Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajai I. M., jos gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui, prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiesiems A. N., V. Č., N. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, mokosi Mykolo Riomerio universiteto II kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val. Jurbarko raj. Smalininkų sen., Užtilčio k. ribose, važiuodama nuo Smalininkų k., likus apie 30 m iki sankryžos su pagrindiniu keliu Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, ties 103 kilometru, pažeidė KET 172 p. 173 p. reikalavimus, tai yra vairuodama A. M. priklausantį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir partrenkė kelkraštyje stovėjusius A. N., gim. 1964-01-19, V. Č., gim. 1981-01-27, ir N. M., gim. 1982-12-21, ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra įvykdė eismo įvykį, kurio metu A. N. padaryta gilūs nubrozdinimai ir muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sąnariuose, nugaroje su odos nubrozdinimu, kairio viršutinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai, tai yra nesunku sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d., V. Č. padarytas gilus odos nubrozdinimas – paviršinės žaizda kairiajame dilbyje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o N. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Bei Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatui, dėl automobilio MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta 5083 Lt turtinė žala.

I. M. kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną ji važiavo iš Jurbarko į Smalininkus. Pasiėmė draugę, vairuojant link Viešvilės, pamatė nuverstą kelio ženklą ir griovyje automobilį, tuomet posūkio metu pamatė stovintį policininką, automobilį ir ant kelio stovinčius žmones. Toliau prisimena tik smūgį, išlipusi iš automobilio pamatė N. gulintį ant žemės ir N. M.. Tai buvo apie 20 val. vakaro 2010 m. rugpjūčio mėn., buvo šviesu. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad išsigando pamačiusi pareigūnus, tačiau tikslios priežasties negali pasakyti. Iki įvykio ji 7 mėnesius turėjo vairuotojo pažymėjimą. Buvo pas nukentėjusiuosius atsiprašyti. Ji tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, kokiu greičiu važiavo neatsimena, bet lėtino prieš posūkį greitį. Pamatė pareigūnus su uniformomis. Policijos pareigūnai ir keli asmenys buvo važiuojamojoje kelio dalyje, tačiau žmonės buvo priešingoje eismo juostoje, automobilio švyturėliai nebuvo įjungti.

Nukentėjusysis N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie važiavo iš Smalininkų ir padarė eismo įvykį, atvažiavo policija. Jis daugiau nieko neprisimena. Automobiliu Mercedes važiavo keturiese. Po įvykio stovėjo šalikelėje. Jis buvo neblaivus. Važiuodami jie nugriovė vieną ženklą, kuris įspėjo apie staigų kelio posūkį. Už vairo buvo T. B.. Jie nuvažiavo nuo kelio ir tuoj pat privažiavo policija. Jie ėjo paduoti dokumentus ir tuoj vėl į juos atsitrenkė. Įvykio metu buvo praradęs sąmonę.

Nukentėjusysis V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad datos neprisimena, apie 18 val. pradėjo tarnybą ir turėjo dirbti Viešvilėje. Vairuojant pastebėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies stovi asmenys, matėsi, kad neblaivūs. Jie sustojo ir nuėjo pažiūrėti, įjungė švyturėlius. Pamatė, kaip atvažiuoja automobilis nuo Smalininkų pusės ir įvažiavo į posūkį, slydo ir trenkėsi į mūsų būrį. Prisimena, kad automobilį atvažiavo į posūkį slysdamas ir pamatė, kaip pakilo A. N. į orą. Pamatė, kad buvo sužeistų, iškvietė medikus. Oro sąlygos buvo geros, jis mano, kad viršijo leistiną greitį abu automobiliai, kelias nebuvo slidus. Po įvykio vairuotoja buvo sukrėsta. Į draudimą jis nesikreipė, išmokų negavo. Jis nebendravo su nukentėjusiąja, tik šiandien sužinojo, kad į sąskaitą pravesta 100 Lt žalos atlyginimo. Automobilį vairavo jo kolega, jam padaryta turtinė žala 600 Lt, neturtinė – 20 000 Lt. Jis turėjo gydymo išlaidų. Dėl neturtinės žalos, tai ilgai nedirbo, apie du mėnesius buvo labai sukrėstas. Įvykio vietoje matė, kad nuverstas kelio ženklas. Jie pirmiausi patraukė asmenis nuo važiuojamosios dalies. Jis eismo įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo. Įvykio vietoje yra staigus posūkis. Jie sustojo toje vietoje, kuri jiems atrodė saugiausia, jie patys buvo matomi, taip pat buvo matomas ir automobilis. Jie patraukė asmenis nuo važiuojamosios dalies ir tada atvažiavo automobilis. Jam buvo nubrozdinta ranka, sužalojimai be išliekamųjų reiškinių. Į draudimą nesikreipė dėl žalos atlyginimo, negali paaiškinti kodėl.

Nukentėjusysis A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo rugpjūčio 8 d. Jis su kolega važiavo į Viešvilės miestelį ir pamatė, slydimo žymes, dar toliau pamatė automobilį nuvažiavusį į griovį ir aplink vaikštančius girtus asmenis. Jie privažiavo, automobilį pastatė į kelkraštį, įjungė avarinę signalizaciją, švyturėlius ir išlipęs ėjo patraukti nuo kelio girtus asmenis. Po to atvažiavo automobilis ir jis nieko daugiau neprisimena. Jis atvažiuojančio kito automobilio nematė, oro sąlygos buvo geros. Iš darbovietės jokių išmokų negavo, iš draudimo gavo išmokos. Jo civilinis ieškinys yra pareikštas neatskaičius išmokų, tai suma civilinio ieškinio reikalavimas turi mažėti. Po jų sustojimo įvykio vietoje labai greitai į juos atsitrenkė, tai jie neturėjo laiko pastatyti ženklą ar juostą. Jis gydėsi 6 mėnesius. Įvykio vietoje jie automobilį pastatė tinkamai, buvo gerai matomas. Dėl sužalojimų jam reikėjo išgyventi daug skausmų, dvi operacijas, jo raumenys sunykę, todėl nemanau, kad pareikštas ieškinys yra per didelis.

Kadangi po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad I. M. kaltė be jos prisipažinimo yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadų matyti, kad I. M., A. N., kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 33-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G329/10(10) nurodoma, kad pil. A. N. padaryta gilūs nubrozdijimai ir muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žąste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sąnariuose, nugaroje su odos nubrozdijimu, kairio viršutinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. (t. 1, b.l. 40-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G364/10(10) nurodoma, kad remiantis įrašais medicinos dokumentuose, pil. V. Č. kūne sužalojimų, neurologinės simptomatikos, nurodančios į galvos smegenų traumą, nenustatyta. (t. 1, b.l. 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr.G373/10(10) nurodoma, kad remiantis įrašais pateiktuose medicinos dokumentuose, pil. N. M. kūne sužalojimų, neurologinės simptomatikos, nurodančios į galvos smegenų sukrėtimą nenustatyta. (t. 1, b.l. 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. GP13/10(10) – G364/10(10) nurodoma, kad V. Č. padaryta gilus odos nubrozdinimas – paviršinė žaizda kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas, tikėtina, kietu buku daiktu, kurio pobūdžio šiuo metu nurodyti nėra galimybės, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Ar šis sužalojimas gavosi griuvimo, atsitrenkimo į kokį tai daiktą metu, šiuo metu nurodyti kategoriškai nėra galimybės. Neatmetama, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodomo įvykio metu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Remiantis įrašais medicinos dokumentuose, pi. V. Č. galvoje sužalojimų, neurologinės simptomatikos, nurodančios į galvos smegenų sukrėtimą, nenustatyta. (t. 1, b.l. 139-141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG26/11(02) nurodoma, kad V. Č. 2010-08-08 Jurbarko ligoninėje iš nusiskundimų nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė, nefiksuojant jokių išorinių galvos traumos požymių ir jokios objektyvios neurologinės simptomatikos. Taip pat neatžymėta jokių išorinių traumos požymių ir kitose kūno vietose. Nuo 2010-08-09 iki 2010-10-11 tęstas nedarbingumo pažymėjimas dėl galvos skausmų, padidinto nuovargio, kuriuos šeimos gydytojas laikė esant traumos padariniais. Tačiau neatlikta stacionarinių tyrimų kitoms, galimai netrauminėms, bet ligų sąlygotoms, šių nusiskundimų priežastims atmesti. Todėl, nesant objektyvių galvos smegenų traumos požymių, diagnozė domėn neimama, ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. 2010-11-22 Jurbarko poskyrio teismo medicinos ekspertas A. J. pagal papildomą užduotį apžiūrėjęs V. Č., konstatavo savo pigmentacija išskiriant šviesų įdubusį odos plotą kairiame dilbyje, kurį traktavo kaip sugijusį gilų odos nubrozdinimą ar paviršinę žaizdą, ir tikimybiškai susiejo su 2010-08-08 įvykiu bei pagal galimybes pakomentavo galimą susidarymo mechanizmą. Šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2010-08-08 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta. (t. 1, b.l. 3-11).

Kaltinamasis ir prokuroras prašo atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str. reikalavimus, nes ji pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Nukentėjusieji šiam prašymui neprieštaravo, tik nesutiko, kad būtų sumažinta neturtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad I. M. vairuodamas automobilį nesunkiai ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi šią veiką ir nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad jos išvažiavimas į priešingą eismo juostą, yra pagrindinė įvykio priežastis. Nukentėjusieji A. N., N. M., V. Č. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Specialisto išvadose nustatyta, kad nukentėjusiesiems padarytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. M. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teisiamoji atlygino dalį padarytos žalos. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. N. jo patirtą turtinę žalą atlygino UADB „Ergo Lietuva“, jam taip pat atlyginta neturtinės žalos dalis, tuo tarpu nukentėjusysis V. Č. į draudimo bendrovę nesikreipė, nors akivaizdu, kad jam kreipusis turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl patirtos žalos atlyginimo. (t. 4, b.l. 1-2). Atitinkamai Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariatui UADB „Ergo Lietuva“ atlygino nuostolius dėl automobilio sugadinom (t. 2, b.l. 69). Nukentėjusysis N. M. civilinio ieškinio nereiškė. Kadangi transporto priemone, kurią vairavo I. M. buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, tad laikytina, jog asmuo apdrausdamas automobilį išreiškė savo valią, kad automobiliu padaryta žala būtų atlyginta, todėl ir draudimo bendrovės atlyginti nuostoliai laikytina teisiamosios noru atlyginti padarytą žalą. Be to, teisminio proceso metu I. M. pateikė dokumentus, jog ji savanoriškai padengė žalos dalį, pervesdama į teismo depozitinę sąskaitą 100 Lt V. Č., ir 400 Lt A. N.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji savanoriškai stengiasi atlyginti padarytą žalą, todėl pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p.

Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Kaip matyti, I. M. inkriminuotas BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Byloje esanti pažyma apie teistumą patvirtina, kad I. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. (t. 1, b.l. 83). Teismas konstatavo, kad teisiamosios veikoje yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei iš dalies atlygino padarytą žalą. Taip pat nustatyta, jog teisiamosios veiksmuose nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 39 str., taikytinas BK 39 str. ir I. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. I. M. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu teisiamoji buvo blaivi, po nusikaltimo teisiamoji išgyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę ir stengiasi atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė I. M. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų V. Č. ir A. N. civiliniai ieškiniai. Tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog šioje proceso stadijoje negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniams ieškovams pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog V. Č. ir A. N. nukentėjo vykdydami tarnybines pareigas. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog nukentėjusieji už sužalojimus patirtus tarnybos metu, nebuvo išmokėtos išmokos, kurių mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Šios aplinkybės buvo paaiškintos jau nagrinėjant bylą, atliekant įrodymų tyrimą. Atsižvelgiantį nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog išsiaiškinus aplinkybes dėl nurodytų išmokų mokėjimo, tai gali turėti įtakos ir civilinių ieškinių dydžiams (pvz. dėl gydymo išlaidų, ar negautų pajamų), tačiau teismas šioje stadijoje negali į procesą įtraukti naujų dalyvių, tai yra valstybinio socialinio draudimo atstovų, atitinkamai nustatyti, kokia išmoka nukentėjusiesiems priklausytų pagal nurodytus teisės aktus. (t. 3, b.l. 152-154). Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog būtina civilinių ieškinių klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Proceso dalyviams išaiškintina, jog pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to pateis teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civiliniams ieškovams V. Č., A. N. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.