešimą elektroniniu paštu, kad jis rado pažeidimą ant tos mašinos ir kad jo draudimo polisas yra negaliojantis, todėl nuostolius iš jo išieškos regreso tvarka. Jis jam atrašė, kad nori susitikti, pamatyti tuos pažeidimus ir visa tai išsiaiškinti. Jis atvažiavo į susitikimą savo sidabrinės spalvos „SAAB“ automobiliu spalio 6 d., praėjus dviem dienoms po įvykio. Apžiūrėjęs tuos pažeidimus, jis pamatė, kad jie negali būti padaryti to įvykio metu, nes yra maždaug dugno srityje ir palikti aštraus daikto, ir pasakė, kad nesutinka pripažinti šitų pažeidimų, nes jam tai atrodo nesąžininga draudimo kompanijos atžvilgiu. Paskui išsiaiškino, kad jo draudimas yra galiojantis. Jis po to dar kartą apžiūrėjo motorolerį, tačiau jokių žymių nuo smūgio nerado. Nebuvo jokio konflikto, bet jam buvo pagrasinta, kad jis bus paduotas į teismą. Jis pasakė, kad darytų, kaip nori. Praėjus kuriam laikui, jis gavo pranešimą, kad yra paduotas į teismą. Jis nesutinka, kad vairavo ne jis ir kad suklastojo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio metu jis buvo toje vietoje. Tai patvirtina video siųstuvas. O kad jaunuoliai ten buvo, tai galima susigalvoti ką nori. Kadangi buvo šlapia, jis motorolerį stabdė, jis pradėjo slysti šonu ir jam atsiremti į smūgį yra visiškai nesudėtinga, todėl buvo duslus smūgis. Jeigu būtų slydimas per asfaltą, tai smūgis būtų ne duslus, o aštrus ir būtų subraižę daug stipriau, ant motorolerio liktų labai gilūs nubrozdinimai. Tokių pažeidimų ant motorolerio nėra.

Nukentėjusioji D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 4 d., apie 13 val., ji stovėjo Jasinskio gatvėje prie šviesoforo, norėdama pasukti į Tauro kalną. Stovėdama prie šviesoforo, ji išgirdo slydimo garsą ir pajuto duslų smūgį į galą. Iš karto supypsėjo parkavimo sistemos. Ji pamatė per veidrodėlį ir kamerą, kad į jos automobilį įvažiavo jaunuolis su motoroleriu. Ji, išlipusi iš automobilio, pamatė, kad du paaugliai iš po automobilio traukia motorolerį. Pagal tai, kaip jie ištraukinėjo, tai suprato, kad įslydo. Gali būti, kad jis ranka bandė stabdyti. Kadangi smūgis buvo stiprus, ji pradėjo skambinti į pagalbos telefoną. Pagalbos telefone jai pasakė, kad jeigu nėra sužalojimų, policijos ir greitosios nereikia. Ji pasakė, kad galbūt vaikai šoke, kadangi kai jie ištraukė motorolerį, nei tai šypsojosi, nei tai juokėsi, jų reakcija buvo neadekvati. Ji dar kartą paskambino į pagalbos centrą ir pasakė, kad į ją įvažiavo du jaunuoliai ir kad jie negali pasakyti, ar yra susižeidę. Ji norėjo apsidrausti. Jie motorolerį ištraukė iš po automobilio apačios, pastatė ir susiruošė važiuoti. Ji pasakė, kad palauktų, nes reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jie neapžiūrėjo automobilio, kaip aiškino kaltinamasis. Jie atėjo, pažiūrėjo „ai, nieko nėra“ ir nuėjo, nes lijo. Nebuvo tokio apžiūrėjimo, kaip jis pasakojo. Tada, kai jie tą motorolerį ištraukė ir kai ji pasakė, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją, kaltinamojo sūnus atsisėdo į jos automobilio priekį. Atsisėdęs į automobilį pildyti deklaracijos, jis parašė datą, vardą, pavardę ir pasakė: „Reikia palaukti, kol tėvelis atvažiuos“. Ji pasakė, kad gerai, palaukiame, nes ji nežinojo, kas tam vaikui yra, gal išsigandęs. Jie tėvo laukė apie 15 minučių. Kol sūnus sėdėjo automobilio priekyje, jis niekam neskambino. Tėvas atvažiavo su sidabrinės spalvos SAAB ir pasistatė priešais automobilį, įjungė avarines šviesas, išlipo ir atėjo. Tada tėvas atėjęs sako: „Nu, tai ką vėl prisidirbote?“. Ji dabar neprisimena, ar tėvas apėjo automobilį, ar ne. Kaltinamojo sūnaus draugas buvo su ruda kuprine ir pasišalino iš įvykio vietos po to, kai tėvas atvažiavo. Tada sūnus sėdo į galą. Tėvas pasakė: „Aš užpildysiu deklaraciją“. Ji pasakė, kad gerai, nes nežinojo, gal vaikas negali pildyti. Jis užpildė tą deklaraciją, kaltinamasis nubraižė įvykio schemą. Grįžusi namo, ji paskambino draugui ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, užpildė deklaraciją, pripažino kaltę ir pasakė, kad jai atrodo, kad bus kažkas negerai, nes smūgis buvo didžiulis. Po darbo grįžęs jos draugas, apžiūrėjo automobilį. Automobilis yra paaukštintu galu ir eina vienas didelis bamperis. Draugas pasakė, kad sulankstė. Jis pradėjo susirašinėti su kaltinamuoju. Kaltinamasis kategoriškai nesutiko, kad apgadinimai atsirado eismo įvykio metu. Rašinėjimosi metu jis pradėjo sakyti, jog jis vairavo tą motorolerį. Tada draugas jos paklausė, kas vairavo motorolerį. Ji atsakė, kad sūnus su draugu. Tada ji pasiėmė eismo įvykio deklaraciją ir pagal gimimo metus suprato, kad kaltinamasis įrašė save kaip vairavusį motorolerį. Ji pasakė, kad jis nevairavo motorolerio, kad atvažiavo tada, kai sūnus jam paskambino. Kaltinamasis pradėjo sakyti, kad kreipsis į jos draudimus, kadangi ji nori apgauti savo draudimą. Jeigu išeitų kažkoks konfliktas, prasidėtų kažkokie santykiai su draudimu, nes draudimas ne visada palankiai ir greitai atlygina žalos klausimą, jie nusprendė parašyti pareiškimą į policiją, nes jisai nurodė netiesą. Ji pasakė draudimo kompanijai, kad deklaraciją užpildė žmogus, kuris nevairavo motorolerio ir kad yra parašytas pareiškimas į policiją. Jie kreipėsi į Kasko draudimą, automobilis buvo nuvarytas į „RANGE ROVER“ saloną. Po kurio laiko ją informavo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaltinamojo sūnus skambino, būdamas lauke. Ji suprato, kad skambino tėvui. Įvykį ji užregistravo internetu spalio 5 d. ar 6 d., tiksliai neprisimena. Tėvas buvo informuotas, kad grįžus į garažą, bus apžiūrėtas automobilis ir jei bus nustatyti gedimai, jis bus informuotas, kad jie kreipsis į policiją. Jis su tuo sutiko. Ji tėvą matė tik, kai jis atvažiavo į įvykio vietą. Daugiau ji jo nematė. Automobilis priklauso jos draugui. Žala buvo padaryta sugadinus jos vairuojamą automobilį, o ją atlygino pagal Kasko draudimą. Ji asmeniškai eismo įvykio deklaracijos niekur nepanaudojo, bet nėra įsitikinusi, kad ji draudimui nebuvo siunčiama. Jie pildė eismo įvykio deklaraciją, nes buvo stiprus smūgis ir suveikė parkavimo sistema. Galbūt vaikai buvo šoko būsenoje, nes jie nenormaliai šypsojosi. Ant motorolerio matėsi pažeidimai.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodymų prieš tėvą duoti nesutiko.

2018 m. rugpjūčio 2 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog asmens atpažinimo metu D. S. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino J. K., kuris 2017 m. spalio 4 d., apie 13.50 val., J. Jasinskio g. 4, Vilniuje, vairuojant motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jos sustojusią transporto priemonę „RANGE ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-36).

2017 m. spalio 4 d. Eismo įvykio deklaracijoje matyti, jog skiltyje „A transporto priemonė“, grafoje vairuotojas - nurodytas T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), B kategorija, vairuotojo pažymėjimas galioja iki 20-08-2025. Prie grafos „Patvirtinu, jog atsakingas už padarytą žalą“, parašyta T. K. ir parašas (b. l. 25).

Bendrojo pagalbos centro 2017 m. spalio 4 d., 13:58:52 val. nukentėjusiosios D. S. skambučio išklotinėje nurodyta, kad D. S. praneša, kad į jos automobilį atsitrenkė du vaikinai su motoroleriu (b. l. 42-43).

Iš J. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, jog J. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš karto po techninio eismo įvykio skambino savo tėvui T. K. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). T. K., priėmę skambutį iš J. K., buvo celės VL218UB, esančios Saltoniškių gatvėje, veikimo zonoje (b. l. 50-55).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie T. K. vardu registruotas transporto priemones matyti, jog T. K. vardu, kaip valdytojo - savininko, yra užregistruotas automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos (b. l. 105).

Draudimo bendrovė AAS „BTA Insurance Company“ pateikė informaciją, jog motorolerio „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas yra T. K., o draudimo bendrovė AAS „BTA Insurance Company“. AAS „BTA Insurance Company“ į ABD Compensa Vienna Insurance Group sąskaitą 2017-12-19 pervedė 1073,83 eurų draudimo išmoką. Motorolerio „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartyje nėra amžiaus ar stažo apribojimų. Kaltininko atsakomybė galioja. Taip pat buvo pateiktos apgadinto automobilio „RANGE ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bamperio nuotraukas (b. l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Tais atvejais, kai minėtos veikos sukėlė didelę žalą, taikoma BK 300 straipsnio 3 dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-282-788/2018).

T. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo tikrą dokumentą, t. y. eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydamas save kaip eismo įvykį sukėlusį vairuotoją bei už žalą atsakingą asmenį. Nors kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos savo kaltę neigia, teigdamas, kad 2017 m. spalio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu jis, o ne jo sūnus J. K., vairavo motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to eismo įvykio deklaracija yra užpildyta teisingai, jo kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

Pirmiausiai faktą, kad motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne kaltinamasis T. K., o jo sūnus J. K. įrodo nukentėjusiosios D. S. parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad ji, išgirdusi padangų slydimo garsą ir pajutusi duslų smūgį į jos automobilio galą, per automobilio veidrodėlį pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo jaunuolis su motoroleriu, o išlipusi iš automobilio ji pamatė, kad du paaugliai iš po automobilio traukia motorolerį. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad automobilis, kuriuo važiavo nukentėjusioji, priklauso jos draugui, jis yra apdraustas Kasko draudimu, patirtas turtinis nuostolis dėl automobilio apgadinimo yra pilnai atlygintas, todėl ji neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, sakant netiesą tiek dėl paties įvykio kilimo aplinkybių, tiek dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo.

Jos parodymus patvirtina ir skambučio 2017 m. spalio 4 d., 13:58:52 val., į Bendrąjį pagalbos centrą išklotinė. Iš pateiktos išklotinės matyti, kad skambindama pirmą kartą D. S. praneša, kad į jos automobilį atsitrenkė du jauni žmonės su motoroleriu, o skambindama antrą kartą nurodo, kad į jos automobilį atsitrenkė du vaikinai su motoroleriu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą jau išlipusi iš savo automobilio, praėjus vos kelioms minutėms po įvykio, darytina išvada, kad ji tikrai gerai matė motoroleriu važiavusius asmenis ir jų apytikrį amžių.

Taip pat faktą, kad eismo įvykio metu toje vietoje nebuvo kaltinamojo įrodo ir J. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė, iš kurios nustatyta, kad J. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš karto po techninio eismo įvykio skambino savo tėvui T. K. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priėmė skambutį iš J. K., būdamas celės VL218UB, esančios Saltoniškių gatvėje, veikimo zonoje. Kaltinamojo advokato pateiktas žemėlapis neįrodo kaltinamojo buvimo vietos eismo įvykio metu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

Byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad 2017 m. spalio 4 d., apie 13.57 val., J. Jasinskio gatvėje, prie namo Nr. 4, Vilniuje, T. K. motorolerio „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, o jį vairavo jo sūnus J. K., kuris pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas D. S. vairuojamas automobilis „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (kasacinė byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas.

Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad eismo įvykio deklaracija yra svarbus dokumentas, kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes. Draudimo bendrovė, pranešus apie eismo įvykį bei pateikus eismo įvykio deklaraciją, pripažįsta buvus draudiminį įvykį, dėl ko pastarajai kyla pareiga atlikti draudimo išmokai paskaičiuoti būtinus veiksmus bei išmokėti draudimo išmoką. Nustačius, kad kaltinamasis eismo įvykio deklaracijos grafoje „A transporto priemonė“ 9 punkte „vairuotojas“ įrašė žodžius „K. T., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), B kategorija, vairuotojo pažymėjimas galioja iki 20.08.2025“ bei grafoje „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ įrašė T. K.“ ir pasirašė bei 15 grafoje “vairuotojų parašai“ pasirašė, t. y. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie motorolerį vairavusį ir žalą padariusį asmenį, konstatuotina, kad jis tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes BK 300 straipsnio 1 dalis kaltinamojo T. K. atžvilgiu pritaikyta tinkamai, nes jis suklastojo tikrą dokumentą, o jo veikoje yra visi numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-416/2012, 2K-180-693/2015). Taigi net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016 ir kt.).

Kaip jau minėta T. K. kaltinamas tuo, kad suklastojo eismo įvykio deklaraciją joje įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis eismo įvykio metu vairavo motorolerį. Teismo vertinimu, eismo įvykio deklaracijos suklastojimu jokia žala padaryta nebuvo. Kaip jau buvo minėta, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas KASKO draudimu. Motoroleris „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „BTA Insurance Company“ draudimo kompanijoje (b.l. 66). Nukentėjusiosios draugui kreipusis į draudimo bendrovę AAS „BTA Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo, ji į ABD Compensa Vienna Insurance Group sąskaitą 2017 m. gruodžio 19 d. pervedė 1073,83 eurų draudimo išmoką. Taigi padaryta žala automobiliui yra atlyginta. Įvertinus tai, kad motorolerio „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartyje nėra amžiaus ar stažo apribojimų (b.l. 63), draudimo bendrovė bet kuriuo atveju būtų atlyginusi padarytą žalą nepriklausomai nuo to, kas būtų vairavęs motorolerį, t. y. kaltinamasis ar jo sūnus. Taip pat nenustatyta jokių T. K. motyvų, kuriais būtų galima pagrįsti jo asmeninį suinteresuotumą eismo įvykio deklaracijos suklastojimu (naudos gavimas, žalos atlyginimo išvengimas ar kt.). Tiek T. K., tiek ir jo sūnus J. K. eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų motorines transporto priemones (b.l. 84). Dėl įvykusio eismo įvykio niekam nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, taigi J. K. jos neišvengė T. K. savo vardu užpildžius eismo įvykio deklaraciją. Pati eismo įvykio deklaracija buvo pateikta tik nukentėjusiosios draugo draudimo bendrovei, T. K. jos niekur nepanaudojo. Galima teigti, jog dėl įvykusio eismo įvykio žalą patyrė tik pats T. K., kadangi jam padidėjo draudimo įmoka už motorolerio „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą. Tokią nusikalstamą veiką T. K. padarė pirmą kartą. Nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamasis baustas už administracinio teisės pažeidimus, tačiau jų pobūdis nesusijęs su padaryta veika (b.l. 106-109). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis dirba.

Šios teismo nustatytos ir aptartos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nors T. K. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal šių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tiek pavojinga, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas T. K. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Nustačius, kad T. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, tokiu atveju yra pagrindai taikyti BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju T. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000,00 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą, kuri yra Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą