- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-897-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00563-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Progresyvi statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Projektų investicijos“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo M. V. 97 646,45 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 97 646,45 Eur sumai.
2. Prašymą grindė tuo, kad, ieškinio reikalavimai atsakovui yra dideli, atsakovas netinkamai tvarkė UAB „Progresyvi statyba“ buhalterinę apskaitą, nedeklaravo pardavimo duomenų ir neteikė bendrovės dokumentų ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), bet ir nemokumo administratoriui. Atsakovas, kartu su kitu UAB „Progresyvi statyba“ darbuotoju J. J., atliko tyčinius ir nesąžiningus veiksmus, kuomet iš buvusios darbovietės UAB „Primtela“ perkėlė didžiąją dalį turto į dabar bankrutuojančią UAB „Progresyvi statyba“. Atsakovas, matydamas, kad UAB „Progresyvi statyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais, nusprendė veiką ir turtą perkelti į kitą jo vadovaujamą įmonę – UAB „Narantis“. Ieškovės įsitikinimu, atlikti turto perkėlimo veiksmai patvirtino atsakovo nesąžiningumą ir pagrindė būtinumą jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovo duomenų slėpimą ir nebendradarbiavimą patvirtino VMI surinkti duomenys 2020 m. spalio 7 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje, kurioje konstatuota, jog atsakovas neapskaitė ir nedeklaravo įmonės pardavimo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė prašomų dokumentų. Taip pat atsakovas neteikė nemokumo administratoriui reikalaujamų dokumentų, atsisakė bendradarbiauti ir vėliau dingo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui yra būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 97 646,45 Eur sumai.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, aiškiai įvardintos faktinės ir įrodinėjamos bylos aplinkybės, todėl darė išvadą, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5. Teismas ieškinio reikalavimų sumą (97 646,45 Eur) fiziniam asmeniui vertino kaip ženklią. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tokio dydžio ieškinio suma atsakovui (fiziniam asmeniui) galėtų būti vertinama kaip nedidelė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė kartu su ieškiniu VMI 2020 m. spalio 7 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, iš kurios matyti, jog buvo atliekamas atsakovo M. V. vadovaujamos UAB „Progresyvi statyba“ patikrinimas ir nustatyta, kad bendrovė savo veikloje nedeklaruodavo visų statybų, pardavimų, neteikė operatyviam patikrinimui visų reikalingų duomenų. Taip pat ieškovė pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1685-330/2015, kurioje konstatuotos ieškovės prašyme (ieškinyje) nurodomos aplinkybės apie bankrutavusios UAB „Primtela“, kurioje akcininku ir vadovu buvo atsakovas, veiklos perkėlimą į UAB „Progresyvi statyba“, minėtos bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Taip pat ieškovė pateikė elektroninio susirašinėjimo ir užklausimų atsakovui medžiagą (kopijas), iš kurios teismas nustatė, kad ieškovė nuolat teikė užklausimus atsakovui dėl tam tikrų duomenų ir dokumentų pateikimo, tačiau atsakovas neteikė savalaikiai visų duomenų UAB „Progresyvi statyba“ nemokumo administratoriaus atstovams, jam nuolat buvo siunčiami priminimai.
6. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendė, kad ieškovė pagrindė tikimybę, jog šioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, taip pat teismas įžvelgė tam tikrą atsakovo nesąžiningumą. Todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas M. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė, savo pareigos neįvykdymą (dokumentų nepateikimą VMI) pateikia, kaip M. V. nusižengimą, nors 2020 m. spalio 7 d. VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (21.222 E) FR1041164 buvo priimta kai atsakovas jau nebuvo UAB „Progresyvi statyba“ vadovas, nes bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla.
7.2. Atsakovo vienkartinis nedeklaravimas statybų ir pardavimų VMI negali būti vertinamas kaip tendencingas nuolatinis pažeidinėjimas. Be to, tai nepadarė žalos nei valstybei, nei įmonei, nei tretiesiems asmenims.
7.3. Ieškovės argumentai, kad atsakovas perkėlė įmonės turtą ir veiką iš UAB „Progresyvi statyba“ į UAB „Narantis“ yra neteisingi, kadangi UAB „Narantis“ neturi ir neturėjo jokio turto ir veiklos praktiškai nevykdo. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė UAB „Narantis“ balansą.
7.4. Ieškovės argumentai, kad atsakovas nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi neteisingi, nes atsakovas nuolat su juo bendravo tiek elektroniniais laiškai, tiek telefonu, tiek asmeniškai susitikus.
7.5. Argumentas dėl didelės ieškinio sumos atsakovui nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė jo nesąžiningumo, pateikė tik nepagrįstus, neatitinkančius tiesos argumentus, kurių pagrindu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB „Progresyvi statyba“, atstovaujama UAB „Projektų investicijos“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
8.1. VMI 2020 m. spalio 7 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (21.222 E) FR1041164 parengta dėl 2019 m. laikotarpiu vykdytų statybų Alytaus rajone, kuomet UAB „Progresyvi statyba“ vadovu buvo atsakovas ir bendrovė tuo laikotarpiu atitinkamo statybų objekto (pardavimų) nebuvo deklaravusi. Taigi būtent atsakovas, dar būdamas bendrovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo, privalėjo deklaruoti statybas (pardavimus), tačiau to nepadarė. Statybų (pardavimų) nedeklaravimo pažeidimas buvo padarytas atsakovo dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tai patvirtina jo nesąžiningumą. Be to, sąskaitos faktūros už nedeklaruotus VMI statybos darbus atsakovas administratoriui neperdavė, todėl jis negalėjo šių duomenų pats perduoti VMI.
8.2. Atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė 10 asmenų, kuriems buvo suteiktos paslaugos, sąskaitų faktūrų, tai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos ir deklaravimo prievoles, atitinkamai tai patvirtina ir jo nesąžiningumą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl tyčinio bankroto kitai įmonei, kurios veikla buvo perkelta į UAB „Progresyvi statyba“, yra pakankamos pagrįsti prielaidas dėl atsakovo nesąžiningumo iki bylos iškėlimo. Atsakovo nesąžiningumo nepaneigia ir jo kitos vadovaujamos įmonės (UAB „Narantis“) balanse užfiksuoti duomenys, kurie taip pat gali būti klaidingi dėl atsakovo netinkamo buhalterinės apskaitos ir deklaravimo prievolių vykdymo.
8.4. Aplinkybės, kad atsakovo ankstesnės įmonės (UAB „Primtela“) turtas buvo perkeltas į dabartinę bankrutuojančią bendrovę (teismo sprendimu konstatuoti faktai), o dabartinės bankrutuojančios bendrovės veiklos metu (2019 m.) atsakovas ima vadovauti kitai, analogiška veikla užsiimančiai įmonei (UAB „Narantis“), suponuoja pagrįstą prielaidą, jog atsakovas nuolat elgiasi nesąžiningai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu (slepia ir perkelia turtą į naujai vadovaujamas ar įsteigtas įmones).
8.5. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės dėl bendrovės įsigyto ir neaišku kur panaudoto turto. Neatmestina tai, kad dalis tokio turto, tinkamai nepagrindus jo panaudojimo bendrovės (UAB „Progresyvi statyba“) veikloje, buvo panaudota kitų fizinių ar juridinių asmenų naudai, pavyzdžiui, naujai įsteigtos ir atsakovo vadovaujamos UAB „Narantis“ veikloje, tokių aplinkybių neužfiksavus UAB „Narantis“ buhalterinės apskaitos dokumentuos.
8.6. Atsakovas į administratoriaus 2021 m. kovo 17 d. laišką neatsakė iki šiol. Iš paties atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad paskutinis siųstas laiškas administratoriui yra 2021 m. vasario 26 d., tai patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, jog atsakovas vengė bendradarbiauti su administratoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo rašytinio įrodymo (ne)pridėjimo prie bylos
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Narantis“ balansą ir elektroninių laiškų, siustų ieškovės bankroto administratoriui, kopijas.
12. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
13. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
14. Konkrečiu atveju, nekyla abejonių, kad su atskiruoju skundu teikiami dokumentai nagrinėjant klausimą pirmosios instancijos teisme pateikti nebuvo, nes laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu buvo taikytos jo apie tai neįspėjus. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su atsakovo teikiamais įrodymais, nustatė, kad atsakovas jais iš esmės siekia paneigti ieškovės nurodytas ir pirmosios instancijos teismo vertintas aplinkybes (jog atsakovas perkėlė ieškovės veiklą į UAB „Narantis“, nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi). Nustačius, kad su atsakovo pateiktais naujais įrodymais ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir jų atžvilgiu pateikti savo poziciją, spręstina, jog naujų įrodymų pateikimas šiuo atveju neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys yra priimtini kaip įrodymai į bylą, nes susiję su nagrinėjamu ginču ir bus vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
16. Atskirajame skunde apeliantas nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu / nebuvimu.
17. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, bei kitos panašios aplinkybės.
18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro ieškinio ženklus reikalavimas fiziniam asmeniui (97 646,45 Eur), taip pat tai, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, galimai netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos ir deklaravimo prievoles, įmonei iškėlus bankroto bylą, neperdavė visų jos duomenų nemokumo administratoriui, perkėlė UAB „Primtela“ (kurios bankrotas buvo pripažintas tyčiniu) veiklą į UAB „Progresyvi statyba“.
19. Kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 676- 585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškinio sumos dydis, gali būti pakankamas pagrindas vertinti dėl grėsmės buvimo būsimam teismo sprendimui įvykdyti, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo atsakovui reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas vertinti dėl grėsmės buvimo būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
20. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
21. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovė kaip galimą atsakovės nesąžiningumą grindė iš esmės ginčo faktinėmis aplinkybėmis (atsakovas, būdamas ieškovės vadovu netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos ir deklaravimo prievoles, neperdavė visų duomenų nemokumo administratoriui, perkėlė kitos įmonės veiklą į UAB „Progresyvi statyba“). Tačiau šių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą iš esmės, taigi, aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, negali būti pagrindas konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
22. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas apelianto nesąžiningumas, kaip jis yra vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai.
23. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, tokiais veiksmais siekiant išvengti galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo netinkamas vadovo pareigų vykdymas, dėl ko galėjo kilti BUAB „Progresyvi statyba“ žala yra šios bylos dalykas (jos bus ištirtos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės), todėl teismas šioje proceso stadijoje negali remtis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei daryti išvadas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės susijusios su atsakovo netinkamu įmonės vadovo pareigų atlikimu iš esmės negali pagrįsti esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, atsakovas elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti turtą ir pan.
25. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinybės areštuoti atsakovo turtą ieškinio reikalavimo sumoje nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs pirmiau nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto ir pagrįsto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovo turtą ieškinio reikalavimo sumoje, yra nepagrįsta, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
27. Nurodytina, kad nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Progresyvi statyba“ (juridinio asmens kodas 302451186) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą 97 646,45 Eur sumoje, atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir šalims.