Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-11 · Administracinė byla Nr. I-9675-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-11
Bylos Nr.
I-9675-463/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00276-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9675-463/2015Proceso Nr. 3-62-3-00276-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. S. (V. S.), atsakovės atstovei Galinai Sokolovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 2 137 Eur turtinei žalai ir 28 468 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, prašė pripažinus, kad terminą skundui paduoti praleido, jį atnaujinti praleidus dėl svarbių priežasčių (b. l. 18–22, 66).

Pareiškėjas skunde reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš netinkamo teisinio reguliavimo, t. y. 1995-01-01 įsigaliojus 1994-07-18 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui (toliau – ir Įstatymas), apskaičiuojant jo draudžiamųjų pajamų koeficientą nuo 1995 metų, kuris turi įtakos papildomos pensijos dalies apskaičiavimui. Pareiškėjas nurodo, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą nuo 1995 metų, metiniai koeficientai buvo skaičiuojami neproporcingai jo mokėtoms įmokoms. Pareiškėjo vertinimu, Įstatyme nustatyta ydinga pensijos apskaičiavimo tvarka. Jis turtinę žalą įvertino kaip skirtumą tarp realiai gaunamos ir pareiškėjo apskaičiuotos pensijos, kuri per 3 metus sudaro 2 137 Eur. Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą sudaro patirti dvasiniai pergyvenimai ir nepatogumai, išgyventi dėl padarytos turtinės žalos ir valstybės rodomos nepagarbos pareiškėjui, kaip pensininkui. Be to, pareiškėjas patyrė neteisybės ir pažeminimo jausmą. Neturtinę žalą kas mėnesį vertino po 205 Lt, o kadangi tai tęsėsi daugiau kaip 20 metų, t. y. 240 mėnesių, pareiškėjui padaryta 14 249 Eur neturtinė žala. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 24 ir 50 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas, apskaičiuojant papildomą pensijos dalį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 str. bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pareiškėjas nurodė, kad prašoma priteisti turtinė žala apima trejų metų laikotarpį, todėl jis nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino skundui paduoti. Jei teismas vertintų, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido, svarbiomis priežastimis prašė laikyti tai, kad Įstatymas, kurio prieštaravimu skundą grindžia, iki šiol nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, o pareiškėjas tiesiogiai į Konstitucinį Teismą neturi teisės kreiptis, kad kreipėsi į įvairias institucijas, siekdamas gauti tinkamo dydžio pensiją. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad jis buvo aktyvus. Paskutinis reikšmingas dokumentas yra 2012-04-12 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. (24.7-22)SD-2475.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Prašė atnaujinti senaties terminą dėl Įstatymo, kuris, pasak pareiškėjo, prieštarauja Konstitucijai, dėl to, kad nuolat aktyviai kreipėsi į įvairias institucijas, siekdamas atgauti pensiją. 2009m. gruodžio 29d. pateikė VSDFV Jonavos skyriui prašymą dėl pensijos skyrimo, 2010m. sausio 14d. gavo jų sprendimą, kad pensija perskaičiuota, kadangi yra pensinio amžiaus galėjo ne taip suprasti pensijos paskaičiavimą ir perskaičiavimą.

Atsakovė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), prašė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą atnaujinti praleistą senaties terminą atmesti kaip nepagrįstą, kitą bylos dalį – nutraukti arba patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994-01-01 yra apskaičiuotas pagal 1994–2002 metais turėtas draudžiamąsias pajamas ir yra 2,1413. Pareiškėjas apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas 2010-01-13 sprendimo neskundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pabrėžė, kad pareiškėjo teisės į ieškinį atsiradimas negali būti siejamas su VSDFV 2012-04-12 raštu Nr. (24.7-22)SD-2475, nes šiame rašte pareiškėjui buvo paaiškinta pensijų mokėjimo tvarka. Pažymėjo, kad VSDFV teritorinis skyrius veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, taigi, nėra neteisėtų valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir remiantis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., kadangi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo galimybė. Galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta. Pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos senaties termino atnaujinimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir terminas negali būti atnaujinamas. Prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Nesutiko su pareiškėjo pateiktu pensijos dydžio skaičiavimu. Teigė, kad pareiškėjui pensija apskaičiuota laikantis Įstatymo nuostatų. Prašė nagrinėjama ginčui taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį. Taip pat prašė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjo skundai ir pareiškimai dėl pensijos skaičiavimo ir perskaičiavimo buvo jau ne kartą vertinti socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių darbuotojų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–31).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pensija apskaičiuota pagal tuo metu galiojusį Įstatymą. Pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994-01-01 apskaičiuotas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis pagal jo turėtą stažą po 1994-01-01 ir yra 2,1413. Pabrėžė, kad apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai teisingai, o pareiškėjo skaičiavimo metodai nepagrįsti jokiomis Įstatymo nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo jam atsirado turtinė ir neturtinė žala. Be to, nenurodė nei turtinės, nei neturinės žalos apskaičiavimo. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo įgyvendinti, t. y. jam buvo išmokėta pensija pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, susidarė dėl netinkamo draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo skiriant pensiją iš naujo, atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2009-12-29 pateikė prašymą VSDFV Jonavos skyriui, prašydamas nuo 2007-01-11 skirti senatvės pensiją (b. l. 32). VSDFV Jonavos skyrius 2010-01-13 sprendimu Nr. (5.2)-14K-107 nusprendė pareiškėjui skirti 1 299,21 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2007-01-11 iki gyvos galvos. Nurodė, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytą 42.5666 m. trukmės stažą bei 1989, 1990, 1991, 1992, 1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001 ir 2002 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 4.6753 ir 2.1413. Pagal šiuos stažo ir pajamų duomenis bei 2010 m. sausio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360,00 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ( 1 488,00 Lt) apskaičiuotos pensijos dydis šių metų sausio mėnesį yra

1 838,30 Lt (b. l. 33). Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo apskaičiuotos pensijos dydį: pensijos apskaičiavimas (b. l. 34), draudžiamųjų pajamų koeficientai (b. l. 35, 36), suvestiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio draudimo stažą iki 1994-01-01 (b. l. 37), suvestiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994-01-01 (b. l. 38), valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažas priedui už stažo metus apskaičiuoti (b. l. 39). VSDFV Jonavos skyrius 2010-01-14 raštu Nr. (5.2)3S-351 „Dėl senatvės pensijos skyrimo iš naujo“ išsiuntė pareiškėjui 2010-01-13 sprendimą Nr. (5.2) 14K-107. Šiame rašte informavo, kad senatvės pensija paskirta nuo 2007-11-11 remiantis pareiškėjo 2009-12-29 prašymu Nr. 1K-2717 bei VSDFV 2009-12-22 rekomendaciniu raštu Nr. (6.5)1-7701. Išnagrinėjus pareiškėjo anksčiau užregistruotą 2009-12-14 prašymą 1K-2629 skirti pensiją iš naujo nuo 2008-12-14, pranešė, kad nuo 2007-11-11 skyrimo iki minėtos 2008-12-14 skyrimo datos pareiškėjas nebuvo įgijęs papildomo ne mažesnio kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis), todėl nuo 2008-12-14 skirti pensijos negali, kadangi teisė į skyrimą neįgyta. Be to, informavo, kad susidariusi nepriemoka už laikotarpį nuo 2007-11-11 iki 2010-01-31, kurios dydis 917,44 Lt, bus išmokėta kartu su 2010 metų vasario mėnesio pensija (b. l. 40). Minėti duomenys yra ir VSDFV Jonavos skyriaus pensijos byloje Nr. 3-63320.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad VSDFV Jonavos skyriaus 2010-01-13 sprendimas Nr. (5.2) 14K-107, kuriame nurodytas draudžiamųjų pajamų koeficientas ir kaip jis apskaičiuotas, pareiškėjui buvo išsiųstas 2010-01-14.(b.l.40). Pažymėtina, kad 2013 01 13 sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Taigi, daroma išvada, kad gavęs minėtą sprendimą pareiškėjas sužinojo apie, jo manymu, neteisėtus atsakovų veiksmus, apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientus. Teismo vertinimu, pareiškėjas nuo 2010 m. sausio mėnesio 14d. turėjo teisę ginti galimai pažeistas savo teises.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinis kodeksas 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios Civilinio kodekso nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovės atstovė prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą ieškinio senatį. Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Pareiškėjas skundu siekia, kad jam būtų priteista turtinė ir neturtinė žala, dėl jo manymu, neteisėtų VSDFV Jonavos skyriaus veiksmų, skiriant senatvės pensiją iš naujo. Byloje sužinojimo momentas apie pažeistas pareiškėjo teises siejamas su VSDFV Jonavos skyriaus 2010-01-13 sprendimo Nr. (5.2)14K-107 priėmimu. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2015-03-09 (b. l. 14). Pareiškėjas visą laikotarpį nuo šio sprendimo gavimo žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jo teisės gauti tinkamo dydžio senatvės pensiją yra pažeidžiamos. Pareiškėjas paskutiniu reikšmingu dokumentu, ginant pažeistas teises, nurodo 2012-04-12 Socialinės apsaugos ir darbo raštą Nr. (24.7-22)SD-2475.(b.l.11) Įvertinus šio rašto turinį, matyti, kad šiame rašte pareiškėjui buvo pateikta informacija dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo. Be to, rašte pareiškėjui paaiškinta dėl koeficiento ribojimo, pensijos apskaičiavimo, taikytų teisės aktų. Teismo vertinimu, tai informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėjui pateikta informacija, tačiau šiuo raštu jam nebuvo perskaičiuota ar iš naujo skirta senatvės pensija. Taigi, būtent VSDFV Jonavos skyriaus 2010-01-13 sprendimas Nr. (5.2)14K-107 pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes. Pareiškėjas šio sprendimo neginčijo. Įvertinus VSDFV Jonavos skyriaus pensijos byloje Nr. 3-63320 esančius duomenis, matyti, kad nėra priimtų kitų vėlesnių sprendimų dėl pareiškėjo pensijos skyrimo iš naujo.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą sieja, be kita ko, ir su, jo manymu, Konstitucijai prieštaraujančio Įstatymo taikymu. Pažymėtina, kad tik Konstituciniam Teismui suteikta teisė spręsti, ar įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tačiau administraciniam teismui tokia kompetencija nesuteikta. Galioja teisės akto teisėtumo prezumpcija. Nagrinėjamu atveju, VSDFV Jonavos skyrius taikė Įstatymą, kuris tuo metu galiojo ir neturėjo teisės atsisakyti jo taikyti, motyvuojant, pareiškėjo vertinimu, galima šio akto neatitiktimi Konstitucijai bei joje įtvirtintiems principams.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Pareiškėjo nurodytos delsimo kreiptis į teismą priežastys nėra objektyvios aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV darbuotojus, į kitas institucijas dėl informacijos pateikimo, o ne į teismą ir neginčijo VSDFV Jonavos skyriaus 2010-01-13 sprendimo Nr. (5.2)14K-107, negali būti vertinama kaip svarbi aplinkybė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Konstatuojama, kad nėra objektyvių termino praleidimo, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, priežasčių. Pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą, todėl nuo jo valios priklausiusių aplinkybių praleido ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo kreipęsis ir teisminės gynybos ir įsiteisėjusiu 2003 10 07 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu laikotarpiu nuo 1995 01 01 iki 2002 07 22 jo reikalavimas atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atmestas(pensijos byla Nr. 3-63320).

Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės, susijusios su pensijos skyrimu iš naujo, neteisingo koeficiento taikymo nuo 1995 01 01, bei, jo manymu, neteisėtais VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais, sukėlusiais turtinę ir neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė