- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2-25-876/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Atsakovas
- I. M., Ergo Insurance SE
- Ieškovas
- A. N.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant atsakovei I. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams I. M., Ergo Insurance SE , tretiesiems asmenims esant VSDFV Jurbarko skyriui, Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš I. M. ir Ergo Insurance SE padarytą turtinę 750,03 Lt žalą, priteisti iš atsakovų jo naudai negautas pajamas, kurios būtų gautos, jeigu sveikata nebūtų sužalota – 2861,04 Lt; priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą 30 000 Lt. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 18 val. eismo įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra jam buvo padaryti gilūs odos nubrozdinimai ir muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žąste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sąnariuose, nugaroje su odos nubrozdinimu, kairio viršutinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai. Nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01 ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl eismo įvykio metu patirtų traumų. Reminatis 2011-04-04 VĮ Jurbarko ligoninės medicininių dokumentų išrašu jam dar teks šalinti metalines konstrukcijas iš kairio žastikaulio. Jam reikalinga II-o lygio stacionarinė reabilitacija, o po metalo konstrukcijų pašalinimo vėl bus reikalingas reabilitacinis gydymas. Taip pat jam būtina specialisto konsultacija dėl kairės kaktos pusės randų pašalinimo. Tam bus reikalingos nemažos piniginės lėšos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad patyrė išlaidas vaistams, kelionėms pas gydytojus, dokumentų kopijavimui, bendra išlaidų suma 750,3 Lt. Jo darbinės pajamos atskaičiavus mokesčius į mėnesį sudarė apie 2597,67 Lt kas mėnesį. Dėl minėto įvykio jis beveik 6 mėnesius buvo nedarbingas, jam buvo mokama tik 80 proc. darbo užmokesčio, todėl prašo priteisti 2861,04 Lt negautų pajamų.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas sužalojimu metu patyrė ne tik nepakeliamą skausmą, bet ir didelę nuoskaudą, buvo labai sukrėstas, nesinorėjo nė su kuo bendrauti, jį buvo apėmusi depresija. Taip pat buvo pažemintas jo orumas, paminta jo garbė, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nenorėjo išeiti į gatvę, nes veide buvo ryškios poodinės kraujosruvos, randai, sutrenkta galva, nevaldė ir dabar dar sunkiai valdo kairę ranką. (b.l. 89-91).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. N. nurodė, kad savo ieškinį palaiko. Jam buvo padarytos dvi sunkios operacijos, dar reikalinga reabilitacija ir kitos operacijos. Buvo sužalotas veidas, šiuo metu operacijoms neturi lėšų, nes yra bedarbis. Išlikę randai, kuriuos reikia operuoti, daug reikėjo iškentėti po operacijų, negalėjo dirbti. 750 Lt sudaro važinėjimas į posėdžius, vaistų pirkimas, gydymas, degalai. Nedarbingas buvo apie 6 mėnesius, jam mokėjo 80 proc. nedarbingumą, o dirbdamas būtų gavęs pilną atlyginimą. 30 000 neturtinė žala yra dėl to, kad jam teko iškentėti dvi operacijas, nedirbdamas negalėjo išlaikyti šeimos, kentėjo skausmus. Veido korekcijos negalėjo darytis, nes neturi lėšų. Į draudimą jis kreipėsi , kokių dokumentų draudimas prašė, tokius jis pateikė. Byloje pateikti tie patys kvitai, kaip ir buvo pateikti draudimui. Į prašomą 750 Lt sumą įeina ir ta suma, kurią jam atlygino draudimas. Gauti 11 000 Lt čia yra privalomas draudimas, dirbančiam toje įstaigoje dėl patirtų traumų darbo metu. Jam tiesiogiai I. M. nieko nesumokėjo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo nuomone, jam darbovietės išmokėti 11 000 Lt neturi jokio ryšio su prašoma 30 000 Lt neturtine žala. 3600 Lt draudimo išmokėtą neturtinės žalos dydį reikia išminusuoti iš prašomos žalos dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. savo atsiliepime nurodė, kad su A. N. pareikštu ieškiniu nesutinka ir nurodė, jog įvykio metu jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, pagal šią sutartį draudimo bendrovę ieškovui atlygino 3600 Lt neturtinės žalos. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiam nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos. Atsakovė nurodo, kad ji yra studentė, jos mokymasis yra mokamas, už kurį apmoka jos mama, savo pajamų šaltinio ji neturi, ir yra išlaikoma mamos. Eismo įvykį įvykdė dėl neatsargumo ir patirties stokos, todėl mano, kad A. N. pareikštas civilinis ieškinys prieštarauja LAT formuojamai praktikai, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų ir nėra pagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovė I. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, mano, kad jis yra nepagrįstai pareikštas. Ieškovui pakankamai atlyginta, draudimas sumokėjo apskaičiuotą sumą žalai atlyginti, turtinė žala visiškai atlyginta. Yra Sodros apskaičiavimas ir yra išmokėti pinigai. Pagal sužalojimo pobūdį prašoma suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovas galėjo eiti savo pareigas, jokių pasekmių nuo to neliko. Atsakovui nebuvo tokie sužalojimai, kad negalėtų dirbti. Jis galėjo pereiti medicininę apžiūrą ir toliau dirbti. Nėra nustatyta, kad liko sužalojimo pasekmės. Sutinka su tuo faktu, kad dėl autoįvykio ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, bet nemano, kad nelaimingo atsitikimo atveju galima pažeminti orumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Ergo Insurance SE atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. eismo įvykio metu transporto priemonės Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinį atsakomybė, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „Ergo Lietuva“. Remiantis įstatymo nuostatomis ADB „Ergo Lietuva“ atsakomybė dėl nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams padarytos neturtinė žala yra 2500 EUR ribose. 3600 Lt šios sumos dalis jau yra išmokėta, tad iš draudiko likusi priteistina neturtinės žalos suma negali viršyti 5 032 Lt, bei yra nustatoma pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 12 punktą.
Nukentėjęs asmuo A. N. 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi į draudimo bendrovę. Jo pateikto prašymo pagrindu ADB „Ergo Lietuva“ atliko draudžiamojo įvykio administravimo procedūrą bei atsižvelgiant į A. N. patirtos traumos sunkumą (nesunkus), gydimosi stacionare bei nedarbingumo trukmę (180 dienų), 2011 m. gegužės 19 d. buvo apskaičiuota ir išmokėta 3600 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka. Tuo pačiu, pagal pateiktus tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus, buvo atlygintos visos medikamentų įsigijimo išlaidos, kurių suma 368,07 Lt bei 134 Lt kelionės išlaidoms.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nukentėjo kaip policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, todėl pagal CK 6.290 str. 1 d. į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. (b.l. 18-21).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Šilalės skyrius savo pranešime nurodė, kad jog vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 3,7,10 punktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalė skyrius 2010-08-08 įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. A. N. dėl draudiminio įvykio padarinių buvo paskaičiuota 11 789,71 Lt draudimo suma. Pagal Sąlygų 19 punktą, minėtas sumas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, tad A. N. išmoką išmokėjo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Taip pat nurodoma, kad VSDFV Šilalės skyrius neturi jokio teisinio suinteresuotumo, nes išmokas išmokėjo policijos komisariatas. (b.l. 67).
Trečiojo asmens atstovas E. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad SODROS skyrius šioje byloje neturi jokio intereso. Ieškovui N. draudimo suma buvo apskaičiuota remiantis vyriausybės nutarimu. Mechanizmas būtų toks - žmogus kreipiasi į teritorinį skyrių pateikdamas prašymą, nelaimingo atsitikimo aktą, pažymą, apie tai kiek jis per mėnesį uždirbo iki įvykio, medicininius dokumentus, tarnybinio patikrinimo išvadą. Sodra įvertinusi gautus dokumentus, jeigu reikia išsireikalauja papildomos informacijos, priima sprendimą, tai yra apskaičiuoja draudimo sumą. Draudimo suma yra apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek yra žmogus gavęs darbo užmokesčio iki įvykio, ir koks yra jo patirtas sužalojimas. Už kiekvieną sužalojimą pagal Vyriausybės nutarimą yra numatyta tam tikra procentine išraiška, tai yra kiek žmogui yra kompensuojama. N. bendra maksimali draudimo suma būtų galėjusi sudaryti 35726,40 lt. Ši suma yra gauta 2997,2 mėnesinę algą padauginus iš 12 mėnesių, po to įvertino jo nelaimingo atsitikimo metu patirtus sužalojimus. Visi sužalojimai sudaro 33%, ką nukentėjusysis turi teisę gauti išmokos dydį, gaunama 11789,71 Lt. Apskaičiuotą sumą jie išsiunčia tiesioginiam darbdaviui, kad šis iš jam paskirtų asignavimų, išmokėtų draudimo sumą. Jie nevertina, ar tai turtinė, ar neturtinė žala, tik pasižiūri, kokius patyrė sužalojimus ir pagal Vyriausybės pateiktą lentelę paskaičiuoja. Čia yra tik dėl sveikatos sužalojimo. Nedarbingumo nemoka, moka darbdavys, kadangi pareigūnai nėra draudžiami socialiniu draudimu, neskaičiuoja nedarbingumo.
Trečiasis asmuo Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka. (b.l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį prašo priteisti iš atsakovų 750,03 Lt turtinės žalos, 2861,04 Lt negautų pajamų, 30 000 Lt neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl 2010 m. rugpjūčio 8 d. 18 val. įvykusio eismo įvykio metu, kurio metu jis buvo sužalotas automobiliu, vairuojamu atsakovės I. M.. Automobilis tuo metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“. 2012 m. gegužės 14 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. M. buvo pripažinta kalta dėl nurodomo eismo įvykio ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str. A. N. buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. (baudžiamoji byla Nr. 1-13-876/2012 (toliau b.b.) t. 4, b.l. 108-112).
LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įtvirtina nuostatą, kad draudikas atlygina žalą asmeniui, o žala asmeniui – tai yra žala nukentėjusiojo trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, ir jos dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.CK 6.254str.1d. nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus būtina vadovautis tiek LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, tiek ir Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso normos sveikatos sužalojimo atveju įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, kurio taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (CK 6.283 str. 1d.). LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą riboja tik draudimo išmokų dydžiu (įstatymo 14str., 16str.), kuris šiuo atveju asmeniui pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų (8632 Lt ) dėl neturtinės žalos padarymo). Nuostolius 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Todėl draudikas ieškovui privalo atlyginti visą dėl sveikatos sužalojimo patirtą turtinę žalą, tame tarpe ir dėl sveikatos sužalojimo ieškovo negautas pajamas.
Dėl 750,03 Lt turtinės žalos atlyginimo
Ieškovas teigia, kad turėjo 750,03 Lt išlaidų, tai yra 381,28 Lt vaistams, 305,11 Lt degalams, 63,64 Lt dokumentų kopijavimui. Baudžiamojoje byloje pateikti vaistų pirkimo kvitai, degalų kvitai, kurie patvirtina, jog atsakovas patyrė nurodomos rūšies išlaidas. (b.b. t. 2, b.l. 93-96). Teismas pripažįsta, jog atsakovo nurodytos išlaidos yra susijusius su eismo įvykio pasekmėmis. Iš pateiktų vaistinės kvitų matyti, kad vaistai buvo įsigijami laikotarpiu po eismo įvykio, tad teismas konstatuoja, jog vaistai buvo skirti eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Atsakovas nurodė, kad patyrė išlaidas kurui, nes turėjo vykti pas gydytojus. Šią aplinkybę teismas laiko akivaizdžia, jos neginčijo ieškovai, todėl laikytina šias išlaidas pagrįstomis. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog išlaidas vaistam bei degalams jam atlygino draudimo bendrovė, todėl jis pretenzijų dėl šių sumų neturi. Nors pagal teismui pateiktus kvitus ir draudimo bendrovės atlygintos sumos nežymiai skiriasi, tačiau atsakovui neturint pretenzijų dėl šių išlaidų, laikytina, jog žala atlygintina. Atsakovas taip pat nurodė, jog patyrė 63,64 Lt dokumentų kopijavimui, tačiau jis nepaaiškino, kokius dokumentus kopijavo, nenurodė, kaip šių dokumentų kopijų darymas susijęs su eismo įvykiu, todėl teismas laiko šių išlaidų pagrįstumo neįrodžius, todėl jos nepriteistinos.
Dėl negautų pajamų
Atsakovas savo ieškinyje prašo priteisti 2861,04 Lt negautų pajamų, kurios būtų gautos, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog jo nedarbingumo metu buvo mokamas tik 80 proc. atlyginimo dydžio išmoka. Baudžiamojoje byloje pridėta ieškovui išmokėtų atlyginimo dydžių pažymą, iš kurios matyti, jog 2010 m. nuo 8 mėn. iki 2011 m. sausio mėn. ieškovas gavo mažesnes išmokas. Ieškovas nurodo, jog jo vidutinis atlyginimas kas mėnesį buvo apie 2597,67 Lt, kas laikytina teisingu atsižvelgiant į pateiktoje pažymoje nurodytus atlyginimo dydžius (b.l. 92). Taigi per 6 mėnesius nedarbingumo ieškovas turėjo gauti apie 15 586,02 lt pajamų, tuo tarpu pateiktoje pažymoje nurodoma, jog nuo 2010 m. 08 mėn. iki 2011 m. 02 mėn. jam buvo išmokėta 12 724,9 Lt, tai yra 2861 Lt mažiau, kas laikytina ieškovo negautomis pajamomis.
Tačiau byloje buvo pateikti duomenys, jog A. N. 2011 m. sausio 7 d. buvo apskaičiuota 11 789,71 Lt dydžio draudimo suma (b.l. 115-117), kuri 2012 m. liepos 13 d. buvo jam išmokėta (b.l. 71).
Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (2003-04-29 Nr. 1538) 49 str. 1 dalį, pareigūnų sveikata ir gyvybės visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema pripažįstama valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008).
Taigi darytina išvada, kad A. N. apskaičiuota ir išmokėta išmoka prilygintina socialiniam draudimui, kuris kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių. Taigi privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai.
CK 6.290 str. 1 d. nurodoma, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Šiuo atveju prašoma priteisti neatlyginta turtinė žala (negautos pajamos) yra 2861 Lt, tai yra išmokėta draudimo suma žymiai viršija prašom priteisti turtinę žalą, tad teismas konstatuoja, jog įskaičiuos išmokėtą draudimo išmoką, laikytina, jog turtinė žala ieškovui yra atlyginta, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K- 3-27/2006, kurioje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (nutartis skelbta Teismų praktika 25, p. 70). Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Civilinės atsakomybės draudimo atveju šią žalą neviršijant rizikos atlygina draudikas. Teismas laiko, jog šiuo atveju laikant policijos pareigūnams išmokėtas draudimo išmokas socialiniu draudimu, atitinkamai pagal analogiją tiakytinas nurodytas išaiškinimas, jog šis draudimas neapima neturtinės žalos atlyginimo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas nurodo, jog dėl nusikaltimo sužalojus jo sveikatą, jis patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės I. M. ir draudimo bendrovės Ergo Insurance SE. Byloje nustatyta, kad draudikas – atsakovas ERGO Insurance SE yra atlyginęs ieškovui 3600 Lt (1029 EUR) neturtinę žalą (b.l. 18). Tuo ieškovui buvo išmokėta dalis draudimo išmokos, numatytos draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog prašo priteisti 30 000 Lt neturtinę žalą, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog iš šios sumos turėtų būti išskaičiuota jau draudimo bendrovės atlyginta žalos dalis, tai yra prašoma ir neatlyginta dalis yra 26 400 Lt. Kaip jau buvo nurodyta pagal įvykio metu galiojusius įstatymus draudikui numatytos atlyginti neturtinės žalos ribos yra 2500 EUR (8632 Lt), taigi prašomos priteisti neturtinės žalos dalis akivaizdžiai viršija draudikui nustatytas ribas, todėl likusią neatlygintą neturtinę žalą ieškovui privalo atlyginti atsakovė I. M. (CK 6.250str., 6.263str.3d., 6.264str.1d., 6.270str1,2d., 6.283str.1d.,4d.).
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (LAT CBS 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-450/2006). Taikydamas neturtinės žalos atlyginimo institutą teismas privalo kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą skausmą, išgyvenimus, praradimus, todėl priteisiamos neturtinės žalos dydis negali nebūti ir yra pakankamai rimta ir sunki našta skolininkui, bet neturi jo visiškai sužlugdyti.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant apie ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl atsakovės I. M. kaltės buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, gydymosi laikotarpiu pakito jo gyvenimo būdas, ieškovas išgyveno dvasines kančias. Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, šalinant sužalojimų padarinius (operacijos, specialios procedūros ir kt.), tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui po eismo įvykio nustatyta gilūs odos nubrozdijimai, muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žąste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sąnariuose, nugaroje su odos nubrozdijimu, kairio viršutinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai, sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.b. t. 1, b.l. 40-41). Ieškovas buvo gydomas nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01, jam atlikta žastikaulio operacija, po to reikės operuoti dar kartą ir išimti metalines konstrukcijas. Šiuo metu kairę alkūnę sulenkia 90 laipsnių, judesių amplitudė iš kairio peties ribotas atvedimas. (b.b. t. 3, b.l. 97, c.b. - b.l. 119-120). Kaip matyti ieškovo patirti sužalojimai dar gydomi iki šiol, ieškovas dar jaučia eismo įvykio pasekmes savo sveikatai, dėl to ieškovo susirūpinimas ateitimi yra pagrįstas. Ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką negalėjo gyventi pilnaverčio socialinio gyvenimo, dėl veide buvusių poodinių kraujosrųvu ieškovas vengė eiti į gatvę, bendrauti su žmonėmis, nevaldė ir šiuo metu dar sunkiai valdo kairę ranką, kas akivaizdžiai apsunkino žmogaus kasdieninį gyvenimą.
Dar vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju ieškovė pripažinta kalta padariusi neatsargų nusikaltimą, ji sąmoningai nesiekė sukelti ieškovui dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina atsakovės finansinę padėtį – jauno amžiaus, šiuo metu studijuoja, yra išlaikomas mamos, savo pajamų neturi. Tačiau teismas laiko, jog šiuo metu ieškovės pajamų neturėjimas yra laikino pobūdžio, jis yra jauna ir darbinga, todėl baigusi studijas turės visas galimybes dirbti ir gauti pajamų.
Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į formuojamos teismų praktiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teismas vertindamas ne tik padaryto kūno sužalojimo sunkumą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovas ilgą laiką gydėsi, jam buvo atliktos kelios operacijos, eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol (apriboti judesiai kaire ranka), todėl mano, jog teisinga neturtinės žalos suma laikytina 12 000 Lt. Teismas laiko, kad nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-401,/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju 12 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.
Kadangi draudikas yra atlyginęs 3600 Lt, taigi likusi neatlyginta dalis yra 8400 Lt. Kaip jau buvo nurodyta draudiko neturtinės žalos atlyginimo ribos yra 2500 Eur (8632 Lt), taigi iš atsakovo Ergo Insurance SE priteistina dalis – 5032 Lt, o likusią nepadengtą 3368 Lt neturtinės žalos dalis priteistina iš atsakovės I. M..
Atsakovė I. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu į Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitą pervedė 400 Lt, nurodydama, jog tai A. N. žalos atlyginimo. Teismas laiko, jog ši atsakovės pervesta suma po sprendimo įsiteisėjimo pervestina ieškovui A. N. į jo nurodytą sąskaitą. (b.b. t.4, b.l. 97), atitinkamai sumažinant priteistiną žalos dydį (3368-400=2968 Lt). Atitinkamai I. M. buvo pravedusi 100 Lt V. Č. žalai atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. Č. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu (c.b., b.l. 106), teismas mano, jog atsakovės įnešta 100 Lt suma grąžintina atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi civilinis ieškinys buvo priimtas baudžiamojoje byloje teismas vadovaujasi BPK 112 str. 2 d. nuostatomis, kur nurodoma, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, bei žyminio mokesčio nepriteisia.
Asakovė I. M. pateikė prašymus priteisti patirta bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas laiko, jog šios išlaidos nepriteistinos. CPK 83 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 str. 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos iš šalies, kuri nors ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą tik tuo atveju, kai sprendimas priimama prašančios šalies naudai. Šiuo atveju nors ieškinys patenkinta iš dalies, tačiau teismas laiko, jog ieškinys priimtas būtent ieškovo naudai, nes nurodomi reikalavimai buvo pagrįsti, sprendimu tik sumažinta prašoma priteisti žalos suma, todėl teismas laiko, jog atsakovės turėtų išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 259-260 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE, įmonės kodas 10017013, 5032 (penkių tūkstančių trisdešimt dviejų Lt) neturtinę žalą ieškovui A. N..
Priteisti iš atsakovės I. M. 3368 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių Lt) neturtinę žalą ieškovui A. N., iš kurių:
400 Lt (keturis šimtus Lt), esančius Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitoje, pervesti į A. N. nurodytą sąskaitą neturtinei žalai padengti.
Gražinti Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitoje esančius 100 (vieną šimtą Lt) šias lėšas įmokėjusiai I. M..
Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance Se ir atsakovės I. M. po 39,86 (trisdešimt devynis Lt 86 cnt) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.