- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-315-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00409-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-04-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. L. (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po tetos O. G., mirties ((duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pareiškėjos motina ir O. G. buvo seserys, todėl pareiškėja yra O. G. dukterėčia ir penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja kartu su savo motina artimai bendravo su teta ir jos šeima, tačiau dėl sveikatos problemų ir kitų objektyvių priežasčių, po (duomenys neskelbtini) metų jų bendravimas nutrūko.
3. Šių metų pradžioje pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad jos teta yra mirusi, o jos palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja akcentavo, kad iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir aktyviai siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą.
4. Pažymėjo, kad yra vienintelė įstatyminė O. G. turto paveldėtoja, kuri praleido 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi nežinojo apie tetos mirtį ir palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024-04-10 nutartimi atmetė S. L. pareiškimą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po O. G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
6. Teismas nustatė, kad O. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl po jos mirties atsiradusio palikimo paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė, t. y. 1964 m. CK nuostatos, numatančios, kad įpėdinis paduoti palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnis). Teismas konstatavo, jog įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas daugiau, nei 20 metų.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Testamentų registro duomenimis O. G. paveldėjimo byla nėra užvesta. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjos poziciją dėl nesavalaikio palikimo nepriėmimo, pasisakė, kad svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi pareiškėja laiko savo nežinojimą apie palikimo atsiradimą.
8. Teismas vertino, kad jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėjo trukdyti pareiškėjai iš karto po tetos O. G. mirties (ar praėjus kitam protingam terminui po šio momento) sužinoti apie jos mirtį, nenurodė. Taip pat, teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjai priimti palikimą įstatyme nustatytais terminais. Todėl darė išvadą, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui priimti nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024-04-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po tetos O. G. mirties, trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
10. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį netinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikydamas kasacinio teismo praktiką ir nukrypdamas nuo jos.
11. Mano, kad teismas apsiribojo tik vienos aplinkybės – pareiškėjos nežinojimo apie tetos mirtį – vertinimu, spręsdamas, ar vien ši aplinkybė svarbi ir sudaro pagrindą prašomam termino priimti palikimą atnaujinimui, tačiau nevertino, kad pareiškėjos nežinojimas apie tetos mirtį buvo objektyvus – jų bendravimas ir kontaktai nutrūko po 1990 m., pareiškėja visą laiką gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), teta – (duomenys neskelbtini), pareiškėja sirgo, ją buvo ištikęs insultas, buvo susilaužiusi koją, gulėjo ligoninėse, yra garbaus amžiaus pensininkė, sunkiai vaikšto, todėl dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių jos galimybės sužinoti apie tetos mirtį buvo ribotos.
12. Nežinodama, kad įgijo subjektinę teisę priimti jos palikimą, pareiškėja neturėjo galimybės jos įgyvendinti.
13. Pareiškėjos darbinė patirtis transporto įmonėje ir atsitiktiniuose darbuose iki pensijos neleido sukaupti reikšmingo turto, pareiškėja gyvena iš motinos paveldėtame dviejų kambarių bute su neįgaliu vyru (aklumas), nuo (duomenys neskelbtini) metų gaunama pensija yra vienintelės pareiškėjos pajamos, pareiškėjos sveikata po (duomenys neskelbtini) metais patirto insulto yra bloga, vystosi demencija, po kojos lūžio ji sunkiai vaikšto, todėl tetos palikimo priėmimas pagerintų jos turtinę padėtį ir leistų užtikrinti orią senatvę.
14. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šių metų pradžioje sužinojusi apie tetos mirtį, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti tetos palikimą – kreipėsi į teisininką, su jo pagalba surinko reikiamą informaciją ir dokumentus bei (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tuo aiškiai išreikšdama, kad turi norą ir valią priimti tetos palikimą.
15. Mano, kad tokio termino atnaujinimas šiuo atveju atitiktų ne tik teisinį reguliavimą, bet ir kasacinio teismo praktiką, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
16. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi neaktualia aptariamai situacijai teismų praktika, nes skundžiamoje nutartyje nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kuriose palikimą jau buvo priėmę kiti įpėdiniai arba valstybė. Šiuo gi atveju nėra kitų palikimą priėmusių įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurie prieštarautų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-04-10 nutartį palikti nepakeistą.
18. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje pilnai atskleidė bylos esmę, išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, o skundo motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą, teisingą ir teisėtą nutartį. Tarnybos vertinimu pareiškėjos skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes ji nenurodė svarbių argumentų dėl tokio procesinio sprendimo naikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria, nepripažinus svarbių termino praleidimo priežasčių, atsisakyta pareiškėjai atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos tetos mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės motina G. J. (buvusi (duomenys neskelbtini)) ir O. G. buvo seserys. O. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad iki šiol mirusiosios vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vardu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų pareiškimo dėl O. G. palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; ar palikėjo palikimo priėmimo faktų.
22. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. O. G. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588 straipsnyje, tiek šiuo metu galiojančiame CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
23. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
25. Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
26. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui po jos tetos mirties priimti, nes ji nežinojo apie tetos mirtį dėl to, kad su ja nebendravo, be to, palikimo niekas nepriėmė ir nėra kitų įpėdinių galinčių ir norinčių priimti palikimą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju, sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos reikalavimą pernelyg siaurai vertino tik aplinkybes dėl pareiškėjos nežinojimo apie tetos mirtį ir sprendė, jog ši aplinkybė nelaikytina svarbia praleisti terminą palikimui priimti, taip pat tai, jog terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, kas apylinkės teismo vertinimu nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą palinkimui priimti.
28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 32 punktą).
29. Nors praleistas terminas ilgą laikotarpį, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjai ne tik apie tetos mirtį, bet ir tai, kad jos turto niekas nepaveldėjo tapo žinoma tik (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, nes su mirusia teta nebendravo nuo (duomenys neskelbtini) m. Šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra paneigtos.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad, visgi, apylinkės teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių, kurias vadovaujantis kasacinio teismo praktika privalėjo įvertinti, o būtent to, kad nėra kitų įpėdinių priėmusių ar pretenduojančių priimti palikimą. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui negauta, suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
31. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl palikimo priėmimo nevertino aplinkybių ar termino palikimui priimti atnaujinimas paveiks kitų asmenų teises ir pareigas, neatsižvelgė į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentės pareiškėjos turtiniai ir kiti interesai.
33. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, jog termino palikimui priimti atnaujinimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeis, nes kitų įpėdinių priėmusių ir galinčių priimti palikimą nėra. Valstybė, taip pat neiniciavo ir nėra duomenų, kad būtų suinteresuota palikimo perėjimu jai. Nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą pirmosios instancijos teisme dėl jo prieštaravimų nebuvo gauta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepriėmus palikimo pareiškėjos turtiniai interesai, akivaizdu, jog nukentės. Pareiškėja yra senatvės pensininkė, turi sveikatos problemų, gyvena su neįgaliu vyru iš motinos paveldėtame bute, todėl palikimo priėmimas be abejonės pagerins jos turtinę padėtį ir užtikrins oresnę senatvę.
34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, jog esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju. Palikimo perėjimas valstybei yra išimtis iš šio principo. Todėl nesant kitų įpėdinių susietų kraujo giminystės ryšiais, atsižvelgiant į kitas, aukščiau aptartas, svarbias aplinkybes termino palikimui priimti atnaujinimui, yra pagrįsta atnaujinti pareiškėjai, kuri yra palikėjos giminaitė (dukterėčia), terminą palikimui priimti.
35. Atsižvelgdamas į išdėstytą aukščiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nepagrįstai neatnaujino termino palikimui priimti.
36. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjos atskirasis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas tenkinamas, atnaujinamas terminas palikimui po O. G. mirties priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-04-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti pareiškėjai S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą, palikimui po tetos O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.