Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-166/2015

Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01774-2014-2

2015 m. balandžio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir paskirta jai 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant Pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme - 1 para.

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir paskirta jam 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,3 d., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011-11-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme - 1 para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., konfiskuota iš M. B. ir A. R. po 5,79 eurus.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. R. netenkintas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir M. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei ją išplatino, o būtent:

A. R. ir M. B. iki 2012-11-21 16.02 val. neteisėtai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė 0,0185 g narkotinės medžiagos – heroino, ir, 2012-11-21 15.44 val. M. B. telefonu susitarus su A. S. dėl narkotinės medžiagos – heroino- pardavimo, A. R. 2012-11-21 16.02 val., vykdydama M. B. nurodymą, namo, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, laiptinėje už 40 litų pardavė A. S. 0,0185 g narkotinės medžiagos – heroino.

Šiais savo veiksmais A. R. ir M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Apeliantės manymu yra pagrindas taikyti LR BK 54 str. 3 d. arba BK 62 str. Apeliantė pažymi, kad yra labai jauno amžiaus, nebuvo teista, išlaiko mažametį vaiką, o paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šeima atsidurtų labai sunkioje padėtyje, nebūtų kam prižiūrėti mažametį vaiką (BK 62 str. 2 d. 2 p.). Apeliantės manymu paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistieji A. R. ir M. B. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas tenkintinas dalyje, dėl netinkamai paskirtos bausmės. Dalyje dėl nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1 d. skundas atmestinas. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendis keistinas, dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 punktas).

Pažymėtina, kad nors apeliaciniai skundai surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra iš esmės vienodi, todėl teisėjų kolegija analizuodama abu apeliacinius skundus savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų liečiančių M. B. ir A. R. nuteisimą pagal LR BK 260 str. 1 d. dėstys bendrai.

Dėl nuteistųjų M. B. ir A. R. nuteisimo pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį

Nuteistieji M. B. ir A. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir juos išteisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąją byla, skundžiamu teismo nuosprendžiu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius M. B. ir A. R. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 260 str. 1 d. Nuteistieji M. B. ir A. R. neigia neteisėtai laikę narkotinę medžiagą, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei ją išplatino, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas juos kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, faktiškai rėmėsi tik nuteistojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau priešingai nei teigia apeliantai, jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nuteistojo A. S., liudytojų V. V., A. Ž. parodymais, kita rašytinė bylos medžiaga kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigiama, jog M. B. ir A. R. yra nekalti, tvirtinant, kad jų kaltė grindžiama tik vienintelio nuteistojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apeliacinės instancijos teismas patikrina nuteistųjų kaltę patvirtinančius įrodymus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. S. 2012-11-22 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vartoja narkotikus, paskutinius du- tris mėnesiu heroiną pirkdavo iš Miroslavo, pravarde „Miron“, dėl heroino tardavosi telefonu, skambindavo iš savo numerio (duomenys neskelbtini) į Miroslavo (duomenys neskelbtini). A. S. parodė, kad kai jam reikėdavo heroino, jis Miroslavui skambindavo ar rašydavo SMS ir klausdavo, kaip reikalai, ar galima susitikti, kas reiškia ar Miroslavas turi heroino, o Miroslavas atsakydavo, kad reikalai geri, galima susitikti, kas reiškė, kad jis turi heroino. Paskutinį kartą A. S. iš Miroslavo pirko heroiną 2012-11-21, pradžioje parašė SMS, po to skambino, o Miroslavas pasakė, kad viskas gerai, po ko jis iš Miroslavo už 40 lt nusipirko du „čekius“ heroino. Taip pat A. S. parodė, kad 2012-11-21 antrą kartą taip pat susitarė su Miroslavu dėl heroino, tik šį kartą narkotikus jam perdavė Miroslavo mergina Ana. Parodė, kad kai Miroslavas negalėdavo, jam heroiną iš buto išnešdavo, paduodavo bei pinigus paimdavo Ana (t 1 b.l. 116). Apklaustas įtariamuoju 2012-11-23 A. S. iš esmės davė analogiškus parodymus, nurodydamas, kad 2012-11-21 jis iš Miroslavo įgijo narkotikų 2 kartus. Parodė, kad narkotikus įgydavo iš Miroslavo, o kai jo nebūdavo, narkotikus jam išnešdavo jo mergina Anos ( t 1 b.l. 118-119). A. S., apklaustas 2013-11-18, parodė, kad dėl pareikšto jam įtarimo kaltu visiškai prisipažįsta ir pasiliko prie savo ankstesnių apklausų metu duotų parodymų, kuriuos patvirtino ir nekeitė. Pažymėjo, jog dėl heroino pirkimo tarėsi su M. B., o kai atėjo į laiptinę, jam heroiną padavė ir pinigus paėmė šio mergina Ana. ( t 1 b. l. 121 ). A. S. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino M. B. kaip asmenį, iš kurio 2012-11-21 pirko heroiną (t 1, b. l. 123 – 126), o tai pat A. S. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino A. R. kaip M. B. merginą, kuri kartais išnešdavo heroiną ir paimdavo pinigus. Paskutinį kartą ji vietoje M. B. jam padavė heroiną ir paėmė pinigus 2012-11-21 apie 16 val., kai jis antrą kartą atėjo nusipirkti iš M. B. 2 „čekius“ heroino (t 1, b. l. 127 – 130). Tuo tarpu A. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme pateikė visiškai naują versiją, parodė, kad heroiną jis pirko dieną prieš įvykį iš romų, o nenorėdamas, kad artimieji žinotų, jog jis yra narkomanas, heroiną supakavo į dovanų dėžutę, ir, kol dirbs, nunešė dėžutę pasaugoti pažįstamam M. B.. Grįždamas namo paskambino M. B., pranešdamas, jog atvažiuoja pasiimti dėžutę. Į butą jį įleido A. R.. Pasiėmęs dėžutę išėjo iš namo laiptinės, po ko buvo sulaikytas pareigūnų. Taip pat A. S. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad pareigūnų būtų paleistas, bei tai, M. B. ir A. R. apkalbėjo. Tačiau tokius nuteistojo A. S. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį pažįstamiems M. B. ir A. R. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys. Nors nuteistasis A. S. teisme parodymus pakeitė iš esmės ir pateikė kitą versiją, vis dėl to ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai detalėse sutampa su kitais įrodymais, leidžiančiais daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų M. B. ir A. R. kaltės jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Priešingai apeliacinių skundų teiginiams, tai, kad M. B. ir A. R. laikė ir pardavė narkotikus, patvirtina byloje esantis elektroninės ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t 1 b.l. 43-58). Tuo tarpu A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad užfiksuotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo jo. A. S. parodė, kad 2012-11-21 jis siuntė į M. B. telefoną (duomenys neskelbtini) žinutę „Kaip tavo reikalai“, kas reiškė ar M. B. turi heroino. Žinute „Normaliai“ M. B. jam atsakė, kad turi heroino. Žinute „palik man du“ jis M. B. pasakė, kad jam reikia dviejų „čekių“ heroino. Iš gautos žinutės „Ok. Mirka miega aš už jį“ jis suprato, kad su juo susirašinėjo ne M. B., o jo mergina A. R.. Atsakydama „Ok“ ji taip jam pasakė, kad turės dvi dozes heroino. Telefoniniame pokalbyje jis kalbėjo su A. R., klausė, ar jam pakilti į jos ir M. B. daugiabučio penktą aukštą, kur ji gyvena, ar ji pati nusileis į pirmą aukštą prie lauko durų, kai jis atėjo pas ją heroino pirkti. A. R. jam pasakė, kad pakiltų į aukštą, kur yra jų butas, t. y. penktą aukštą. Kitame telefoniniame pokalbyje jis kalbėjo su M. B., kuriam pasakė, kad po minutės pakils į jo namo penktą aukštą. Jis pas M. B. ėjo pirkti heroino. M. B. atsakymas „gerai, maniškė tuoj išneš“ reiškė, kad heroiną jam paduos M. B. mergina A. R. (t 1, b. l. 122). Nors byloje esančiuose telefoniniuose pokalbiuose ar susirašinėjimuose trumposiomis žinutėmis nėra tiesiogiai minimos narkotikų pirkimo-pardavimo frazės, tokių pokalbių nepripažįsta ir apeliantai, tačiau išanalizavus tarp nuteistųjų vykusius pokalbius, akivaizdu, kad pokalbių turinyje atsispindi narkotikų pardavimo aplinkybės, juolab, kad pats nuteistasis A. S. šių pokalbių turinį paaiškino. Tuo tarpu nė viename pokalbyje nėra užfiksuota kalba apie A. S. pirmosios instancijos teisme minimą dovanų dėžutę su narkotikais. Nagrinėjamu atveju užfiksuotas susirašinėjimas iš A. S. tel. (duomenys neskelbtini) į M. B. ir A. R. tel. (duomenys neskelbtini) trumposiomis teksto žinutėmis ir telefoniniai pokalbiai, kurių turinys patvirtina A. S. apklausų metu nurodytas aplinkybes dėl jo susižinojimo mobiliuoju telefonu su M. B. ir A. R., siekiant iš jų įgyti narkotinės medžiagos – heroino, paneigia A. S. teisme iškeltą versiją, kad nurodydamas tokias aplinkybes jis tenorėjo melagingai apšnekėti apeliantus. Be to A. S. keliamą versiją apie heroiną dovanų dėžutėje, kurią jis neva paliko pasaugoti apeliantų bute, paneigia ir liudytojai policijos pareigūnai V. V., A. Ž.. Liudytojai parodė, kad tikrinant operatyvinę informaciją apie tai, kad M. B. ir A. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai prekiauja narkotinėmis medžiagomis, buvo sulaikytas A. S., kuris prisipažino, jog turi narkotikų, kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta du folijos lankstinukui su milteliais. Liudytojas A. Ž. parodė, kad sulaikytas A. S. nurodė, jog rastą heroiną jis prieš pat sulaikymą bendrabučio penktame aukšte nusipirko iš merginos, vardu Ana, kad dėl šio susitikimo jis telefonu tarėsi su Anos vaikinu Miroslavu, tačiau narkotikus jam padavė ir pinigus paėmė Ana. Tuo tarpu liudytojas V. V. parodė, kad pas A. S. rasti narkotikai nebuvo supakuoti į dovanų dėžutę, kad A. S. paaiškino, jog dėl narkotikų įgijimo tarėsi su vienu kaltinamuoju, bet narkotikus išnešė kitas. Taip pat minėtas liudytojas parodė, jog pokalbių apie kokių nors parodymų davimą už tai, kad A. S. bus paleistas, nebuvo. Be to, byloje esančiame kratos protokole nurodyta, jog A. S. asmens kratos metu rasti ir paimti 2 folijos lankstinukai su milteliais viduje (t 1, b. l. 107). Šiuo atveju nuteistojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai sutampa su byloje esančiais kitais įrodymais, o išdėstytų įrodymų visuma paneigia apeliacinių skundų argumentus, jog apeliantų kaltė grindžiama tik A. S. parodymais. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sukritikavo nuteistojo A. S. teisme duotus parodymus ir jais nesivadovavo spręsdamas M. B. ir A. R. kaltės klausimą, kadangi jie neatitinka bylos medžiagos. Nors nuteistieji M. B., A. R. neigia, jog užfiksuoti pokalbiai, susirašinėjimai SMS žinutėmis yra jų, nurodo, kad nuteistojo N. B. telefonu naudodavosi ir kiti asmenys, tačiau tokie teiginiai neįtikinami. Vis tik aukščiau išdėstyti faktai, teisėjų kolegijos vertinimu negali būti atsitiktinių aplinkybių sutapimas, kadangi aptarti įrodymai esminėse detalėse tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, o remiantis visų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu leidžia daryti išvadą dėl M. B. ir A. R. kaltumo. Tai, kad narkotikai nebuvo rasti pas M. B., A. R., jų namuose ar betarpiškai nusikaltimo darymo metu nebuvo užtikti, nepaneigia apeliantų kaltės, kadangi tuoj pat po nusikaltimo buvo sulaikytas kitas nuteistasis A. S., kuris detaliai papasakojo visas aplinkybes, kaip jis įgijo narkotines medžiagas, o tai netiesioginiai apeliantų kaltės įrodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistųjų M. B. ir A. R. teiginius, jog jie nėra kalti dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.

Dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės

Nuteistasis M. B. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad M. B. praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to šį tyčinį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir tai teismas pripažino, kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apylinkės teismas atsižvelgė, jog M. B. nedirba, augina mažametį vaiką, į tai, kad išplatintas nedidelis kiekis narkotikų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatė mažesnį, nei numatytą sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija su tokia bausme sutinka, kadangi ji yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek bausme siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Dėl nuteistajai A. R. paskirtos bausmės

A. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 260 str. 1 d. ir jai paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia bausmė yra per griežta. Nors apeliantė skunde prašo jai taikyti LR BK 54 str. 3 d. arba BK 62 str., tačiau pažymima, kad sąlygų taikyti BK 62 str. nuostatas A. R. atžvilgiu nėra. Vis tik iš skundo argumentų matyti, kad iš esmės A. R. prašo jai neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, kadangi ji turi rūpintis mažamečiu sūnumi, kuriuo nebūtų kam pasirūpinti. Toks nuteistosios prašymas yra tenkintinas.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymo atidėjimą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas “Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista 75 straipsnio 1 dalis ir joje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. R. galimybes, pažymėtina, kad A. R. teisiama pirmą kartą, yra jauno amžiaus, augina mažametį sūnų. Nors A. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, kad buvo išplatintas nedidelis kiekis, nustatytas artimas minimaliam – 0,0185 g – narkotinės medžiagos heroino. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininkės asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. R. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) ir 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jai BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti:

A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) atidėti dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant ją neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.