Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovai D. J. ir S. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo D. R. neteisėtai valdomus 20000 Lt ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė D. J. posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad jos sūnus buvo neteisingai apkaltintas, jog vairuodamas automobilį, sužalojo atsakovą D. R.. Buvo tikri, kad sūnus dėl įvykusio eismo įvykio nebuvo kaltas. Pinigai buvo sumokėti už nepadarytą sūnaus nusikaltimą. Buvo suklaidinti D. R.. Kadangi sūnus norėjo greičiau išvažiuoti į užsienį dirbti, buvo priverstas prisipažinti, jog automobiliu kliudė žmogų, nors visi faktai liudijo, kad sūnus to negalėjo padaryti. Vyras su sūnumi kreipėsi į V. I. kontorą pagalbos. V. I. žadėjo bylą nutraukti, pasakė, kad viską sutvarkys. Kai sužinojo, kad susitaikymas šioje byloje nėra galimas, suprato, kad V. I. ne juos atstovauja, o D. R., tada kreipėsi į advokatą J. S.. Tokios sumos, kokia buvo prašoma (20000 Lt), neturėjo. 2012-07-05 sumokėjo 13000 Lt, kuriuos pasiskolino iš savo tėvo A. M. B.; buvo pasirašytas skolos raštelis. Tuos pinigus jos vyras ir sūnaus sumokėjo V. I. kontoroje. 13000 Lt buvo sumokėti, būnant D. R., jos vyrui, sūnui, D. R. motinai, V. I.. Buvo sutarta, kad likusius 7000 Lt sumokės iki 2012-07-24. 2012-07-24 d. ji ir jos sūnus S. J. 7000 Lt atidavė V. I. kontoroje. Tuo metu ten buvo D. R. ir jo mama. Kad davė 13000 Lt, rašytinių įrodymų neturi. 2012-07-05 d., D. R. parašė, kad jokių pretenzijų neturi, žala jam yra atlyginta. 2013-01-31 d. baudžiamoji byla buvo nutraukta. Kada buvo įteikti 7000 Lt, dalyvavo ji, sūnus S. J., D. R., D. R. mama, V. I.. Pinigų suma buvo skirta nukentėjusiajam nuo jų sūnaus, prokurorui, tyrėjui. Su V. I. dėl atstovavimo jokio susitarimo neturėjo. Pati asmeniškai su D. R. nieko nesitarė, pinigų reikalavo jo mama. V. I. kontoroje padavus 7000 Lt, atidavė raštą, kad jokių pretenzijų neturi. Gerai suprato, kad jos tikslas buvo sumokėti pinigus, kad tariamai nukentėjusysis kreiptųsi, jog būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo D. R. neteisėtai valdomus 20000 Lt bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

I. S. J. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad dirbant Norvegijoje, birželio mėnesio pabaigoje, paskambino žmona ir pasakė, kad ieškomas sūnus, kaip padaręs eismo įvykį, kurio metu yra partrenktas žmogus; informavo, kad yra iškelta baudžiamoji byla, reikalinga atvaryti automobilį į Lietuvą. Sūnus jam sakė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, jokio eismo įvykio nebuvo. Sūnui grįžus į Lietuvą, buvo paimti dokumentai, mašina. Grįžęs į Lietuvą, kreipėsi konsultacijos į juristo V. I. kontorą. V. I. pasakė, kad viską galima sutvarkyti, bet reikia sumokėti atitinkamą pinigų sumą; atvykus po kelių valandų, pasakė, kad reikia 20000 Lt. Nenorėdami, kad sūnus prarastų darbą, pasitarė su žmona, nuvyko pas uošvį A. M. B., kurio paprašė, kad paskolintų kiek gali pinigų. Paskolino 13000 Lt; su šiais pinigais apie 12 val. atvyko į V. I. kontorą, kur jau buvo D. R., D. R. senelis, jo sūnus, juristas V. I.. D. R. paklausė, ar yra tikras, kad jo sūnus padarė eismo įvykį. D. R., atsakė, kad taip. V. I. pasakė, kad reikia sumokėti pinigus atitinkamiems teisėsaugos pareigūnams, kad būtų viskas greičiau užbaigta, kad sūnus atgautų mašiną, pasą, ir byla bus nutraukta, nukentėjusiajam atlyginta žala. 13000 Lt padavė D. R.; kuris šiuos pinigus padėjo V. I. ant stalo. V. I. pasakė, kad dalis pinigų bus D. R., dalis policijos, prokuratūros pareigūnams - tiems kurie veda šitą bylą. Nežino, kam ir po kiek buvo paskirstyti tie pinigai. Tuo metu dėl 7000 Lt skolos buvo surašytas vekselis. Baigus atiduoti sutartą sumą, vekselis buvo gražintas. D. R. parašė pareiškimą, kad žala yra atlyginta. Pinigai buvo mokami žalai atlyginti ir kad būtų nutraukta byla. Mano, kad pinigų sumokėjimas turėjo įtakos greitesniam mašinos, paso sugražinimui. Po kurio laiko, kai buvo nutraukta byla ir gavo iš policijos komisariato atsakymą dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad sūnus dėl jam pareikštų kaltinimų yra nekaltas, suprato, kad pinigus atidavė žioplai. Jai sūnus būtų padaręs nusikaltimą, pinigų nebūtų gaila. Prašo teismo išreikalauti iš neteisėtai tariamai nukentėjusiojo D. R. pinigus, kuriuos jam sumokėjo apgaulės būdu, kadangi byla nutraukta dėl įkalčių stokos. Su D. R. asmeniškai nekalbėjo, tiktai buvo nuvykęs su sūnumi ir žmona pas D. R. mamą į darbovietę, prašė sumažinti reikalaujamą pinigų sumą. D. R. mama nėjo į jokias kalbas. Kai sužinojo, kad susitaikymas negalimas, kreipėsi pagalbos į advokatą J. S.. Prašo teismo, kad būtų sugražinta 20000 Lt ir atlygintos turėtos teismo išlaidos.