- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8777-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00690-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- Š. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, S. K.
- Advokatai
- Jolanta Dranseikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Š. K., atstovaujamas advokatės Jolantos Dranseikienės, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties, jo sūnus K. K. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.
Nurodė, kad pareiškėjo senelis J. K. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas našliu, turėjo du sūnus: K. K. ir S. K.. Po jo mirties liko gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė pagal (duomenys neskelbtini) m. nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjo tėvas K. K., kaip pirmos eilės įpėdinis, po tėvo (J. K.) mirties naudojosi, prižiūrėjo sodybą, t. y. faktiškai valdė palikėjo paliktus pastatus kaip savus. Po K. K. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas. Jis siekia įteisinti savo vardu tėvo palikimą, todėl būtina nustatyti šį juridinį faktą teismine tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tik visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus bei teismui įsitikinus, kad K. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimu sutiko, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo – daiktus valdo, juos naudoja, prižiūri, daiktais disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjo tėvas K. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo (J. K.) mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.
Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime nurodyta, kad jis turėjo sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po J. K. mirties liko gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir pastatai stovi ant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaryta pastatų kadastrinių matavimų byla su žemės sklypo planu.
Vilniaus regioninis valstybės archyvas rašte nurodė, kad duomenų, jog po J. K. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būtų sudaryta paveldėjimo byla Vilniaus pirmosios notarinės kontoros (iki 1991-11-30 - Vilniaus valstybinė notarinė kontora) (duomenys neskelbtini) m. dokumentuose, Vilniaus miesto antrosios notarinės kontoros (duomenys neskelbtini) metų dokumentuose, Vilniaus miesto trečiosios notarinės kontoros 12 metų dokumentuose nerasta. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2024-09-23 pažyma Nr. S-103 patvirtina, kad po J. K. mirties per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notaro biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po K. K. mirties, jo palikimą yra priėmęs pareiškėjas.
Taigi nustatyta, kad po J. K. mirties jo sūnus, pareiškėjo tėvas K. K., kaip pirmos eilės įpėdinis, pradėjo valdyti paliktą turtą kaip savo, t. y. naudojosi ir prižiūrėjo paliktus pastatus, rūpinosi sodyba, naudojosi namų apyvokos daiktais, mokėjo už suvartotą elektros energiją iki savo mirties. Paaiškinimai apie tai, kad K. K. pradėjo faktiškai valdyti po savo tėvo mirties likusį turtą, yra nuoseklūs, juos paneigiančių duomenų apie likusio jo valdyto turto priėmimą ar kitų asmenų pretendavimą į jį byloje negauta. Pareiškėjo dėdė S. K. (K. K. brolis) į paveldimą turtą pretenzijų neturi, atsiliepimu pareiškimui pritarė ir patvirtino, kad jo brolis K. K. faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. K. po savo tėvo (J. K.) mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomu priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo Š. K. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.