- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- II-327-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00094-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. birželio 13 d. priimto nutarimo Nr. 63-ANR_N-902-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-902-2019 P. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) 417 straipsnio 1 dalyje skirta 60,00 Eur bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. T., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-902-2019, pateikė teismui skundą (b. l. 3-5), kuriuo prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-902-2019 panaikinti. Skunde, be kitų argumentų, nurodė, kad buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau jo įsitikinimu, neteisėto nutarimo surašymą dėl tariamai padaryto pažeidimo sąlygojo netinkamas ir formalus pareigūno situacijos vertinimas. Skunde pažymėjo, jog į antrą eismo juostą persirikiavo iš tolo pamatęs kliūtį - nors sunkvežimis buvo sustojęs kelkraštyje, manydamas, jog saugiau būtų jį apvažiuoti pasirinkus didesnį atstumą, priėmė, skundo autoriaus nuomone, pagrįstą ir teisingą sprendimą - aplenkti jį antra eismo juosta. Atsižvelgiant į tai, kad sunkvežimis užėmė iš esmės visą kelkraščio juostą, o bet kuriuo momentu į pirmą eismo juostą galėjo išeiti sunkvežimio vairuotojas ar bet kuris kitas asmuo, taip pat kad automagistralėje greitis yra didelis ko pasėkoje nespėtų laiku sustabdyti ar greitai persirikiuoti - toks jo sprendimas ir veiksmai visiškai atitiko protingo ir apdairaus žmogaus standartus, be kita ko ir Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatytą reikalavimą. Visgi policijos pareigūnas ignoravo jo paaiškinimus, susiklosčiusias faktines aplinkybes ir neteisingai įvertinęs situaciją priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, formaliai konstatuodamas, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi važiavo antra eismo juosta. Nutarime nėra nurodyta reikšminga ir su pažeidimu susijusi aplinkybė, t. y. kad kelkraštyje stovėjo sunkvežimis. P. T. nuomone, yra reikšminga ir visa keičianti aplinkybe, kadangi Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, jei tiek pirmoji eismo juosta, tiek kelkraštis būtų visiškai laisvas ir tinkamas saugiai pravažiuoti, tuo tarpu jis, sąmoningai ignoruodamas šias aplinkybes, važiuotų antra eismo juosta. Šioms aplinkybės pagrįsti kartu su skundu elektroninėje policijos sistemoje (www.ePolicija.lt) pateikė ir prašymą pateikti filmuotą medžiagą, iš kurios matytųsi visos jo nurodytos aplinkybės, tačiau tiek skundas, tiek prašymas buvo netenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko skundą administracinio nusižengimo byloje padavęs asmuo P. T.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Iš skundą padavusio asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto P. T. skundą (b. l. 24-25) su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, priimdamas nutarimą teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundą padavęs asmuo yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, šis jo padarytas nusižengimas jį taip pat charakterizuoja kaip nedėmesingą vairuotoją.
Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 21 d., metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis Vaidas Klimavičius parodė, kad tiksliai šio įvykio neprisimena. Paprastai yra vykdoma tokia praktika – policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu leistinu greičiu, tačiau atsiranda tokių asmenų, kurie policijos automobilį aplenkia. Šiuo atveju, kiek pamena, skundą padavęs asmuo automobiliu „Mercedes“ aplenkė jų tarnybinį automobilį ir ilgą laiką važiavo antra kelio juosta, todėl jie nusprendė vairuotoją sustabdyti. Sustabdžius vairuotoją, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Aplinkybės, jog kelkraštyje stovėjo sunkvežimis, jis neprisimena. Tarnybiniame automobilyje visada veikia vaizdo ir garso įrašymo įranga, tačiau kiek nufilmuota medžiaga yra saugoma, jis pasakyti negali. Kadangi praėjo daug laiko, tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių negali.
Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 21 d., metu apklausta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Banevičienė paaiškino, kad priimant nutarimą buvo vadovaujamasi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, pažeidėjas į nagrinėjimą neatvyko, neįvykdė administracinio nurodymo, iki bylos nagrinėjimo jokių paaiškinimų nebuvo gauta. Ji tiki pareigūnais, kad jie nustatė pažeidimą tinkamai ir teisingai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių paaiškinimų neteikė
Teismo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis Vytautas Šmigelskis parodė, kad dėl sunkvežimio jis pasakyti negali, tačiau jeigu surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadinasi buvo ilgai važiuojama antra kelio juosta, buvo piktnaudžiaujama, kadangi administracinio nusižengimo protokolas nėra rašomas už persirikiavimą į kitą antrą kelio juostą dėl kliūties ir grįžus į pirmą juostą. Jie vaizdo įrašo iš tarnybinių automobilio negali nei peržiūrėti, nei jų išimti, ir tik esant skundui vadovybė įrašus išima ir įrašai yra saugomi tik du mėnesius. Vien dėl lenkimo manevro administracinio nusižengimo protokolas nebūtų buvęs surašytas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas. Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Remiantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis).
P. T. 2019 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-902-2019 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60,00 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 7 d. apie 14.55 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 59,00 km, vairuodamas transporto priemonę važiavo antra eismo juosta, kai pirma eismo juosta buvo laisva, tai yra vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalyje (b. l. 12-13). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Vaido Klimavičiaus P. T. 2019 m. gegužės 7 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 12-13). Taigi, iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog P. T. Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus pažeidė tuo, kad važiavo antra eismo juosta, kai pirma eismo juosta buvo laisva.
Visose teisės šakose galioja nekaltumo prezumpcija ir šią prezumpciją turi paneigti institucija, inicijavusi bylą dėl nusižengimo. Taigi nagrinėjamu atveju Institucija turi surinkti, pateikti ir susisteminti P. T. kaltę pagrindžiančius įrodymus, kas nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta.
Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą.
Skundą administracinio nusižengimo byloje padavęs P. T. neprisipažino padaręs įstatymo pažeidimą, jis nurodė, kad važiuodamas automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, iš tolo pamatęs kelkraštyje stovintį geltonos spalvos sunkvežimį, priėmė sprendimą persirikiuoti į antrąją eismo juostą ir tokiu būdu saugiai aplenkti esančią kliūtį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn spręstina, ar tokio asmens veiksmai buvo tokie pavojingi, kad asmuo turi atsakyti administracine tvarka, t. y. padaryta veika turi ne tik formaliai atitikti įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat būtina atsižvelgti ir į situaciją, kuriai esant buvo padaryta veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-26-895/2019).
Nagrinėjamu atveju P. T. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis, vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tokie jo veiksmai buvo pavojingi bei kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Liudytojai pareigūnai Vaidas Klimavičius ir Vytautas Šmigelskis apklausiami teismo posėdyje nurodė, jog paprastai yra stabdomi transporto priemonių vairuotojai, kurie aplenkia važiuojantį policijos automobilį ir ilgą laiką važiuoja antrąja eismo juosta, kaip tai buvo padaryta ir šiuo atveju, ir nors konkretaus būtent šio atvejo, praėjus nemažai laiko po įvykio, tiksliai prisiminti negalėjo, tvirtino, jog P. T. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas, įvertinęs kitus bylos duomenis – tame tarpe ir P. T. pateiktą paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, kur jis nurodė, jog matydamas stovintį sunkvežimį prie kelkraščio nusprendė, kad saugiau važiuoti antra juosta, sprendžia, jog vien policijos pareigūnų parodymų nepakanka nustatyti asmens kaltę. Bylos duomenimis, P. T. iš esmės nuo pat jo sustabdymo momento policijos pareigūnams nurodė savo važiavimo antra eismo juosta priežastį – saugų kelkraštyje stovinčio sunkvežimio lenkimą, taip pat policijos pareigūnų prašė peržiūrėti ir įvertinti jo poziciją patvirtinančius įrodymus – policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą. Šis jo pakankamai svarbus argumentas byloje nepaneigtas. Matyti, kad policijos pareigūnas administracinio nusižengimo protokolą P. T. surašė ignoruodamas jo pasiūlymą surinkti jo kaltę paneigiančius įrodymus, pasikliaudamas tik jo paties nustatytu nusižengimo faktu, pats nesiimdamas jokių papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti nurodomas aplinkybes. Negana to, pagal policijos pareigūno Vytauto Šmigelskio paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pranešimą (b. l. 61), tarnybinių automobilių vaizdo registratorių įrašai yra saugomi 60 dienų, todėl galimybės juos pateikti šiuo metu nebėra. Tačiau, Institucija nutarimą dėl P. T. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį priėmė 2019 m. birželio 13 d., t. y. nuo administracinio nusižengimo dar nepraėjus 60 dienų terminui. Todėl, policijos naudojamo registratoriaus įrašas būtų buvęs labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Čia būtina pažymėti, kad policijos naudojami automobiliai yra nuolat atnaujinami, aprūpinami naujausia reikiama technika pažeidimams fiksuoti. Todėl tais atvejais, kuomet kyla nesutarimas tarp potencialaus kelių eismo taisyklių pažeidėjo ir policijos pareigūno dėl administracinio nusižengimo fakto, registratorių įrašas būtų vienas labai reikšmingų įrodymų. Kai jais nesinaudojama, jie dingsta ar jų negalima pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių policijos pareigūnų parodymų. Šioje byloje Institucija, atsižvelgusi ir įvertinusi P. T. gynybinę poziciją, dar turėjo pakankamai laiko gauti minimą vaizdo įrašą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, panašiais atvejais galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., užfiksuoti įvykio vietą, surašyti tarnybinius pranešimus ir pan.). Šioje byloje tai nebuvo daroma. Dėl to teismas pripažįsta, kad šiuo atveju Institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūno administracinio nusižengimo protokole nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Tiek teikdamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, tiek jau teikdamas skundą teismui, P. T. nurodė priežastis kodėl važiavo antra eismo juosta ir kad toks jo elgesys atitiko saugaus eismo reikalavimus (Kelių eismo taisyklių 126 punktas) ir ši jo iškelta versija turėjo būti paneigta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei P. T. prašymas būtų buvęs tenkintas ir būtų apžiūrėtas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl, esant anksčiau aptartiems prieštaringiems bylos įrodymams, P. T. kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vien liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Vis tik nagrinėjamu atveju nustatyti P. T. veiksmai, jog jis važiavo antra eismo juosta iki jį sustabdant policijos pareigūnams, neleidžia daryti išvados, jog jis nesilaikė bendrųjų eismo dalyvių pareigų, numatytų kelių eismo taisyklių 9 punkte, netinkamai vykdė reikalavimus, numatytus kelių eismo taisyklių 119 punkte ir tokiu būdu sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad Institucija nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų ir nepagrįstai vadovavosi vien tik policijos pareigūno surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis bei laikė šiuos įrodymus patikimais ir objektyviais. Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiamas Institucijos nutarimas panaikinamas ir P. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukiama jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 563, 567, 569 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis
nutaria:
P. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-902-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną P. T. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.