Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. N. prekybinės įmonės ieškinį atsakovui V. J., dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pagal žodinį susitarimą, Ieškovas pateikė atsakovui statybinę techniką - du ekskavatorius: ratinį ir vikšrinį su darbuotojais, krūmų valymo darbams atlikti lauke kadastrinis Nr. kT. T. r. sav. Lauko valymo darbus organizavo ir koordinavo Atsakovas. Ieškovas už dviejų ekskavatorių nuomą ir jų nuvežimą bei parvežimą, išrašė ir pateikė Atsakovui 2015-08-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLA 15089 - 2710,40 Eur sumai, kurią Atsakovas pasirašė, jokių pretenzijų dėl joje nurodytos darbų apimties, įkainių, Ieškovui iki jo kreipimosi į teismą, nepareiškė. Atsakovas už technikos nuomą ieškovui liko skolingas 2710,40 Eur. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 79,55 Eur palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą nuo 2015-09-09 iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos.

Ginčas byloje kyla dėl šalis siejančio teisinio santykio pobūdžio – Ieškovas įrodinėja, kad jis teikė atsakovui transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros, paslaugą, Atsakovas teigia, kad su Ieškovu buvo susitarta dėl konkrečių darbų atlikimo, kurie iki galo neatlikti. Tokiu būdu, Ieškovo nurodytos aplinkybės turi rangos sutarties požymių.

Pagal CK 6.512 straipsnio 1 dalį, apibūdinančią transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, šia sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teismo nuomone, ši teisės norma turi būti taikoma tuo atveju, kai transporto priemonių nuomos sutartis teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sudaroma tam tikrų krovinių ar keleivių vežimui. Pažymėtina, kad šios rūšies sutartys pasižymi specifiniu jų sudarymo tikslu – vežimu. Nagrinėjamu atveju šalys žodžiu susitarė dėl atsakovui krūmų, o kaip paaiškino Ieškovo atstovas, ir medžių jo nurodytame sklype išrovimo ir jų užkasimo į žemę paslaugų teikimo. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šalys ketino vykdyti tam tikro krovinio pervežimus panaudojant Ieškovo suteiktą transportą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nesutinka su Ieškovo argumentu, kad ginčo šalis sieja transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis.

Tačiau teismas negali sutikti ir su aplinkybe, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad rangos teisinis santykis šalių nesieja. Liudytojai R. G., E. L., V. M. nuosekliai paaiškino, kad buvo susitarta ir atlikti tam tikri atsakovo nurodyti darbai už tam tikrą kainą. Kokius veiksmus atlikti nurodinėjo Atsakovas. Liudytojas V. M., su kuriuo Atsakovas tarėsi dėl paslaugos, kategoriškai neigia buvęs nuvykęs į objektą aptarti ką konkrečiai reikės daryti, aiškina, kad sutarta tik dėl paslaugos kainos ir dėl to, kokias transporto priemones paslaugai atlikti siųsti į Atsakovo nurodytą vietą. Jokio darbų perdavimo nevyko, tiesiog juos atlikus Ieškovas išgabeno savo transporto priemones, o vėliau išrašė PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jokio darbų priėmimo nebuvo, jis esą tik po kurio laiko pastebėjo, kad atlikti ne visi darbai, kuriuos jis buvo nurodęs traktorininkui E. L..

Teismas sprendžia, kad šiame ginče tarp šalių žodžiu buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Atlikus rangos ir paslaugų sutartis reglamentuojančių teisės normų analizę matyti, kad jos atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinių paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-110/2013).

Nagrinėjamos bylos šalys žodžiu susitarė dėl ratinio ir vikšrinio ekskavatorių paslaugos atsakovui suteikimo. Sutartyje nėra jokių duomenų, kad šalys susitarė sukurti kokį nors materialų rezultatą. Nors atsakovas įrodinėja, kad jis buvo susitaręs, jog krūmai bus išrauti ir sukasti į žemę ir jo pateiktose nuotraukose nurodytoje vietoje, jokie byloje esantys įrodymai to nepatvirtina - ieškovas ir liudytojai R. G., V. M. kategoriškai neigia, kad apie tai buvo kalbėta su atsakovu, liudytojas E. L. teigia, kad tokia kalba su atsakovu buvo, bet jam baigėsi degalai, jis buvo priverstas išvykti į kitą objektą ir atsakovas sutiko, kad daugiau jokių darbų atliekama nebūtų. Pažymėtina, kad minimas liudytojas nėra sutarties šalis, taigi dėl konkrečių veiksmų atlikimo Atsakovas privalėjo tartis su ieškovo kompetentingu atstovu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (krūmų žemės sklype išrovimas ir jų užkasimas į žemę).

Pagal CK 6.716 straipsnį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą teikti klientui tam tikras nematerialus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Vadovaujantis minimos sutarties samprata, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ieškovo 2015 m. rugpjūčio mėn. darbų atlikimo faktą. Ieškovui įrodžius šią aplinkybę, tai yra pagrindas pripažinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Ieškovas byloje remiasi 2015 m. rugpjūčio 10 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija KLA Nr. 15089, liudytojų parodymais. Atsakovas pripažįsta, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas darbų kiekis yra teisingas, tačiau įrodinėja, kad buvo susitaręs dėl mažesnės paslaugų kainos. Vienok, Atsakovas minimą finansinį dokumentą patvirtino savo parašu, iki ieškovo kreipimosi į teismą neginčijo jame nurodytų sumų pagrįstumo, todėl jam kyla pareiga sumokėti pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą - byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti, jog Ieškovas ginčo laikotarpiu teikė ekskavatorių paslaugas atsakovui, tai yra, atliko veiksmus, kuriuos jo darbuotojams atlikti nurodė Atsakovas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei nurodytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad įrodyta aplinkybė, jog ieškovas 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje tinkamai suteikė atsakovui ratinio ir vikšrinio ekskavatoriaus paslaugas, kas sukelia atsakovui pareigą sumokėti paslaugos teikėjui (ieškovui) PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą atlyginimą (CK 6.38 straipsnio l dalis, 6.200 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 79,55 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-09-09 iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t.y. 2016-03-14. Minėta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Byloje nėra jokių įrodymų, tai patvirtinančių aplinkybių nenurodė ir Ieškovas, kad šalys būtų susitarę dėl palūkanų ar netesybų, jei kuri iš jų sutarties neįvykdys ar įvykdys netinkamai. Ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodytas jos apmokėjimo terminas. Įrodymų, kad Ieškovas ragino apmokėti atsakovą po to, kai buvo išrašyta minima sąskaita, ar būtų nurodytas konkretus jos apmokėjimo terminas, Ieškovas nepateikė. Atsakovas teigia manęs, kad jam pareigos apmokėti sąskaitą faktūrą nebuvo kol nebus atlikti neva jo nurodyti bet Ieškovo nepadaryti likę darbai. Darytina išvada, kad kol Ieškovas nesikreipė į teismą, jis taip manyti turėjo teisę. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog Ieškovas patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.), todėl prašymas atlyginti palūkanas nuo 2015-09-09 iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atmestinas.

Iš atsakovo, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-14 iki prievolės visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo Ieškovas sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Pateikdamas ieškinį Ieškovas sumokėjo 63 Eur žyminį mokestį (b. l. 26).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš A. I. naudai priteistina 84 Eur žyminis mokestis.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 EUR. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad patirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija trijų eurų, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovui V. N. prekybinei įmonei, į. k., 2710,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-14 iki visiško sprendimo įvykdymo, 84 Eur žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.