Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., , a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. R. 2021-10-16, apie 09 val. 52 min, kelio Raudondvaris- Giedraičiai- Molėtai 46.700 km, vairuodamas automobilį "Renault Trafic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 ir 3 priedo 1 dalies 1 punktų reikalavimus, t.y., nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vingyje į dešinę nevažiavo kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio vingyje nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu "Peugeot 2008", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. Š., dėl ko automobilio vairuotoja dėl (duomenys neskelbtini), mirė, keleivei A. M. dėl (duomenys neskelbtini) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei V. M. dėl (duomenys neskelbtini) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad spalio 16 d., pernai, važiavo nuo Molėtų link Nemenčinės senuoju plentu su savo įrankiais pakrautu autobusu. Kelias vingiuotas, pamatęs ženklą, kad kelias vingiuotas, atleido akseleratoriaus pedalą, vienu metu pradėjo mėtyti ir kai automobilis pradėjo mėtytis, įvažiavo į posūkį, o posūkyje automobilis išvažiavo į priešingą kelio pusę ir susitrenkė. Pradėjo stabdyti, kai greitis buvo kažkur 70-75 km/h. Tai įvyko, nes buvo plikledis. Davė paaiškinimus policijai, jie nekvestionavo. Jis irgi gavo smūgį įvykus avarijai, trumpam gal buvo dingusi sąmonė, kai atsigavo, nuėjo prie automobilio suteikti pagalbą. Pažiūrėjo, kad žmonės gyvi, vairuotoja buvo sukniubusi, bet pulsas buvo. Jis jos nelietė. Nejudino, nes nežinojo, kas atsitiko. Žino, kad nuo pajudinimo gali būti rintos pasekmės. Sulaukė greitosios pagalbos, kuri padarė savo veiksmus. Dėl įvykio gailisi, bandė atsiprašyti, pasiūlyti savo pagalbą, bet dėl tolimesnio bendravimo iš D. pusės suprato, kad jo pasiūlymai nepageidautini. Pagalvojo, kad savo pasiūlymais gali erzinti nukentėjusiuosius, todėl iki teismo nebendravo. Laidotuvėse dalyvavo, perdavė atsiprašymą, bet daugiau bendravimo nebuvo. Pats yra buvęs sužalotas avarijoje, pilnai suprantu skausmą, krūvį perneštą, todėl ir atsiprašė ir net bandė pasiūlyti savo pagalbą. Jis turi hobį - krosnių mūrijimą, žmogui reikėjo padaryti krosnies remontą, važiavo pasiimti skiedinį. Tai nesusiję su jo darbu. Su draudimo bendrove asmeniškai nebendravo. Su nukentėjusiaisiais pradžioj, kai jį surado, nes neturėjo jų kontaktų, tik tada, kai atsiprašė ir pasiūlė. Tada nėjo kalba apie žalos atlyginimą. Kalba ėjo apie atsiprašymą, bet po to, D. pradėjo rašyti, kad kalbų apie taikų susitarimą nebus. Įvykis įvyko dėl plikledžio. Prieš jį automobiliai nevažiavo, po jo - negali atsakyti. Kai jo autobusėlis įvažiavo į kitą kelio pusę, vienas automobilis pravažiavo, į kitą įvažiavo. Stengėsi važiuoti savo pusėje, bet slydo galiniai ratai, bandė tiesinti, kai išsitiesino, automobilis išlindo į kitą kelio pusę. Prieš jį automobiliai ta pačia kryptimi nevažiavo. Jis iš dalies sutinka su ieškiniu, nes mano, kad draudimo bendrovė padengti turi, ten sutartis ir padaryta, kad padengti. Pats neatsisako mokėti, bet pagal savo galimybes. Bet tokių sumų neturi. Pats jis gauna truputį didesnį nei minimalų atlyginimą. Pinigus bandytų skolintis, nes pats neturi. Galėtų iki penkių tūkstančių eurų bendrai. Ir tai skolintųsi. Transportas priklausė jam asmeniškai, tik reklaminiais tikslais savo automobilį apklijavo savo įkurtos įmonės atributais. Automobilis - jo asmeninė nuosavybė, įsigyta iki bendrovės įkūrimo. Jis atsiprašo ir nukentėjusiųjų ir tų, kuriems suteikė šis įvykis išgyvenimų ir traumų. Supranta, nes pats yra pergyvenęs. Žino, kad tai yra labai sunkus išgyvenimas, taip, jis yra toks žmogus, kuris savyje viską stengiasi laikyti, bet tie pergyvenimai išlieka, ateityje stengsis kažką daryti, dirbti ir prisidėti prie šio įvykio kompensavimo. Ir jam labai sunku. Turi baudų už tai, kad pražiopsojo automobilio techninės apžiūros terminą. Kai atėjo dvi baudos, pastebėjo, išsipirko vienai dienai, tai dar kelias baudas. Čia po įvykio. Jam atrodo buvo viena ar dvi baudos. Sumokėjo jis, bet važiavo jo sūnus. Ten baudos už tai, kad praleista techninė apžiūra. Dar viena bauda, nes neleistinoj vietoj buvo sustojęs automobilis.

Nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad yra nukentėjusiosios S. Š. sutuoktinis. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinė, dėl turtinės žalos atlygino draudimas. Visą turtinę ir 20 000 Eur neturtinės žalos. 30 000 Eur lieka reikalavimas, nes jam reikia vaiką vienam auginti. Jis turi individualią veiklą - 6000 Eur, įmonėje - 700 Eur per mėnesį. Pajamos apie 7000 Eur per mėnesį.

Dukros išlaikymui būtinosios išlaidos sudaro: būreliai, korepetitoriai, treneriai. Kas liečia dukros mokslus, jam kainuoja apie 730 Eur per mėnesį, dar lanko pilates treniruotes. Pagal jo darbo užmokestį galima spręsti ir apie automobilį, kuris buvo 6 mėn. naudojimo. Jie turi pinigų, bet reikalaujama suma yra adekvati jų gaunamoms pajamoms. Išlaidos nurodytos lentelėje. Neturinė žala nesusijusi su išlaikymu, du skirtingi dalykai. Neturtinės žalos prašo, nes dukra neteko mamos. Žala yra padaryta ir tai yra faktas. Jo manymu čia visiškai neadekvati žala. Jo reikalavimas dėl neturtinės žalos sudaro tai, kad jo galimybė nedirbti yra šimtaprocentinė, vežioja dukrą, negali dirbti tuo metu. Ant jo pečių liko visi buitiniai darbai, pagalba psichologinė vaikui ir kiti dalykai. S. uždirbo 1200 Eur, ar 1300 Eur. Jo darbo užmokestis priklauso nuo darbui skiriamo laiko, jis (duomenys neskelbtini) daro nepriklausomai nuo darbo valandų. Jam darbo valandų mažėja, tai įtakoja jo darbo užmokestį. 6000 Eur gavo ankščiau, dabar apie 3000 Eur, 4000 Eur. Tuo metu lankė ligoninę, jis visai nedirbo. Jo supratimu žmogaus gyvybė neįvertinama.

Nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo. Buvo darbe, kai jam pranešė. Nuvyko į ligoninę, niekas informacijos neteikė. Jam po kokios valandos ar dviejų pranešė informaciją. Turtinės žalos nepatyrė, ieškinys buvo 35 000 Eur. Nesigilino į pinigus, nes jam čia ne esmė. Draudimo bendrovė sumokėjo 20000 Eur, pervedė į kortelę. Dėl likusios dalies - 15 000 Eur, palaiko savo ieškinį. Norėtų, kad būtų patenkintas ieškinys šioje dalyje. Su dukra kiekvieną šeštadienį bendravimas buvo. Jis turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nesutiko tokio geriečio žmogaus. Taip, apie dukrą kalba. Nematė jis tokių gerų žmonių, buvo apakęs, kiek į laidotuves susirinko žmonių. Duktė dirbo (duomenys neskelbtini). Abi mergaitės baigė aukštuosius, nors nebuvo pasiturintys. Nežino ką dar galima pasakyti. Nežino kaip jam gyventi. Jam dabar niekas absoliučiai nebeįdomu, jis pats nežino kaip atsigauti. Sako, praeis laikas, bet nepraeina. Palaiko savo ieškinį. Nutrūko viskas, niekas pasidarė nebeįdomu, nežino kaip išeiti iš padėties. Nuvažiuoja į savo darbą, pabludinėja - grįžta.

Nukentėjusioji A. M. teismui pateikė ir perskaitė atspausdintą kalbą:

Išgyvenu pačius juodžiausius viso savo gyvenimo metus - palaidojau savo vaiką. Beveik lygiai prieš metus, spalio 16 - dužo dviejų šeimų gyvenimai... Šiandien, po visko, ką mes visi ( mūsų liko penki...) iki šiol iškentėjom, po baisių fizinių mano abiejų dukrų kančių ir skaudžių mūsų visų dvasinių išgyvenimų, po žinios apie dukros mirtį ir laidotuvių - man tai viena baisiausių dienų... Akistata su žmogumi, kuris „netyčia" sudaužė mūsų gyvenimus, pakeitė mūsų likimus... Tikriausiai, dabar jis „labai nuoširdžiai" dėl to gailisi ir, ko gero, bandys atsiprašyti, tikėdamasis mūsų atleidimo... Ir teismas, ko gero, į tai atsižvelgs... Sušvelnins bausmę...

Ilgai galvojau, ką, kaip ir, svarbiausia - kodėl turėčiau čia pasakyti. Sunku kalbėti, nes tiesiog nematau šito kalbėjimo prasmės. Aš, motina, praradusi dukrą, matanti, ką iki šiol kenčia visa mūsų šeima, esu priversta įrodinėti, kokio didumo fizinę ir moralinę žalą patyriau... Jaučiuosi labiau teisiamąja, nei nukentėjusiąją... Būti šiandien čia - man dar vienas sunkus psichologinis išbandymas. Kaip suprantu, dabar turėčiau faktais pagrįsti savo skausmą... Fizinę žalą galima įrodyti medikų pažymomis. Deja, dvasinį skausmą, kuris daug baisesnis už fizinį, įmanoma pagrįsti nebent emocijomis. Ir tik tame, kad kaltininkas vis dėlto bus priverstas išgirsti, kokias pasekmes sukėlė jo „netyčinis" nusikaltimas, kaip tai sumaitojo kelių žmonių gyvenimus, matau kažkokią prasmę...

Skaudu, bet, tikriausiai, turiu iš naujo prisiminti kelis epizodus...

Pradėsiu nuo šviesiausio...

Praėjusių metų ruduo. Spalio mėnuo. Jau buvo tapę savotiška tradicija - kasmet spalio viduryje, prieš Vėlines, mes su dukromis važiuodavom į mano tėviškę (duomenys neskelbtini) rajone, į kapines. Mums visoms trims tai būdavo ir viena iš ne itin dažnų progų pabūti kartu - trise. Mes visada laukdavom šitos kelionės - tai būdavo smagi „mūsų - mergaičių - diena". Žinojom, kad oras tądien būtinai bus gražus, ir būtinai švies saulė, ir kris geltoni medžių lapai, o mes važiuosim vingiuotu senuoju Molėtų plentu pro ežerus, ir kelias anksti ryte bus visiškai tuščias... Ir mes viena per kitą pasakosim savo naujienas, juoksimės, pakeliui, be abejo, tradiciškai užsuksim į Giedraičių „skudurinėlį", paskui girsimės savo „laimikiais"... Taip TURĖJO BŪTI ir tądien...

Kas įvyko tą dieną, iki šiol absoliučiai nieko neprisimenu... Lyg per miglas matau tik penktadienio pavakarį, kaip nešuosi daiktus, suruoštus kelionei... Kitą dieną, šeštadienį, apie šeštą pavakary „prabudau" ligoninėje... Nesuvokiau, nei kur esu, nei kaip ten atsidūriau. Gydytoja paaiškino: patekom į autoįvykį, į mus trenkėsi mašina, mano dukros — viena reanimacijoje Santariškėse, kita — Lazdynų ligoninėje... Kuri kokios būklės ir kur - neaišku... Man (duomenys neskelbtini)... Šios informacijos, tiksliau, padėties baisumo, iš karto iki galo nesuvokiau. Kelis kartus vis klausiau sesutės, kur aš, kodėl aš čia, kur mano dukros... Kitą rytą buvau išleista namo. Grįžusi internete radau žinutę „Delfi": „Skaudi avarija kelyje Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai: trys moterys reanimacijoje". Supratau, kad tai - apie mus...

Vėliau vieną detalę apie įvykį sužinojau iš savo odontologės padėjėjos. Ji papasakojo, jog tą dieną, netrukus po avarijos Molėtų link važiavo jos sesuo su vyru. Avarijos vietoje jau dirbo gelbėtojai. Sakė, girdėjo, kaip viena moteris klaikiai rėkė iš skausmo... Tikriausiai tai buvau aš, nes sėdėjau gale ir nukentėjau mažiausiai. Gal buvau sąmoninga ir mačiau sužalotas dukras, dėl to klykiau iš siaubo... Nieko neprisimenu... Vėliau tarsi kažkas lyg bandė išplaukt iš atminties - atrodė, lyg kažkokiam sapne būčiau mačiusi nusvirusias savo dukrų galvas – V. nulenkta į priekį, S. - nusvirusi į dešinę, tarsi matau kraują, bėgantį iš vaiko smilkinio, lyg bandau uždengt delnu, užspaust... Gal tai buvo tik sapnas, o gal ir realybė, kurios neprisimenu.

Atrodo, kitą dieną iš Lazdynų ligoninės parsivežėm V. S. gulėjo Santariškėse... Komoje. V. laikinai apsigyveno pas mus. Dirbo - gulėdama, nuotoliniu būdu, bet beveik kasdien, po darbo vakarais, iš skausmo sukandusi dantis keldavosi, dėdavosi specialų įtvarą, kad galėtų iškentėt skausmą, ir važiuodavo pas sesę... Dėl keliolikos minučių, kurias pavykdavo išmaldauti... Kartais jos pasigailėdavo, neišvarydavo ir leisdavo pabūti ilgiau, tada ji po valandą prastovėdavo prie sesės lovos ir „dirbo" su ja, darė viską, kad ji prabustų... Žinau, kad aš nė mažos dalelės neiškentėjau to, ką matė ir iškentėjo ji, būdama pas savo sužalotą sesę ir darydama dėl jos viską, ką galėjo ir net daugiau... Aš viso to nemačiau... Tik kartą buvau pas S. reanimacijoje... Vėliau ją iškėlė į kitą skyrių, kur mums nebuvo leista patekti... Aš tik gulėjau namuose ir ištisai verkiau, apsikabinusi S. nuotrauką. Supdavau ją kaip mažą vaiką ir nuoširdžiai meldžiausi Dievui, ant kurio pykau ir kuriuo netikėjau. Ir staugdavau kaip vilkė, kol prarasdavau balsą... Ir kasdien su nerimu laukdavau, kol V. grįš ir parveš nors menkiausią viltį teikiančią žinelę - S. prasimerkė, spustelėjo ranką, mimika parodė - gal jau girdi...

Tai, ką matė ir kaip visa tai turėjo ištverti V., iki šiol sunkiai įsivaizduoju... Kokias kančias patyrė žiauriai sužalota S., bijau net bandyt įsivaizduot... Baisiausių momentų, ko gero, iki šiol nežinau... Buvo vakarų, kai V. negrįždavo... Tik trumpas skambutis - viskas gerai, kažką sumeluodavo, norėdama nuramint, bijodama išsiduot...Tik po ilgo laiko prasitarė - negrįždavo, nes važiuodavo į savo namus staugt iš nevilties po gydytojo žodžių - ruoškitės laidotuvėms... O ji vis tiek netikėjo, nepasidavė, iš paskutiniųjų dantim ir nagais traukė sesę iš nebūties... O baisiausias žinias slėpė nuo mūsų... Ką šitas vaikas turėjo ištvert?! Kaip ji sugebėjo visa tai ištverti?

Sunkiai slinko slogios laukimo dienos... Du mėnesiai kančios ir naivios vilties, kad S. prabus... Nebepamenu tikslios datos, rodos, greitai turėjo būti Kalėdos... Ji vis dėlto prabudo! Tai prilygo stebuklui. Mes buvom euforijoj - žinojom, kad bus sunku, bet buvom tikri, kad dabar tai jau tikrai viskas bus gerai, S. kovotoja, stipri, ji tikrai atsilaikys, išsikapstys...

Antra Kalėdų diena. Mums buvo leista aplankyti ją slaugos ligoninėje. Aplankėm ją visos trys – E., V. ir aš. Mes tada dar nežinojom, kad S. pabudo tarsi tik tam, kad atsisveikintų... Kad mes galėtume su ja atsisveikint... Ką galėjau jausti, stebėdama, kaip prie savo mamytės, sužalotos ir bejėgės, bet viską suprantančios, stovi jos dukrytė, laiko ją už rankos ir verkia? Kaip galėjau jaustis, matydama, kaip prieš išeinant suklupusi bejėgiškai verkia jos sesuo, padariusi dėl savo sesės viską, ką galėjo?.. Ką galėjau padaryt, matydama baisią sužaloto savo vaiko kančią - ji viską suprato, bendravo su mumis žvilgsniu, bandė kažką pasakyt lūpomis, šypsniu... O kūnas bejėgis... Judino tik vieną ranką... Ir ta pati buvo su didžiule mėlyne, sudaužyta... Gal blaškėsi, trankėsi iš bejėgiškumo... Paskutinis jos žodis, kurį supratau iš sujudintų lūpų - „Gerti"...

Ką aš, visa tai stebėdama, galėjau jausti avarijos kaltininkui?

O kaltininkas tylėjo... Jis sužalojo abi mano dukras, o pats tuo tarpu nepersistengė, nei norėdamas mus susirasti, nei pasiūlyti realia pagalbą, (pstb. Apie tai galėtu būt atskira istorija) Nelaimei ištikus, iš visų jėgų padėjo tik artimieji, ypač - D. mama, ji (duomenys neskelbtini), kovėsi dėl S. visom įmanomom priemonėm kaip dėl tikros savo dukters. Prisijungė ir jos kolegos, abiejų dukrų bendradarbiai... Tai, ką netikėtai gražaus išgyvenom šitoj baisioj situacijoj - tai begalinį kitų žmonių gerumą - daug žmonių - bendradarbių, pažįstamų, sužinoję apie mus ištikusią nelaimę, vienas per kitą skambino, siūlė pagalbą, kas tik kokią galėjo...

Gruodžio 30 d. Apie 6 vai. ryto. Tą rytą netikėtai iš Vilniaus grįžo V.... Susmuko, atsirėmusi į durų staktą: „Sesytė mirė..." Kaip manot, ką turėjo išgyventi mano vaikas, veždamas savo tėvams šitą žinią?! Ir kiek stiprybės ji turėjo rasti, kad prisiverstų tai pasakyti?..

Jūs, teisininkai, žmogaus kaltę priversti matuoti įstatymų numatytais straipsniais. Mes šito žmogaus kaltę matuojam savo dvasiniu skausmu ir sugriautais gyvenimais. Mano anūkė (jai ką tik sukako (duomenys neskelbtini)) sudėtingiausiu paauglystės laikotarpiu, kai vaikai būna ypatingai jautrūs ir pažeidžiami, liko be mamytės. Negana to, paskutinis jos akyse išlikęs vaizdas - sužalotos mamos kančia slaugos ligoninėje... Kaip manot, kokio dydžio skausmą šitas vaikas turėjo ištverti? Kaip jį pamatuoti? O ir jos tėtis, likęs vienas su paaugle dukra... Vienišas ir pasimetęs... O mano dukra V., praradusi savo sesę, su kuria buvo artimos kaip dvynės... O tėvas, kuris S. mirties dieną jau buvo gavęs leidimą ją aplankyti... Nebespėjo.

Kai S. mirė, atrodo, užgeso saulė... Ji buvo mūsų šeimos saulė. Ir ne vien mūsų. Ji taip džiaugėsi gyvenimu! Nepaprastai graži, linksma, nuoširdi, suprantanti, užjaučianti, visada pasiruošusi padėti... Ją mylėjo labai daug žmonių. Po jos mirties ir aš tarsi apmiriau... Man - (duomenys neskelbtini). Prognozės nieko gero nežadančios ir laiko liko nedaug... Gal tai paskutiniai mano gyvenimo metai... Tikriausiai, turėjau juos nugyventi kiek įmanoma šviesiau... Bet nedovanotina vieno žmogaus klaida pavertė jį skausmo naktim... Gyvenu kaip slogiam sapne, iš kurio niekaip negaliu pabusti... Šiek tiek atsigaunu tik darbe. Mirties nebebijau, deja, pirma išėjau ne aš, o mano dukra, kuri turėjo dar ilgai gyventi, auginti savo dukrytę, džiaugtis gyvenimu... Dabar man gyvenimo pabaigai liko tik amžina graužatis, neviltis ir baisus ne tik savos, bet ir svetimos kaltės jausmas. Jaučiuosi palūžusi. Iš tiesų aš dabar jau ne gyvenu, o tik egzistuoju. Po vaiko mirties išgyvenu depresiją. Emocinių priepuolių metu ištinka isterija, traukuliai, raitausi ant grindų iš skausmo ir ne verkiu, o tiesiog staugiu, kaukiu iš nevilties iki išsekimo, iki sąmonės aptemimo... Kad visa tai ištverčiau, lankausi pas psichiatrą, esu buvusi ir pas psichologus, kasdien vartoju antidepresantus, raminančius, migdančius vaistus... Kartais tiesiog noriu numirti, nes kiekviena nauja diena - tai tik nuolatinis liūdesys ir jokiais vaistais nenumalšinamas sielos skausmas...

Tad ką aš galiu jausti tam, kuris į mūsų gyvenimus atnešė tiek kančios? Nerandu tinkamų žodžių tam jausmui apibūdinti... Aš tiesiog visa savo esybe nekenčiu žmogaus, kuris sudaužė mūsų gyvenimus, ir niekada jam to neatleisiu. Jei atleisčiau - išduočiau savo vaikus.

Ryšys su S.

Nieko brangesnio už savo dukras aš neturėjau ir neturiu. Vieną jų praradau ir atsirado baisi tuštuma... Mes visada buvome trise - aš ir mano dukros. Aš - vienišė, užsisklendusi nuo svetimų žmonių, ir tik abi mano dukros buvo vienintelės, pačios artimiausios, pačios brangiausios ir ištikimiausios mano draugės, artimiausios sielos. Mūsų santykiai buvo daug daugiau nei įprastas ryšys tarp mamos ir dukrų - mes buvom DRAUGĖS. Kartais, sunkiausiais mano gyvenimo momentais (santykių su vyru - dukrų tėvu- krizė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skyrybos, nepavykę bandymai „susiklijuoti" savo gyvenimą iš naujo, vėl atsinaujinęs (duomenys neskelbtini)), mes tarsi apsikeisdavom vaidmenimis - jos abi rūpinosi manimi kaip mažu, gyvenime pasimetusiu vaiku. Jos abi kiek įmanydamos traukė mane iš (duomenys neskelbtini), kai nebenorėjau gyventi, kaip tik galėjo, palaikė, rūpinosi net paprasčiausiais buitiniais dalykais. S. tvarkė mano elektroninę bankininkystę - man niekada nereikėjo rūpintis dėl nesumokėtų mokesčių, deklaracijų ir panašių dalykų... Man dar nespėjus pasakyti, ko reikia, ji visada viską jau žinodavo - viskas būdavo iš anksto numatyta, suplanuota, sutvarkyta... Su S. atviriausiai galėdavau pasikalbėti apie jautriausius asmeninius išgyvenimus, nes ji pati turėjo šeimą ir dėl to galėjo geriausiai suprasti mane. Turėjau dvi nuostabias dukras - labai jautrias, supratingas, rūpestingas ir mylinčias, psichologiškai daug stipresnes ir išmintingesnes už mane. Dabar V. viena atstoja abi...

Kaip mes visi išgyvenam skausmą? Kiekvienas savaip... Mes nepratę atvirai rodyti skaudžių savo išgyvenimų ir juo labiau apie tai kalbėtis. Kiekvienas turim savo „tvirtoves". Vyras viską tyliai išgyvena savyje, bando užsimiršti dirbdamas. Aš įkalinau save mažam kambarėly, kur pilna S. išrinktų mano dukrų dovanotų mielų daiktų ir dėl to man atrodo, kad juose tebegyvena mano mirusios dukros dvasia... Turiu ir mažą urnytę su sauja dukros pelenų... O su vyru mes turim naują tradiciją - kartą per savaitę būtinai važiuojam į Kairėnus. „Pas S."...

Kai atvažiuoja V., D. su E., mes visi apsimetam, kad viskas gerai, kad niekas nepasikeitė, juokaujam, gyvenam prisiminimais, apie S. kalbam taip, tarsi ji būtų gyva, tik jos nebūtų šalia... Mes visi penki esam viena šeima. Mūsų šeima buvo kaip kumštis, esam atlaikę nemažai gyvenimo sukrėtimų. S. buvo stipriausia mus visus jungusi grandis... („Atstovė ryšiams su visuomene"). Neliko jos ir kiekvieno širdyje atsivėrė baisi tuštuma... Mes visi dabar sužeistom sielom, jautrūs ir pažeidžiami... Vis dar bandom priprast prie minties, kad jos nebėra ir kad mūsų gyvenimai jau niekada nebebus tokie, kaip buvo... Ir sunkiai mokomės gyventi kitaip.

Dėl žinučių su kaltininku

Kaltininkas po avarijos du mėnesius tylėjo. Nebandė nei mūsų susirast, nei jokios pagalbos pasiūlyt... Tikriausiai, būtų tylėjęs ir toliau, jei nebūčiau pati, užėjus pykčio priepuoliui, susiradusi jo FB... Man ramybės nedavė klausimas - kas tai per žmogus, koks jis - kodėl jis, sužalojęs tris žmones, ramiai sau gyvena toliau ir nejaučia jokio kaltės nei atsakomybės jausmo?

Slapta nuo savo šeimos, per savo pažintis sužinojau, kas jis ir iš kur. Dar bandžiau pasitikslinti, ar tai tikrai tas žmogus, nes yra keli žmonės tokiu vardu ir pavarde. Atkreipiau dėmesį į FB „postus", kuriais jis aktyviai dalinosi kasdien. Jokio įrašo nebuvo tik... spalio 16 d. Abejonių, jog tai ir yra avarijos kaltininkas, neliko. Iš pradžių neturėjau jokios minties jam rašyti. Norėdama jį nors neakivaizdžiai „pažinti", susiradau nemažai viešai prieinamos informacijos, peržiūrėjau youtube įrašus - pasirodė šviesaus veido, visai malonus žmogus, panašu, jog išsilavinęs, propaguojantis sveiką mitybą... Ir FB profilio nuotrauka su prierašu „Vardan visų sveikatos"... Buvo net pasidarę iš tiesų jo šiek tiek gaila...Tiesiog kaip žmogaus... Juk tikrai nesitrenkė į mus tyčia, tik per greitai lėkė... Nelaimė ir jam pačiam, ir visai jo šeimai... Juk taip iš tiesų bet kuriam iš mūsų gali nutikti...

Vis dėlto vieną dieną (gruodžio 6) neiškentusi parašiau. Be abejo, tam įtakos turėjo momentinės emocijos. J pirmą žinutę neatsiliepė. Tik antroji, rašyta gruodžio 9, vidurdienį, „suveikė", kai prisistačiau, kas tokia esu. Atsakymas „cinktelėjo" vidurnaktį, po 12 vai. nakties... Detalę interpretuoti galima įvairiai. Atsakiau gal po geros dienos. Pasikalbėjom mandagiai ir visai maloniai. Deja, po kelių žinučių supratau, jog žmogus vis dėlto nesuvokia savo kaltės dydžio... Negaliu paneigti - žinutėse rašė (taip „kaip reikia" ) - kad pripažįsta savo kaltę, yra pasiruošęs ir nuoširdžiai mūsų atsiprašyti, ir netgi prisidėti ne tik prie sėkmingo mano dukters atsigavimo, bet ir be problemų padėti man išsikapstyti iš (duomenys neskelbtini) ligos... Šitą momentą norėčiau pacituoti: aš ne šiaip sau siūlausi padėti Jūsų dukros, deja nežinau jos vardo, reabilitacijoj- taip suprantu ir Jums asmeniškai galiu padėti pasveikti nuo (duomenys neskelbtini). Nes (duomenys neskelbtini) - tai nepavojinga lėtinė liga, nuo kurios miršta žmonės nes daktarai paprasčiausiai negali jvardinti tos ligos priežasties ir todėl negali tos priežasties pašalinti. Tuo tarpu yra jau ir praktikos patikrintas būdas kaip pasveikti tiek nuo (duomenys neskelbtini), tiek nuo kitų ligų, tiek pagreitinti regeneracijų Jūsų dukrai- ir kuo greičiau tų paprastų būdų panaudosim- tuo greičiau pasveiksite Jūs ir atsigaus (duok Dieve) Jūsų dukrelė. // Beje- mano siūlomas būdas- tai nedidelis maitinimosi raciono pakeitimas, kuris duoda ne tik pasveikimų, bet ir pagreitina organizmo regeneracijų vidutiniškai 3-4 kartus. Todėl aš tikrai norėčiau prisidėti prie Jūsų pasveikimo ( niekaip nemažinant atsakomybės už šį nelaimingų atsitikimų). O dėl vienokiu ar kitokiu emociniu žodžių - aš tuos priimsiu- aš to "nusipelniauir tai puikiausiai suprantu. Beje, žodis „nusipelniau", parašytas kabutėse, man, kaip lituanistei, suprantamas tik priešinga prasme.

J jo pasiūlytą nepaprastai veiksmingą gydymo metodą man sureagavus pakankamai skeptiškai, įtikinimui gavau ir aprašytą stebuklingo pasveikimo pavyzdį, kurių, kaip teigė, yra daugybė. Taigi, buvau tikrai išsamiai informuota apie tiesiog stulbinančią probiotikų galią... Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis... Ta „stebuklinga pagalba" — tai tiesiog... fermentuoti avižų, grikių ir kitokie

gėrimų koncentratai. Apie tai, kad gal kuriai nors mūsų šeimai, ištikus nelaimei, reikalinga kokia- nors simboliška - finansinė pagalba, gal kokių ypatingų vaistų reikia gauti, gal padėti geriausius specialistus surasti?.. Apie tai net užsiminta nebuvo... Vien veiksmingos probiotinės mitybos reklama... Gailiuosi, kad nepaklausiau, kokio dydžio nuolaidą savo tiems ne visai ir pigiems stebuklingiems preparatams būtų pritaikęs... Tuo mūsų bendravimas raštu ir baigėsi. Telefonu su juo tuo metu kalbėti nenorėjau. Gerai pažįstu save, žinau, jog tokios būsenos, kokios tada buvau, mane būtų buvę visai nesunku „pramušti ant gailesčio"...

Vienąkart vis dėlto buvo mano skambutis jam. Gruodžio 30 d. Apie 6 - 7 vai. ryto. Tą rytą, kai iš savo vaiko lūpų išgirdau : „Sesytė mirė..." Kažin, kokia tuo metu galėjo būti mano būsena?! Ištikta šoko, tą žmogų tikrai labai nuoširdžiai norėjau užmušti... Drebančiomis rankomis griebiau telefoną, paskambinau... Nepamenu, kokiais žodžiais pranešiau apie jo sukeltos avarijos aukos - savo dukros- mirtį. Ką bebūčiau sakiusi - nė vieno žodžio nesigailiu.

Ir dėl tų jautrių ir netgi baisių (bet jokiu būdu ne grasinančių) žinučių, kurias vėliau jam dar ne kartą siunčiau, ištikus nerviniams priepuoliams, „supažindindama su skaudžiais savo gyvenimo „įvykiais", taip pat nesigailiu... Manau, kad bet koks psichologas tai nesunkiai pateisintų kaip normalią jautrios psichikos žmogaus reakciją į stiprius psichologinius sukrėtimus... Panašiai, kaip mano psichologė bandė surasti logišką pateisinimą kaltininko tylėjimui - BAIMĖ. O gal vis dėlto - ABEJINGUMAS? Tada mano atveju tokie „išsišokimai" tai-DRĄSA.

Dabar gailiuosi tik vieno - kad šį pavasarį, balandžio 26 d., pamačiusi FB, o paskui ir spaudoje vieną mane, ir ne tik mane, o ir daugybę žmonių itin šokiravusią žinutę, vis dėlto nesiryžau prisidėt prie įspūdingos probiotinės mitybos reklamos... O juk galėjau komentaruose mestelt jau girdėtą analogišką tekstuką... Su analogiškom nuotraukom... Kaltininkas, manau, puikiai supranta, apie ką šneku. Deja, mūsų laukė teismas ir mano rankos buvo surištos - tiek dar supratau, jog kiekvienas prieš kaltininką nukreiptas mano žingsnis bus panaudotas teisme kaip jo gynybos priemonė, nors ir kokia ciniška ji beatrodytų...

Nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad su seserimi kiekvienais metais, du kartus per metus važiuodavo ant kapinių. Turėdavo mergaičių dieną. Jos susitiko ryte apie 8 val. 20 min Vilniuje su seserimi prie Moki-veži parduotuvės. Persėdo į jos automobilį. Kai sesuo pagimdė mergaitę, ji labai atsargiai vairuodavo, ji nevažiuodavo su ja. Persėdom į jos automobilį, jis buvo naujas, saugesnis, didesnis, nei jos automobilis, galvodavo, kad tai yra saugiau. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) miestelio, pasiėmė mamą, E. paliko, trise išvažiavo. Kai važiavo iš Vilniaus iki (duomenys neskelbtini) buvo apniukę, bet prie (duomenys neskelbtini) net saulė nušvito, apsidžiaugė. Pasiėmė mama, važiavo iki Giedraičių, ties Giedraičiais buvo jos paskutinis realus atsiminimas. Jos turėdavo tradiciją nuvažiuoti į Giedraičių "lupatinuką" (paaiškina: dėvėtų drabužių pardavimai lauke), į Svėdasų. Tą kartą jos net neišlipo. Ties tuo jos prisiminimai baigėsi. Jai rodosi, kad kvietė sesę. Visą laiką galvojo, kad sapnavo labai žiaurų sapną, apie mamą. Paskui suvokė, kad tai buvo realybė, jos psichoterapeutė pasakė, kad gal būt ji viską girdėjo, tik jos pasąmonė tai pavertė sapnu. Girdėjo mamos raudą, kriokimą, kad kvietė S.. Kai odontologė sakė, kad važiavo ir girdėjo, tai buvo jos mamos riksmas. Atsimena paramedikės tvirtą balsą. Kitas jos prisiminimas jau ligoninėje, labai trumpai pabudo, gydytojai pasakė, kad yra lūžimas, kad reikia guldyti. Tuomet vėl tamsa ir atsibudo palatoje, vėmė, kažkas pasakė, kad įvyko avarija. Atsiminė, kad buvo su sese, mama, nežinojo, kas joms atsitiko, jai niekas nepasakojo. Kai seselė paklausė ar nori kam paskambinti, pasakė tėčio numerį, paskambino tėčiui, pasakė. Po kurio laiko jis paskambino seselėms ir pasakė, kad mamai lengviau, o sesuo yra reanimacijoje. Kelias dienas buvo ligoninėje, neturėjo jokių žinių apie S. Jos su sese buvo artimos, jos negalėjo lankyti, jai įdėjo telefoną, pasiskambino tėvui, bet jai apie S. niekas nieko nesakė. Ją buvo ištikę nerviniai priepuoliai, žinojo, kad sesei blogai. Reikalai nejudėjo, ją turėjo išrašyti, bet ji išėjo pati. Ji fiziškai blogai jautėsi, apie savaitę buvo namuose, buvo nežmoniškas skausmas, vartojo nuskausminamuosius, kuriuos buvo išrašę. Laukdavo žinių apie S. Jos uošvienė yra (duomenys neskelbtini), jiems perduodavo žinių. Vieną dieną mama pasakė, kad sesei pakilo temperatūra, kas komos ištiktiems žmonėms tolygu mirčiai. Mama buvo labai emociškai blogos būklės, stengdavosi kuo mažiau mamai sakyti, rasti pozityvesnį dalyką. Sakydavo, kad šviečia saulė ir puiki diena sesytei prabusti. Kai ją įleido į reanimacinę palatą, ją lankydavo D. ir ji. Tą dieną jai buvo nutraukta dirbtinė koma, ji buvo su trachiostoma, paversta ant šono, visa ištinusi, viena akis buvo atmerkta, bet žvilgsnis į nieką. Klausė gydytojos, kada ji prabus, gydytoja pasakė, kad ji jau prabudusi. Tada suvokė, kad ji paversta daržove. Ji tarsi atsimerkusi, ranka konvulsiškai judėdavo, suprato, kad jos tarsi nebėra, ji - sužalota visam gyvenimui ir iš tokių žalų negrįžtama. Prabuvo iki kol ją išmetė seselės. Išėjus pradėjo verkti, jai išrašė leidimą, kad galėtų ją periodiškai lankyti. Susitarė su D., kad ji ją lankys. Paniškai bijodavo vairuoti, bet sėsdavo ir dėl sesės važiuodavo. Po kurio laiko seserį perkėlė į neurochirurgijos skyrių. Galvojo, kad tai gera žinia, kad būklė stabili. Bet tą patį ar kitą vakarą sulaukė žinios, kad ji gražinta į reanimaciją, nes jai pakilo temperatūra. Ji su seserimi daug bendravo, nes manė, kad tai būtina. Ji visada tą ranką judindavo, tą dieną, kai atvažiavo, ji matė, kad jos akis net nebuvo atsimerkusi, prabuvo, prakalbėjo, kol turėjo išeiti. Gydytoja jai pasakė, kad jos komos fazė buvo 9, dabar nukrito iki 3. Pasakė, kad geriausiu atveju sesuo sugrįš iki tos 9 fazės, bet ruoštis mirčiai. Pasakė tėvams, kad negrįš, grįžo namo. Tik tada suvokė, kad jos sesuo gali mirti. Prasidėjo panikos ataka. Kitą rytą paskambino D., kad S. geriau. Kad atsimerkusi, kad ranką judina. Jai tai būdavo ženklas, nes paskui kai ją į neurochirurginį iškėlė, gavo tik per pažįstamus leidimą tris kartus susitikti. Apgaudinėdavo seseles. Ji sesei leisdavau video, jos dukra, mama, tėtis, artimi žmonės įrašydavo garso įrašus. Matė, kad ji reaguodavo. Jos visa kairė pusė buvo paralyžiuota, bet dešinė akis klaidžiodavo, suprasdavo, kad ji supranta, jog ji čia yra. Tą dieną, kai antrą kartą perkėlė į neurochirurginį, jos gydytojas pasikvietė ir pasakė, kad medicina yra bejėgė, ji nebepabus iš komos ir jos gyvybė priklausys tik nuo to, kokia bus slauga. Jai davė laiko iki kitos savaitės pradžios, pasakė, kad ją išrašys. Puolė skambinti, kad jiems reikia slaugos. Ir ne bet kokios, o geriausios. Ji tikėjo, kad sesuo prabus, kad išgyvens, kad atsigaus. Pradėjo ieškoti jai slaugos. Niekada nebuvo su tuo susidūrusi, tik girdėjusi daug istorijų, kad raminamaisiais prigirdo, kad nekeltų problemų. Tuo laiku buvo daug žmonių, kurie ją susirado, siūlė pagalbą. Jos bendradarbiai labai jai padėjo. Gavo vietą Gemos slaugos namuose. Tai - privatūs slaugos namai. Geras dalykas buvo tas, kad galėdavo lankyti kasdien ir nebuvo ribojimo. Darė viską, kad ji prabustų, net buvo nuvažiavusi pas moterį Širvintose, kuri nuima prakeiksmus. Meldėsi, vežė druskytę, kalbino, darė viską, kad pakiltų iš komos. Gemoje buvo pakilusi temperatūra. Ten nebuvo tokio dėmesio, koks buvo Santariškėse. Šalia to, kad turėjo pergyventi dėl sesers, teko kovoti su gydytoja, kuri jos net negydė. Sakė, kad jai duoda antibiotikų. Žinojo, kad ji nepadės, jie sako ne, laukdavo tyrimų, savaitgalį visai niekas neatsiliepia. Pasirodo, kad net neturėjo vaistų, kurie jai reikalingi. Kai pirmadienį nuvežė vaistų, pasakė, kad davė vaistų. Kai susitiko su sese, pamatė, kad ji karšta, kad nebereaguoja. Atėjo gydytojas, pamatavo, kad jai 39 laipsniai temperatūros, paaiškėjo, kad vaistų niekas nedavė. Ją išvežė į Santariškes. Važiavo su ja automobilyje ir laikė jos ranką. Jie važiavo į Santariškes ir nežinojo ar ją priims. Kai ją apžiūrinėjo, puolė skambinti ir ieškoti ryšių. Rado vieną vedėją, kuri padėjo pasirūpinti, kad ją paguldytų į ligoninę. Sesei rado plaučių uždegimą. Gavo leidimą lankyti ją tris kartus per savaitę. Tuo metu pradėjo matyti ženklus. Galvojo ar tai jos psichologija, ar tai didelis noras, kad sesė pabustų. Santariškėse gulėjo 10 dienų. Pradėjo pastebėti, kad ji atgauna sąmonę. Sakė pamirksėk, jeigu tą, ar įdėk savo ranką į jos ranką. Tada suprato, kad jos sesuo bunda. Vieną dieną atėjo pas ją, ji buvo paversta ant šono, kūnas įsitempęs. Jos lovos kaimynė pasakė, kad jau daugiau nei valandą taip, suprato, kad jai skauda. Ji jos vis klausė kur tau skauda. Ji parodė, kad skaudą galvytę. Puolė pas seselę, kad jai suleistų vaistų, buvo su ja, glostė. Išvažiavo namo, jos leidimai buvo pasibaigę. Žinojo, kad jai skauda, bet niekas nematė, ji buvo su trachiostoma, kurią net bandė išsiimti. Tą vienintelę jos ranką pririšo, kad neišsitrauktų trachiostomos. Kitą dieną ją pervežė į Marcinkevičiaus ligoninę, slaugos skyrių. Jiems uždraudė ją lankyti. Galėjo vieną kartą per savaitę ateiti vienas žmogus. Ji buvo beviltiškoje situacijoje ir ji turėjo būti viena. Buvo susitarusi su psichoterapeute, kad jai paskambins, įdėdavo sesei ausinę ir skaitydavo knygą. Gydytoja, po sesės mirties, pasakojo, kad su kineziterapeute darė daugiau, nei joms priklausė. Net buvo sugalvojusios sesers katinus atvežti į ligoninę. Gydytoja pasakojo, kad kai buvo su S., paimdavo jos ranką ir sau veidą glostydavo. Pasakojo, kad ji buvo išsitraukusi maitinimo zondą. Sesuo turėjo problemų su kvėpavimu, jai buvo sudėtinga, nes nosyje buvo žarna, kuri buvo nosyje. Paskutinį kartą seserį matė gyvą antrą Kalėdų dieną. Gydytoja pasigailėjo ir įleido ją, mamą ir dukrą. Tai buvo vienintelis kartas, kai jos sesuo matė dukrą ir E. matė mamą ir su ja bendravo. Buvo sąmoninga, ją pasodino lovoje, galvą prilaikė. Jos kai susitikdavo visada juokdavosi. Net tada pradėjo su mama juokauti, kai mama paklausė ar jai patinka, kai V. paskambina ir skaito knygą, ji padarė išraišką, kad jos suprato, jog jai nepatiko. Net šypsojosi puse lūpų, kuri nebuvo paralyžiuota. Suprato, kad ji labai stiprią traumą patyrusi. Rodė jai mamos nuotrauką ir kitos moters nuotrauką, ji rodė mamą, ji atsiminė mamos vardą, suprato, kad jos sąmonė grįžusi. Jos su sese turėjo ypatingą ryšį, jos kartu gyveno, kartu mokėsi. Tik kai ji ištekėjo už D., tada fiziškai atsiskyrė. Sesė rūpinosi ja, pasirūpindavo viskuo. Kai sesers nebėra, perėmė dalį jos pareigų, supranta, kiek tai laiko užima. Ankščiau tėvai kreipdavosi į S. ir jie su seserimi turėjome ypatingą ryšį. Jie visą laiką būdavo kartu. Tuo metu ji buvo su ja, kiek galėjo ir tikėjo, kad ji ją prikels ir sesuo pasveiks. Matė ženklus, kad jai gerėjo. Ji nulaikydavo galvą, kitą savaitę ji pradėjo lūpas judinti. Šventai tikėjo, kad viskas bus gerai. Žinojo, kad ras jai geriausią gydymą, reabilitaciją, gydytojus. E. sakydavo, kad reikia kantrybės, bus labai ilgas sveikimo laikas, bet mama pasveiks. Po Kalėdų ji buvo įsitikinusi, kad jai viskas bus gerai. Laukė, kol išims tracheostomą. Gruodžio 30 d., apie pusę penkių ryto, skambino L. L. isteriškai pradėjo rėkti į ragelį, kad S. nebėra. L. - sesers uošvienė. Ji turėjo ryšių, skambindavosi. Ji nesuvokėtos informacijos, nesuprato. To negalėjo būti, kad jos sesuo galėjo mirti, bet suvokė, kad turi važiuoti pas tėvus ir pasakyti jiems. Atsimena tą akimirką, kai stovėjo prie vartelių, kai žinojo, kad įeis, pasakys mamai ir visas gyvenimas pasikeis. Nežino, kaip rado jėgų pasakyti. Mama krito ant grindų ir pradėjo rėkti. Visą tą laiką kai rėkė, prisiminė riksmą iš avarijos vietos ir suprato, kad tai buvo mamos riksmas. Nuvažiavo pas D., E. jau buvo pasakę. Visi buvo šoke. Niekas negalėjo nei kalbėti, nei verkti, niekas negalėjo patikėti. Jie galėjo ją palaidoti kažkur po savaitės, turėjo palaukti, kol baigsis šventės. Kadangi girdėjo šeimos norus, ji tą laiką tiesiog norėjau išgyventi. Bet išgirdusi norus laidotuvių turėjo imtis veiksmų, nes sesuo nenorėjo būti taip palaidota. Turėjo kovoti, kad būtų sudeginta, kad nebūtų atviras karstas, kad ji nebūtų rodoma. Tai nebuvo S.. Ji buvo pozityvi, gerietė, nenorėjo, kad jos sudarkytą kūną matytų, kad jį rodytų. Po mirties buvo mamą nuvežusi pas gydytoją. Paskambino iš laidotuvių biuro, kad sesers kūno nėra. Turėjo ieškoti savo mirusios sesers kūno. Turėjo suorganizuoti, kad jos kūnas būtų perduotas medicinos ekspertams. Žinojo, kad turi išgyventi, atsitiesti ir užauginti vaiką, kurį ji paliko. Po laidotuvių apsivertė viskas aukštyn kojomis. Kad sesuo išgyventų visi kovojo, po laidotuvių liko visi vieni, tuštumoj. Turėjo išlaikyti vienas kitą, E. E. buvo vienintelis sesers vaikas, ji nekalbėdavo apie kitą, ją dievindavo, ją vežiodavo. Visur, kur jie važiuodavo, E. visą laiką būdavo su mama. Ji turėjo ryšį su abiem tėvais, bet ypač su mama. Paskaičiavo, kad E. viena be S. buvo vienintelį kartą, kai jai buvo apendicitas ir S. buvo dvi dienas išvežta į ligoninę. Ji nebeteko to, su kuo galėdavo kalbėtis. Ji labai myli tėtį, bet tėtis nėra mama. E. yra labai jautri ir uždara. Jai E. nepasisako, ką jau kalbėti, kad tėvui pasisakytų savo moteriškus negalavimus. Iki šiol susitinka su sesers bendradarbiais, kiekvienas apie S. atsiliepia tik geriausiais žodžiais. S. buvo svarbi labai daugeliui žinių. Visi bando paguosti, kad laikas užgydys. Praėjo metai ir skausmas netik, kad nemažėja, bet didėja. Nes tik dabar pradeda suvokti, kad sesės nėra 9 mėnesius. Tas skausmas ir suvokimas dabar ateina, ypač per šventes ateina. Skausmas niekur nedingsta. Kasdien susiduria su situacijomis, kad prisimena S. Suvokimas gal dabar yra šiek tiek lengvesnis. Atsimena, kai sesuo gulėjo ligoninėje, atsikeldavo kiekvieną rytą tas pats peilis ir tas pats skausmas durdavo į širdį. Iš fizinės pusės, jai (duomenys neskelbtini). Ne tiek dėl paties įvykio, kiek dėl sesers komos ir mirties. Beveik visiškai prarado atmintį. Trumpalaikė atmintis dingusi, ji pradėjo viską konspektuotis. Tik vasarą pradėjo gerėti. Yra buvę, kad dėl jos klaidų kainavo įmonei. Jos (duomenys neskelbtini), sakė, kad po pusmečio galės sportuoti, bet vis dar negali. Iki šiol lanko psichoterapiją. (duomenys neskelbtini). Ji bet ką padaro, ir jai vėl grįžo visi skausmai. Negali pasilenkti, atsistoja, jai skauda, negali užsirišti batų, nusikirpti nagų. Gydytojai pasakė, kad viskas sugijo, kaip galėjo, bet (duomenys neskelbtini). Negali daryti dalykų, kuriuos ji nori daryti. Savaitgalį buvo jogos stovykloje, bet negalėjo ja užsiimti, nes negali atlikti fizinių pratimų. Kai nutiko šitas įvykis, žinojo kaltininko vardą ir pavardę, susirado jį facebook. Norėjo sužinoti kas per žmogus, nes su jais jis nesusisiekė. Pamatė jo žinutes programoje, kur žinučių paskelbtų nebuvo tik avarijos dieną. Per tuos du su puse mėnesio, kol jos sesuo gulėjo komoje, jis paskelbė 154 įrašus, kurie garbina Putiną, Kadafį, kurie pasisako labai atvirai prieš vakcinaciją, prieš šiuolaikinę mediciną, prieš gydytojus. Ji nenorėjo turėti su juo jokių reikalų. Mama susisiekė, vienintelė jo pagalba buvo jo reklama. Nenorėjo palaikyti jokio santykio, neieškojo, nerašė. Nes per tiek laiko jie visi sugebėjo jį surasti. Per du su puse mėnesio žodis "atsiprašau" nebuvo pasakytas. Buvo tik žinutė, kad norėtų atsiprašyti. Nebuvo klausimo, kaip sekasi jai, S. ar mamai. Išgyveno tik per ryšius, per tai rado slaugas, tik per tai galėjo pristatyti S. vaistus. Viskas, kas yra iš kaltininko yra tik dėl to, kad reikia taip pasakyti. Jis atsiprašė tik teismo salėje, paragintas prokuroro. Dėl neturtinės sumokėjo 20 000 Eur, dėl jos sveikatos draudimas pervedė 3 500 Eur. Dokumentuose mamos sužalojimai stipresni, nei jos. Palaiko savo ieškinį. Jeigu sugalvoja E. vežti į Korėjiečių pamokas, ji sumoka. Jeigu ji sugalvoja, tai ji veža ir moka. Daugiau yra, kad ėmė tempti E. kur tik įmanoma, kad nebūtų namie, kad negalvotų. Viskas kerta per kišenę. Jeigu reikia kažko, kuo S. rūpindavosi, ji važiuoja, perka. Daugiau morališkai, nes visi patyrė netektį, reikia visiems išlaikyti, išsilaikyti ir sugebėti. Yra E. krikštomama. Jos nuo pradžių turėjo didžiulį ryšį. Ji stengiasi jai kuo daugiau atstoti mamą. Kad ji nesijaustų pamiršta, viena. Ji - paauglė, kuri neteko mamos. Dar turėjo keisti mokyklą, viskas vienu metu. Jai reikia sugebėti apsaugoti E. nuo visko, kad sugebėtų laiku pastebėti ir laiku ištraukti. Kai S. nėra, tėtis su ja dirba, bet atsirado didelė erdvė, kur vaikas gali nueiti, kur nereikia.

Ji dirba (duomenys neskelbtini). S. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėjo klientus, kuriais rūpindavosi. Jos bendradarbiai labai padėjo ne tik ryšiais, bet ir finansiškai. Jiems nieko nereikėjo mokėti už laidotuves. S. atlyginimas apie 1200 Eur buvo.

Liudytojas B. P. parodė,kad datos nepamena, bet patį faktą prisimena. Senuoju Molėtų plentu važiavo link Molėtų, tuo metu buvo toje vietoje, kurioje jau įvyko avarija. Pamatė iš priekio važiuojantį automobilį busiuko tipo. Pamatė, kad važiuoja į jį, per veidrodį pamatė ir kitą automobilį, į kurį turėjo trenktis. Pamatė, kad įvyko avarija, paskambino tarnyboms. Diena buvo sausa, bet buvo slidus kelias nuo ledo, kai išlipo. Buvo teigiama temperatūra, bet buvo slidu. Mano, kad greitį buvo sunku įvertinti, bet didelis buvo. Jis neišlipęs irgi nesuprato, kad ledas, jis nesitikėjau. Tas ledas buvo apačioj, ant kalno nežino. Automobilis slydo nuo kalno. Yra posūkis, kaip tik kalne posūkis, ar jis baigėsi, ar ne, gal buvo 40-60 m. nuo jo iki automobilio, bet pamatė, kad ne tiesiai, o skersai. Jam į dešinę, turėjo arba išsitiesinti vairą arba apsisukti. Primetė, kad į jį gali atsitrenkti, akseleratorių paspaudė į kalniuką ir ant kalno išgirdo trenksmą. Gal 10-20 s. Jis pamatė, kad tas, kuris trenkėsi automobilis ant kelio stovėjo, o kitas automobilis ten, kur šlaitas, griovys. Jis iškvietė policiją ar greitąją iš karto. Visos tarnybos atvažiavo jo manymu labai greitai. Sunku pasakyti, koks greitis buvo, bet jis mano, kad jeigu greitis būtų buvęs mažesnis, būtų neįvykusi avarija. Greitį sunku atsirinkti. Jis tuo keliu nuo avarijos nebevažiuoja, važiuoja pagrindiniu. Jis dažnai važinėdavo paskutiniu metu. Apačioj tikrai buvo slidu, paprašė policijos, kad atkreiptų dėmesį, nes buvo slidus dėl ledo. Buvo juodas ir grūblėtas. Jis nežino kaip buvo ant kalno toliau, bet slidu, tas vadinamas juodasis ledas. Matyt tas ir buvo, gal iš po nakties. Taip, kai jį pamatė jis neslidinėjo, bet važiavo įstrižai ir turėjo į jį trenktis, atsikabino nuo kalno. Jis spėjau išvažiuoti, o tas automobilis atsidūrė toje vietoje. Užvažiavo į kalniuką. Jis ten nepamena, bet apačioj, kadangi grįžo, ten buvo slidu, susidūrimo vietoje. Pats pabandė tą asfaltą, nes nesuprato, kodėl taip įvyko.

Kai jis matė, nebuvo išvažiavęs į kelkraštį.

2021-10-16 Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK vyr. patrulio D. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-10-16, apie 09 val., 52 min., kelio Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai 46 km 700 m., automobilio Renault Trafic valst. Nr., (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. R. gim., (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu Peugeot 2008 valst. Nr., (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. Š.. Ji GMP išvežta į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, be sąmonės, buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Kartu važiavusios keleivės A. M. ir V. M.taip pat GMP buvo išvežtos į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę ir paguldytos į reanimacijos skyriuje.. (b.l. I tomas, 7-8).

2021-10-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti kelio Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai 46,700 km, apžiūrėti automobiliai Peugeot, valst. nr., (duomenys neskelbtini) ir Renault Trafic, valst., nr., (duomenys neskelbtini) bei užfiksuota jų padėtis po eismo įvykio. (b.l. I tomas, 9-24)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M15/2022(01) nurodyta, kad S. Š. mirė nuo bendro viso kūno sumušimo bei jų sukeltos komplikacijų visumos: (duomenys neskelbtini). Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. I tomas, 50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3212/2021(01) nurodyta, kad V. M. nustatyta (duomenys neskelbtini), kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. I tomas, 198-199).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 139/2022(01) nurodyta, kad A. M. nustatyta (duomenys neskelbtini), kurie laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. II tomas, 38-39).

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad R. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, įrodyta visiškai, nes jis 2021-10-16, apie 09 val. 52 min, kelio Raudondvaris- Giedraičiai- Molėtai 46.700 km, vairuodamas automobilį "Renault Trafic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 ir 3 priedo 1 dalies 1 punktų reikalavimus, t.y., nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vingyje į dešinę nevažiavo kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko kelio vingyje nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu "Peugeot 2008", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. Š., dėl ko automobilio vairuotoja dėl (duomenys neskelbtini), mirė, keleivei A. M. dėl (duomenys neskelbtini) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei V. M. dėl (duomenys neskelbtini) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

R. R. yra padaręs neatsargų nusikaltimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis R. R. Lietuvos Respublikoje nėra teista (tomas II, b.l. 94). Nuo 217 m. turi 15 galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus Administracinių nuobaudų neturi (tomas II, b.l.95-104), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l.108-109), psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupėje neįrašytas (tomas II, b.l. 112), nekilnojamąjį turtą- žemės sklypą, turi (t. II, b.l.122-123).

R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl už padarytą nusikalstamą veiką R. R. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatomas didesnis nei sankcijos vidurkis, nes kaltinamasis per keturis metus padarė 18 KET pažeidimų, dėl trijų dar sprendimai nepriimti. Kaltinamasis yra piktybinis KET pažeidėjas. Sutinkamai su BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl BK 56 straipsnio tvarka jam neskirtinas realus laisvės atėmimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinęs tai, kad R. R. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių du žmonės buvo nesunkiai sužaloti, o kitas žmogus žuvo, teismas sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas kaltinamajam skirtinas penkiems metams.

Nukentėjusysis D. Š. prašė priteisti iš atsakovų R. R. ir ADB „GJENSIDIGE“ 9884,47 Eur turtinės žalos nukentėjusiosios E. Š. išlaikymui nuo eismo įvykio iki teismo baigiamojo akto priėmimo dienos; toliau nepilnametės E. Š. išlaikymą priteisti po 1194,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės, o jei mokysis, iki sulauks 24 metų amžiaus. D. Š. naudai priteisti 30000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios E. Š. naudai 40000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusioji A. M. prašė priteisti iš atsakovų R. R. ir ADB „GJENSIDIGE“ 662,44 Eur turtinės žalos. A. M. naudai 34800 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusioji V. M. prašė priteisti iš atsakovų R. R. ir ADB „GJENSIDIGE“ 1017,19 turtinės žalos. V. M. naudai 36500 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis K. M. prašė priteisti iš atsakovų R. R. ir ADB „GJENSIDIGE“ 35000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusieji prašė iš kaltinamojo R. R. priteisti jų patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civilinis atsakovas ADB „GJENSIDIGE“ 2022-10-06 atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog A. M. patirtos 160,44 Eur išlaidos psichiatro konsultacijoms ir vaistams, o V. M. 246,20 Eur išlaidos medicinos pagalbai ir vaistams neįrodytos. Iš pateiktų sąskaitų išrašų neįmanoma nustatyti , kokios prekės vaistinėse buvo įsigytos. A. M. eismo įvykio metu sugadintus daiktus įvertino 502 Eur. V. M. nurodė, jog eismo įvykio metų buvo sugadinti daiktai, kurių vertė yra 770,99 Eur. Civilinis atsakovas nesutiko su šiais reikalavimais, nes neturi galimybės paskaičiuoti išmokų už ieškovių drabužius, batus, rankinę, nes nėra pateikta daiktų nuotraukų, jų įsigijimo datų, nes reikalinga apskaičiuoti nusidėvėjimą. Taip pat civilinis atsakovas nurodė, jog 2022 m. vasario mėn. A. M. išmokėjo 236,35 Eur dydžio draudimo įmoką už akinių sugadinimą.

V. M. 2022 m. vasario mėn. išmokėjo 937,51 Eur draudimo išmoką už sugadintus telefoną, ausines ir akinius. (t. III, b.l.1).

Dėl neturtinės žalos.

Civilinis atsakovas ADB „GJENSIDIGE“ nurodė, jog ieškovas D. Š. (dėl žmonos netekties) prašė iš bendrovės priteisti 50000 Eur, tačiau jam buvo išmokėta 20000 Eur neturtinės žalos. Skirtumas 30000 Eur.

Ieškovė E. Š. (dėl mamos netekties) prašė priteisti 60000 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas išmokėjo 20000 Eur. Skirtumas 40000 Eur.

Ieškovė V. M. (dėl sesers netekties) prašė priteisti 35000 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas išmokėjo 20000 Eur. Skirtumas 15000 Eur. Prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo. Civilinis atsakovas sumokėjo 3500 Eur. Skirtumas 1500 Eur.

Ieškovė A. M. (dėl dukters netekties) prašė priteisti 35000 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas išmokėjo 20000 Eur. Skirtumas 15000 Eur. Prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo. Civilinis atsakovas sumokėjo 5200 Eur.

Ieškovas K. M. (dėl dukters netekties) prašė priteisti 35000 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas išmokėjo 20000 Eur. Skirtumas 15000 Eur.

Civilinis atsakovas nurodė, jog pagal teismų praktika nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10000 Eur iki 90000 Eur neturtinės žalos. Civilinis ieškovas nurodė, jog nukentėjusiesiems išmokėjo 108700 Eur. Todėl prašė nukentėjusiųjų ieškinį atmesti visoje apimtyje (t. III, b.l.1-5).

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš civilinio atsakovo ADB „GJENSIDIGE“.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; trukmę; netekto darbingumo laipsnį; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-699/2017, 2K-170-699/2017 ir kt.). Nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas paprastai yra aiškinamas kaip vienas iš lemiamų kriterijų. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-89-139/2016). Be to, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, tarp jų ir nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Minėti vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinė nutartis Nr. 2K-125-697/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-217-697/2022 nurodė, jog teismas gali nukrypti nuo kasacinės instancijos teismo praktikoje, dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Todėl teismas vadovaudamasis šia nutartimi, koreguoja ir iš dalies tenkina nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

D. Š. yra žuvusios S. Š. vyras. Žmonos netektis jam sukėlė ir tebekelia nuolatinius varginančius dvasinius išgyvenimus, didžiulę emocinę-psichologinę įtampą, stresą, baimę ir nerimą dėl ateities. D. Š. , netekęs žmonos, turės auginti dukrą vienas, ja rūpintis, atstoti mamą, ir tai jį lydės visą gyvenimą. Vienam išauginti vaiką yra didelė našta ir atsakomybę, kurią jis būtų galėjęs dalintis su vaiko motina. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

E. Š. yra žuvusios S. Š. duktė. Ji yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė. Tokio amžiaus vaikui, mergaitei dėl paaugliams būdingos psichologinės-emocinės būsenos ypatingą reikšmę turi motinos autoritetas, rūpestis, patarimai dėl vaiko fiziologinės, moralinės raidos. Dažniausiai motinos ir dukters ryšis yra labai tamprus. Tėvas atskirais atvejais negali atstoti motinos, nes moterų tarpusavio santykiai yra labiau intymesni nei su tėvu. Ir tai vaiką lydės visą gyvenimą. Todėl dėl nurodytų motyvų reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Taip pat reikalavimas dėl turtinės žalos ir išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies. Ieškovas D. Š. prašė priteisti turtinės žalos dėl E. išlaikymo nuo eismo įvykio iki teismo baigiamojo akto priėmimo dienos 9884,47 ir pateikė vaiko poreikių lentelę bei prašė priteisti išlaikymą dukrai mokant po 1194,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės, o jei mokysis, iki sulauks 24 metų amžiaus. LR CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. D. Š. turtinė padėtis varijuoja nuo šešių tūkstančių eurų iki trijų tūkstančių eurų per mėnesį. Gi S. Š. užmokestis per mėnesį sudarė apie 1127,69 Eur. Todėl civilinis ieškovas negali teikti išlaikymą didesnį nei būtų galėjusi jį teikti nukentėjusiosios E. Š. motina. Taip E. Š. mokama našlaičio pensija, kuri sudaro 252,65 Eur. Todėl ši suma minusuojama iš priteistino išlaikymo ir išlaikymo dydis nustatytinas 300 Eur iki E. Š. pilnametystės. Jai sukakus 18 metų ji pati galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo CK 3.192¹ straipsnio tvarka. 9884,47 Eur turtinė žala dėl išlaikymo nuo eismo įvykio iki galutinio sprendimo mažintina ir nustatytinas toks jos dydis: už 2021 metų lapkritį ir gruodį po 552,65 Eur, o nuo 2022 sausio mėnesio iki 2022 metų gruodžio 31 d. po 300 Eur į mėnesį. Viso 4705,30 Eur.

A. M. yra žuvusios S. Š. motina. Dukros žūtis ieškovei sukėlė ir tebekelia nuolatinius varginančius dvasinius išgyvenimus, didžiulę emocinę įtampą, baimę, nuolatinį nerimą ir depresiją. Tai patvirtina ir gydytojos psichiatrės konsultacijos (t. I, b.l. 155-157). Ieškovė serga (duomenys neskelbtini) ir ateityje dėl nuolatinių išgyvenimų netekus dukros, jai sveikata galės pablogėti ir tai jai sukelia didelį rūpestį. Todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio dalyką dėl turtinės žalos.

V. M. yra žuvusios S. Š. sesuo. Jos ir žuvusios santykiai buvo labai jautrūs. Jos buvo pametinukė, augo ir visą laiką buvo kartu. Ieškovė yra žuvusios dukters krikšto motina. Ji po eismo įvykio nuolat rūpinosi savo seserimi. Jos išgyvenimai yra labai gilūs. Šiuo laiku ji rūpinasi ir stengiasi padėti žuvusios sesers dukrai. Tačiau neturtinės žalos dydis, kurį nustatė civilinis atsakovas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl šis reikalavimas netenkintinas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo tenkintinas iš dalies ir priteistina 500 Eur. Ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio dalyką dėl turtinės žalos.

K. M. yra S. Š. tėvas. Dėl dukters netekties jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus. Tėvui laidoti savo vaiką yra didelė neteisybė. Todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, .... teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiuosius šioje byloje atstovavo advokatas Remigijus Merkevičius. Nukentėjusieji advokatui už jo suteiktas paslaugas sumokėjo 4235 Eur (tI, b.l. 160), kurios turi būti išieškotos iš kaltinamojo R. R..

Vadovaudamasis LR BPK 297 straipsniu , 301-304 straipsniais, 305 ,307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Sutinkamai su BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą penkiems metams.

Nukentėjusiųjų D. Š., E. Š., A. M., V. M., K. M. ieškinius tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ D. Š. priteisti 10000 Eur neturtinės žalos dėl žmonos S. Š. žūties.

Nukentėjusiajai E. Š. iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti turtinės žalos nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. gruodžio 31 d. 4705,30 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai E. Š. dėl motinos S. Š. žūties priteisti 20000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiajai A. M. dėl dukters S. Š. žūties iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 10000 Eur neturtinės žalos. Ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiajai V. M. dėl sveikatos sutrikdymo iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 500 Eur neturtinės žalos. Ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos netekus sesers S. Š. atmesti.

Nukentėjusiajam K. M. dėl dukters S. Š. žūties iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 5000 Eur neturtinės žalos.

Iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti D. Š. 4235 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus) už advokato pagalbą ruošiant ieškinį ir atstovaujant nukentėjusiuosius nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.