Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (M. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas M. B.) ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaitytas laikas, A. P. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 7 d., tai yra 2 paras, prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 9.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą M. S. atžvilgiu, tai yra tyčia paėmęs jam už jo kaklo, jį spaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. kraujosruvą kaklo priekyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. A. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą M. B. (S.) atžvilgiu ir grasino nužudyti žmogų, tai yra tyčia rankos delnu penkis kartus sudavė jai į veido sritį, suėmęs ranka kaklą ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. B. (S.) fizinį skausmą, tuo pačiu grasino nužudyti M. B. (S.), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra rankoje laikydamas peilį, ir jį nukreipęs į M. B. (S.) grasino sakydamas „užmušiu tave“.

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. P. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jis buvo pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas numatytas nusikalstamas veikas.

4. Nuteistojo A. P. advokatas E. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, prašo nuosprendžio dalį, kuria A. P. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir A. P. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirti A. P. laisvės apribojimo bausmes - minimalią už M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir artimą minimaliai už fizinio skausmo sukėlimą M. B. (S. ). Apeliacinės instancijos teismui dėl kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarius išvadą, analogišką padarytajai pirmosios instancijos teismui, A. P. laisvės apribojimo bausmę paskirti artimą minimaliai. Prašo galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti mažesnę, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu. Nei su viena iš A. P. paskirtų bausmių neskirti BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytų įpareigojimų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas E. L. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde ginčijama A. P. kaltė dėl BK 145 straipsnio 1 dalies ir nesutinkama su paskirta gausme bei paskirtais įpareigojimais, teigiant. Kita nuosprendžio dalis neskundžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

8. Apeliantas savo ginamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos neigia motyvuodamas tuo, kad tariamo grasinimo nužudyti M. B. (S.) išsakymo tuo pat metu grasinant jai peiliu, be pačios nukentėjusios parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis A. P. ir tvirtino, kad gal ir sakė žodžius, kad užmuš, bet to padaryti nenorėjo ir ketino, peilio rankoje neturėjo, o nukentėjusioji apklausta teisme taip pat poziciją pakeitė, teigdama, kad grasinimai nebuvo realūs ir ji juos dabar suvokia kitaip, išanalizavus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad kaltinime pagal BK 145 straipsnio 21 dalį konstatuotos aplinkybės yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, ir A. P. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, nes jos padarymo metu nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti apelianto ir tikėti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

9. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog tariamo grasinimo nužudyti M. B. (S.) išsakymo tuo pat metu grasinant jai peiliu, be pačios nukentėjusios parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o liudytojo A. G. parodymai prieštaringi, tuo tarpu A. P. nuosekliai tvirtino, kad jis jokio peilio neturėjo. Priešingai nei teigiama, skunde, nors nuteistais ir neigė aplinkybę dėl grasinimo peiliu, ji yra įrodyta. Nors nukentėjusioji bei liudytojas A. G. pirmosios instancijos teisme nurodė neatsimenantys įvykio detalių, tačiau jie visas aplinkybes išsamiai išdėstė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo ne kartą apklausti. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus jie patvirtino kaip teisingus, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

9.1. Nukentėjusioji M. B. ne kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad atėjęs į jos namus buvęs sugyventinis A. P. iškart puolė link jos, įėjęs į koridorių pradėjo garsiai šaukti, viena ranka suėmė ją už kaklo spaudė, o jai pavykus išsivaduoti, ėjo jai iš paskos ir išsitraukęs peilį, ašmenimis nukreipė į ją ir pasakė žodžius „užmušiu tave“. Išsigandusi ji įbėgo iš koridoriaus į kambarį, iškvietė policiją. Paskui kambaryje rado numestą peilį, kurį padėjo koridoriuje ant batų dėžės. Dėl tokių A. P. veiksmų patyrė šoką, labai išsigando, kai A. P. puolė su peiliu, nes išgėręs jis būna neprognozuojamas. Peilis buvo su juoda rankena, geležtė sidabrinės spalvos (1 t., b. l. 80, 126-131).

9.2. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kad įvykio metu jis buvo pas M. S. namuose, miegojo, pabudo, nes išgirdo didelį triukšmą sklindantį iš koridoriaus ir garsų vyrišką balsą, pažino, kad tai A. P. balsas, A. G. atsisėdo lovoje, kai į kambarį įbėgo A. P., dešinėje rankoje laikydamas peilį jis sakė žodžius „kas tu toks, kas tu toks“. Kadangi koridoriuje ir kambaryje degė šviesa ir buvo šviesu, jis tiksliai matė, kad A. P. rankoje laiko peilį. Paskui į kambarį įbėgo M. S. ir iš A. P. rankų, ranka išmušė jo laikomą peilį. Peilis nukrito ant grindų. Po įvykio matė jį ant batų dėžės. M. S. iškvietė policijos pareigūnus iš jo telefono. Pirmosios apklausos metu, 2021 m. vasario 11 d., A. G. nurodė, kad peilio, kurį A. P. laikė rankoje ir juo grasino, rankena buvo žalios spalvos (1 t., b. l. 143-145), o liudytojo papildomos apklausos metu 2021 m. balandžio 5 d., jis patikslino aplinkybę ir nurodė, kad peilio rankena juodos spalvos, su tamsiai mėlynos spalvos detalėmis. (1 t., b. l. 146-147).

9.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įvykio aplinkybės patikslinimas neduoda pagrindo liudytojo A. G. parodymus laikyti prieštaringais ir jais nesivadovauti. Nukentėjusiosios M. S. (B.) ir liudytojo A. G. parodymus, kad A. P. turėjo rankoje peilį ir juo grasino, patvirtina liudytojos A. P. parodymai, kad buvo gautas iškvietimas dėl panaudoto smurto ir grasinimo peiliu. Atvykus nurodytu M. S., kuri kvietė policijos pareigūnus, nurodė, kad buvęs sugyventinis A. P. sudavė jai smūgius ir rankoje laikydamas peilį ir geležtę nukreipęs tiesiai į ją pasakė, kad ją užmuš, taip pat ir rašytinė bylos medžiaga : M. S. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2019 m. vasario 6 d. apie 3 val. pas ją į namus atėjo jos buvęs sugyventinis A. P., sudavė jai 5 kartus delnu į veidą, ėmė smaugti, o vėliau išsitraukęs peilį ir jį jai demonstruodamas, bei artindamasis prie jos, pagrasino nužudyti (1 t., b. l. 79); įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūros metu apžiūrimame bute rastas ir paimtas peilis (1 t., b. l. 81); daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas peilis, <...> kurio geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, <...> rankena 150,0 mm, juodos, mėlynos spalvos <...> (1 t., b. l. 111-115); daiktų parodymo atpažinti protokolai, iš kurių matyti, kad apžiūrėtą peilį nukentėjusioji M. S. ir liudytojas A. G. atpažino kaip tą, kuriuo 2019 m. vasario 6 d. grasino A. P. (1 t., b. l. 118-122).

10. Apeliaciniame skunde A. P. advokatas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 145 straipsnio 1 dalies jo ginamojo atžvilgiu buvo priimtas be pagrindo, nes M. B. (S.) apklausiama pirmosios instancijos teisme, nors formaliai ir patvirtino pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teigė nebeatsimenanti su peiliu susijusių aplinkybių, mananti, kad pati per daug viską sureikšmino, A. P. tikrai nebūtų panaudojęs prieš ją peilio, t. y. aiškiai išsakė nuostatą, jog galimai buvusio grasinimo nevertina, kaip realaus ir nemano buvus pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie skundo argumentai A. P. katės nepaneigia.

11. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

12. Skundo autorius šiame kontekste atkreipia dėmesį į nuoseklią teismų praktiką, kurioje kaskart pabrėžiama, jog šio pobūdžio bylose ypatingas dėmesį reikia skirti tam, kaip grasinimą vertina nukentėjęs asmuo, ar jis laikosi nuostatos turėjęs pagrindą manymui, kad grasinimas bus įvykdyta. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010 , 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Apylinkės teismas pagrįstai kaip patikimais ir atitinkančiais bylos duomenų visumą rėmėsi ne teisme, bet ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotais parodymais, nes, kaip minėta, teisme ji teigė gerai neprisimenanti įvykio aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Iš jau aptartų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad A. P. nuo pat pradžių buvo agresyvus, pradėjo garsiai šaukti ir smurtavo prieš nukentėjusiąją: suėmė ją už kaklo ir spaudė, delnu kelis kartus sudavė į dešinį skruostą, o po to ėjo iš paskos jai ir išsitraukęs peilį, ašmenimis nukreipė į ją ir pasakė žodžius „užmušiu tave“. Akivaizdu, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji išsigando, bėgo iš koridoriaus į kambarį, iškvietė policiją.

13. A. P. pripažino, jog aiškinosi santykius su buvusia sugyventine, buvo išgėręs, neatmeta, kad sukėlė fizinį skausmą, ją pastumdamas, galėjo suduoti vieną kartą, gal sakė žodžius, kad užmuš, tačiau neigia ją smaugęs ir turėjęs rankose peilį. Tokie nuteistojo parodymai aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste taip pat iš dalies laikytini kaip patvirtinantys jo kaltę, nes, kaip minėta, grasinimus nužudyti M. B. (S.) apeliantas ne tik pastarajai buvo agresyvus, šaukė ir išsakė nukentėjusiajai grasinimus, tačiau aktyviais tyčiniais veiksmais jai suduodamas bei smaugdamas, taip sukeldamas fizinį skausmą, dar labiau sustiprino išsakomų grasinimų svorį, t. y., kad jie iš tiesų gali būti įgyvendinti. Visų šių nustatytų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad dėl tokių A. P. veiksmų nukentėjusioji M. B. (S.) jautė realią grėsmę ir suvokė, kad grasinimai gali būti realiai įgyvendinti.

14. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia.

Dėl A. P. paskirtos bausmės ir įpareigojimų

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino A. P. asmenybę, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl parinkto jam vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą.

15.1.Dėl nusikalstamos veikos M. S. atžvilgiu A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl nustatė mažesnę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, bausmę. Skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas, nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, privalėjo A. P. skirti minimalią bausmę, nes tokio imperatyvo įstatyme nenumatyta. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. P. mažesnį nei parinktos bausmės vidurkis dydį, įstatymo nuostatų nepažeidė.

15.2.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. teisingai paskirta ir bausmės, už nusikalstamas veikas, padarytas M. B. (S.) atžvilgiu. Dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, o dėl grasinimo nužudyti kaltu neprisipažino. Šiuos nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Ši aplinkybė pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta A. P. atsakomybę sunkinančia. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, A. P. asmenybę, už šiuos nusikaltimus pagrįstai parinko tos pačios rūšies bausmę, tačiau nustatydamas didesnį, nei numatytas jos vidurkis dydį.

15.3. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Pirmos instancijos teismas nuteistajam už visus inkriminuotus nusikaltimus parinko laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. P. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

16. Skunde ginčijamas ir A. P. paskirtų pareigojimų privalomumas, skundo autoriaus vertinimu, pareigojimų skyrimas nuteistajam šiuo atveju nėra privalomas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad įpareigojimai : nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, A. P. paskirti nepagrįstai, neįvertinus jo padarytų veikų pobūdį, asmenybę, ar neatsižvelgus į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus.

16.1. Skunde A. P. paskirtų įpareigojimų įvykdymo sudėtingumą apeliantas argumentuoja nuteistojo užimtumu darbe. A. P. paskirtas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Taigi, pagal įpareigojimo pobūdį, nustatytomis valandomis nuteistasis privalo būti namuose tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu, todėl, bausmę vykdančiai institucijai pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog įpareigojime nustatytu laiku namuose nuteistais nebuvo dėl darbo funkcijų atlikimo ar dėl kelionės iš darbo vietos į namus, nebus laikoma, kad jis pažeidė nustatytą įpareigojimą.

16.2.Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad nebuvo pagrindo apeliantui skirti ir kitą įpareigojimą – per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įpareigojimus asmeniui teismas skiria be kita ko ir tuomet, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Teisėjų kolegija laiko, kad įvertinus A. P. padarytų veikų kiekį ir pobūdį, jo požiūrį į savo veiksmus, nuteistajam paskirtas įpareigojimas, darys teigiamą įtaką jo elgesio teigiamai korekcijai. Šio įpareigojimo įvykdymo sudėtingumas apeliaciniame skunde taip pat argumentuojamas A. P. užimtumu darbe. Baudžiamojoje byloje pateikta darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad numatoma A. P. darbo norma – 40 valandų darbo savaitė, pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, todėl, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą bei paskirtų valandų skaičių, – per 6 mėnesius A. P. turi išdirbti 60 valandų, t.y., per mėnesį 10 valandų, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nuteistasis negalėtų realiai įvykdyti šio įpareigojimo.

16.3. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pažeidėjui skiriamos bausmės ir kitų suvaržymų tikslas yra nubausti asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tai, kad dėl paskirtų įpareigojimų nuteistasis priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ar kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos pažeidimo rezultatas. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones A. P. paskyrė teisingai, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė.

17. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį A. P. gynėjo advokato E. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. P., išlaidas sudaro 159,37 Eur. Šioje byloje VGTPT nuteistajam buvo parinktas gynėjas advokatas E. M.. Iš advokato pranešimo apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidas, (kuris buvo atsiųstas teismui kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma), matyti, kad suteiktų ir numatomų skirti teisinių paslaugų laikas sudaro 6 valandas, pagal ką ir buvo apskaičiuotos teisinių paslaugų teikimo išlaidos.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistojo gynėjas advokatas E. L., su skundu yra pateiktas jo orderis ginti A. P. apeliacinės instancijos teisme (T.3, b. l. 11), todėl nebuvo pagrindo šioje byloje nuteistajam skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir jokios kitos antrinės teisinės pagalbos neteikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su paskirto advokato suteikta teisinė pagalba, nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir iš nuteistojo A. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato E. L. apeliacinį skundą atmesti

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.