Panevėžio apygardos teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ‚„Ameris“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės BUAB ‚„Ameris“ bankroto administratorius 2020-01-06 pareiškė teisme ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 137 178,72 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas E. S. nuo 2018-09-28 iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Ameris“ vadovas (direktorius). Teismui iškėlus UAB „Ameris“ bankroto bylą, atsakovas nėra įvykdęs LR Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatyto įpareigojimo - neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento.

Teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, jog, tai, kad atsakovė UAB „Ameris“ yra nemoki ir tai patvirtina aplinkybė, kad mokesčių administratoriui nepavyksta išieškoti atsakovės mokestinės nepriemokos bei kiti faktai, t.y.:

1. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. kovo 5 d. duomenimis UAB „Ameris“ nuosavybės teise registruoto turto neturi;

2. VĮ „Regitra“ 2019 m. kovo 5 d. duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra;

3. bendrovės valdymo organai nefunkcionuoja, su jais nėra galimybės susisiekti;

4. UAB „Ameris" VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė.

5. Iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jo priedų matyti, kad mokestinė nepriemoka kreditoriui VMI susidarė nuo 2018 m. spalio 25 d.

Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė t.y, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis, Nr. 3K-3-344/2014). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 d. numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „AKbaldai “ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013 ).

Atsakovas E. S., būdamas įmonės vadovu (savininku), kuris geriausiai žinojo įmonės finansinę padėtį, žinodamas (negalėdamas nežinoti), kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų.

Atsakovas E. S., kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Nagrinėjamu atveju atsakovo E. S. neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai iškėlimo nevykdymas) yra akivaizdūs. Minėti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditoriai patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams. Žala kreditoriams dėl neteisėtų atsakovo veiksmų laikytina įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, kuri sudaro 137 178,72 Eur. Atsakovas yra atsakingas už visą susidariusia žalą, nes apskritai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Atsakovas E. S. privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 d., 6.210 straipsnio 1 d.).

Jei atsakovas E. S. nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento, prašo teismą priimti sprendimą už akių.

Ieškinyje nurodyta, jog kitų atsakovo E. S. gyvenamosios vietos adresų nei nurodyta ieškinyje, ieškovas nežino, todėl įteikti procesinių dokumentu atsakovui per antstolį, kitais būdais, paskirti kuratoriaus galimybės nėra (be to ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, neturi piniginių lėšų apmokėti už dokumentų įteikimą). Jeigu teismui nepavyktų įteikti atsakovui procesinių dokumentų paštu ieškinyje nurodytu adresu, procesiniai dokumentai jam įteiktini viešo paskelbimo būdu LR CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovui E. S. nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento, prašome teismo priimti sprendimą už akių.

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui E. S.

Atsakovo E. S. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas iki 2019-05-17 buvo – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnas 2020-02-26 rašte teismui informavo, kad E. S. prašymu 2019-05-17 deklaruotas gyvenamosios vietos adresas buvo panaikintas, tačiau pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis 2020-01-17 E. S. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas ir toliau yra – (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atsakovui E. S. teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo paimti iš pašto tarnybos. Teismas per Paieškos SODRA informacinę sistema 2020-02-24 nustatė, kad E. S. 2019-02-11 – 2019-04-15 dirbo UAB „MAVIGA“. UAB „MAVIGA“ atsakė teismui, kad E. S. buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), nurodė atsakovo telefono numerį. Teismo siųsti procesiniai dokumentai E. S. jo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), iš pašto tarnybos nebuvo paimti, o buvusio darbdavio nurodytas atsakovo telefono numeris nenaudojamas. Pagal teismui prieinamus registrų duomenis yra pateikiamas atsakovo E. S. gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau buvo pasisakyta, nurodytu adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai neatsiimami. Teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi atsakovui E. S. procesinius dokumentus išsiuntė pakartotinai 2020-05-16, tačiau pašto tarnybos procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui praėjus 30 dienų, t.y. 2020-06-19, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai ... kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė sutikimą, kad atsakovui nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų, teismas gali priimti sprendimą už akių.

Priimtinas teismo sprendimas už akių ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priimtinas teismo sprendimas už akių.

Panevėžio apygardos teismas 2019-05-07 nutartimi UAB „Ameris“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) pripažino nemokia ir iškėlė bankroto bylą, 2019-09-26 nutartimi patvirtino įmonės kreditorius bei jų finansinius reikalavimus 137 178,72 Eur sumai, 2019-09-26 nutartimi taikė bankrutuojančiai UAB „Ameris“ supaprastintą bankroto procesą, o 2019-12-16 nutartimi pripažino BUAB „Ameris“ bankrutavusia ir likvidavo dėl bankroto, nustatant vienerių metų supaprastinto bankroto proceso trukmę, skaičiuojamą nuo nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos.

Kaip jau buvo nurodyta, teismas BUAB „Ameris“ bankroto byloje 2019-09-26 nutartimi patvirtino įmonės kreditorius bei jų finansinius reikalavimus 137 178,72 Eur sumai. Nurodytą reikalavimą sudaro vienintelio antros eilės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas ir teismo patvirtintas 137 178,72 Eur sumai kreditorinis reikalavimas.

Panevėžio apskrities VMI, atsakydama į teismo pateiktus klausimus dėl UAB „Ameris“ neįvykdytos mokestinės prievolės valstybės biudžetui pagrindo ir susidarymo aplinkybių , 2020-04-16 pateikė teismui tokią informaciją UAB „Ameris“.

Elektroninėje deklaravimo sistemoje 2018-10-25 pateiktoje Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijoje (FR0600 formoje) už mokestinį laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 minėta bendrovė deklaravo (36 eilutėje) mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 95340 EUR, kurios pagrindu atsirado prievolė sumokėti iki 2018-10-25 į biudžetą 95340 EUR (neapmokėta 95129,90 EUR), 2018-11-26 pateiktoje Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijoje (FR0600 formoje) už mokestinį laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-10-31 deklaravo (36 eilutėje) mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 37475 EUR, kurios pagrindu atsirado prievolė sumokėti iki 2018-11-26 į biudžetą 37475 EUR (neapmokėta 37475,00 EUR).

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (FR0600 formoje) už mokestinį laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30 UAB „Ameris“ yra deklaravusi PVM apmokestinamųjų sandorių už 454000 EUR, 96000 EUR iš ES prekių įsigijimo sandorių, už mokestinį laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-10-31 yra deklaravusi PVM apmokestinamųjų sandorių už 178450 EUR, 174400 EUR iš ES prekių įsigijimo sandorių. Pagal i.SAF informacinėje sistemoje pateiktus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis UAB „Ameris “ minėtu laikotarpiu yra išrašiusi PVM sąskaitas faktūras

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 75 straipsnio 4 d., atsižvelgdama į tai, jog bendrovė dalyvauja PVM sukčiavime, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, sukuria fiktyvią atskaitą kitai įmonei, nemoka deklaruoto PVM, pagal SODROS duomenis nuo 2018-09-11 neturi vadovo bei samdomų darbuotojų, 2018-11-28 Sprendimu (duomenys neskelbtini) išregistravo nuo 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „Ameris“ iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų.

Iš pateiktos Panevėžio apskrities VMI atsakymo darytina išvada, kad mokesčių inspekcijos BBUAB „Ameris“ bankroto byloje pateiktas ir teismo patvirtintas 137 178,72 Eur finansinis reikalavimas atsirado UAB „Ameris“, kurios vadovas ir akcininkas yra atsakovas E. S., dalyvaujant PVM sukčiavime, išrašant 16 PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas 632 450 Eur paslaugas ir prekes, sukuriant fiktyvią atskaitą kitai įmonei, nemokant 132,815 Eur deklaruoto PVM. Išrašydamas šias PVM sąskaitas faktūras atsakovas E. S. turėjo suvokti ir suvokė, kad tai yra išgalvoti, realiai nesudaryti sandoriai, kad šiais sandoriais jis neteisėtai, be jokio realaus ekonominio ir teisinio pagrindo, sukuria jo vadovaujamam juridiniam asmeniui UAB „Ameris“ finansinę prievolę valstybės biudžetui. Tokie atsakovo E. S. pripažintini neteisėtais ir draudžiamiems įstatymu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tyčia atlikti atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su UAB „Ameris“ kilusia mokestine prievole valstybės biudžetui (CK 6. 247-248 straipsniai), todėl atsakovo tyčia sukurta ieškovės UAB „Ameris“ atžvilgiu prievolė, yra pripažintina žala ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kurią atsakovas E. S. privalo visiškai atlyginti (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo E. S. neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnio).

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė kaip bankrutuojanti įmonė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau priėmus teismo sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu ieškinį tenkinti, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis patenkintai ieškinio daliai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priimti teismo sprendimą už akių atsakovo E. S. atžvilgiu.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ameris“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinti. Priteisti iš atsakovo E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 137 178,72 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo BUAB „Ameris“ (JAK (duomenys neskelbtini)) naudai bei 2672 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Paaiškinti, kad atsakovas E. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.