Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei vyriausiajai specialistei Renatai Barkovskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) vyriausioji specialistė Alma Markevičienė 2014 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei M. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 033934 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2014 m. sausio 30 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. L., būdama darbdave, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 22 d. bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir bendrovės statybos objektuose išmokėjo 2230 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra M. B. (M. B.) statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo išmokėta 356,67 Lt ir 2013 m. spalio 22 d. išmokėta 360 Lt, o L. I. (L. I.) loftų statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2013 m. rugsėjo 13 d. išmokėta 1313,33 Lt darbo užmokesčio ir 2013 m. rugsėjo 27 d. išmokėta 200 Lt darbo užmokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. L., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 4 ir 7 punktų nuostatas, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. L. nepripažino savo kaltės ir paaiškino, kad darbuotojams pinigų nemokėjo, darbų vykdytojams pinigų atlyginimams taip pat nėra davusi. Apie darbų vykdytojų išmokėtus pinigus, nurodytus protokole, ji nieko nežino. Darbų vykdytojai gauna pinigus įvairioms reikmėms ir už juos atsiskaito pateikdami čekius. Atlyginimai įmonėje yra mokami tik bankiniais pavedimais, o ne grynais. Pagal darbų vykdytojų pateiktus darbo apskaitos žiniaraščius buhalterė apskaičiuoja darbuotojui mokamą atlyginimą ir perveda jį per banką. Išmokėti pinigai atsispindėdavo buhalterinėje apskaitoje. Darbuotojams buvo mokamas mėnesinis atlyginimas už išdirbtą laiką. Teigė nežinanti apie administracinio teisės pažeidimo protokole minimas darbų vadovų išmokėtas sumas, tačiau nurodė, kad jos buvo išmokėtos pavedimu. Patvirtino, kad ji įmonėje spręsdavo klausimus, susijusius su darbuotojų atlyginimais. Su L. I. ir M. B. konfliktų nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. L. atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamoji supranta, kad neatliko tinkamai įmonės vadovo pareigų, tačiau realiai pinigus išmokėjo darbų vykdytojai, todėl tyčios jo atstovaujamosios veiksmuose nebuvo. Protokole minimų darbuotojų ji nebuvo priėmusi į darbą, ji nežino, kaip neapskaitytos lėšos pateko pas darbų vykdytojus, nežino kaip jie išmokėjo pinigus. Prašo jos veiką perkvalifikuoti į netyčinį pažeidimą bei skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes M. L. turi tris mažamečius vaikus, vyras nedirba, pažeidimą padarė pirmą kartą. Ji yra tik samdoma darbuotoja, be to, gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VMI atstovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščiuose esančios sumos nesutampa su įmonės buhalteriniais dokumentais. M. L. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga, M. B. ir L. I. paaiškinimais. Administracinėn atsakomybėn traukiama M. L., būdama įmonės vadovė, sprendė darbo užmokesčio išmokėjimo klausimus, ji yra tiesiogiai atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą. Dokumentuose yra įmonės vadovės parašai, todėl teigti, kad ji nežinojo apie išmokėtą atlyginimą, negalima. Prašo pripažinti M. L. kalta padarius pažeidimą ir paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą.

Vilniaus apskrities VMI, patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonės) pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus, banko išrašų suvestinę ir kasos dokumentus už 2013-01-01 – 2013-11-30 laikotarpį bei apklaususi buvusius darbuotojus, operatyvinio patikrinimo pažymoje nustatė, kad įmonėje darbuotojams buvo mokamos išmokos, neįtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad atlikus operatyvinį Įmonės patikrinimą nustatyta, kad darbuotojui M. B. nuo 2013-06-25 iki 2013-10-31 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 1431,75 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus; darbuotojui J. J. (J. J.) nuo 2013-08-07 iki 2013-10-09 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 470,01 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus; darbuotojui L. I. nuo 2013-04-19 iki 2013-10-22 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 7525,68 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus; darbuotojui D. B. (D. B.) nuo 2013-02-06 iki 2013-10-08 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 1156,18 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus. Pinigų išmokėjimą minėtiems darbuotojams įmonės statomuose objektuose atliko darbų vykdytojai K. J. ir R. Z.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bei darbo sutarties reikalavimus už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, tai yra M. L.. M. L. padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, tai yra neužtikrino, kad visa darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio suma būtų užfiksuota įmonės buhalteriniuose apskaitos dokumentuose ir jų registruose. Tuo ji pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas (b.l. 7-10).

Byloje esančiame paaiškinime L. I. parodė, kad apie darbą įmonėje sužinojo radęs skelbimą internete. Dėl darbo tarėsi įmonės biure. Susitarė, kad atliks klinkerio klijavimo darbus, dirbs 8 valandas per darbo dieną, kad atlyginimas jam bus mokamas nuo išdirbio (po 50 Lt už 1 m²), dėl darbo apmokėjimo tarėsi su darbų vykdytoju K. J.. Faktiškai dirbo po 8 darbo val. per dieną, kartais dirbo viršvalandžius ir poilsio dienomis. Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynais pinigais, atlyginimas buvo mokamas objektuose, jį mokėjo darbų vykdytojas. Atlyginimas buvo mokamas kiekvieną mėnesį, du kartus. Nurodė, kad grynaisiais pinigais 2013-04-26 gavo 200 Lt, 2013-05-10 - 1200 Lt, 2013-05-24 jam buvo išmokėta 200 Lt, 2013-06-12 gavo 1300 Lt, 2013-06-26 - 200 Lt, 2013-07-12 - 1500 Lt, 2013-07-26 - 200 Lt, 2013-08-16 - 1400 Lt, 2013-08-30 - 200 Lt, 2013-09-13 - apie 1400 Lt, 2013-09-27 - 200 Lt. Taip pat 2013 m. 10 mėn. banko pavedimu įmonė jam pervedė 1600 Lt darbo užmokesčio (b.l. 13).

Byloje esančiame M. B. paaiškinime užfiksuota, kad 2013-06-25 darbo biržos siuntimu įsidarbino įmonėje. Su įmonės direktore M. L. susitarė, kad dirbs betonuotoju po 8 val. per dieną ir gaus nuo minimalaus iki vidutinio uždarbio, jis suprato, kad nuo 1000 iki 2000 Lt į rankas. Pasirašė darbo sutartį, pradėjo dirbti liepos 1 dieną. Viename objektų dirbo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d. po 8 valandas per dieną. Kitame objekte dirbo nuo rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 16 d., taip pat po 8 valandas. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais objektuose, juos mokėjo darbų vykdytojai. 2013 m. liepos 2-30 d. gavo grynaisiais 200 Lt avansą, 2013-08-14 grynaisiais gavo 800 Lt, 2013-09-06 gavo 400 Lt (b.l. 14, 16).

Byloje esantis „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad L. I. 2013-10-24 bankiniu pavedimu buvo pervesta 1600 Lt už atostogas ir spalio mėnesio darbo užmokestis (b.l. 20). Kitų pavedimų rugsėjo ir spalio mėnesį, atliktų L. I. ar M. B. nėra.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis nustato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.

M. L. neigia išmokėjusi L. I. ir M. B. į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą darbo užmokestį, tačiau operatyvaus patikrinimo metu Vilniaus apskrities VMI nustatė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 22 d. įmonės darbuotojams tyčia buvo apskaičiuota ir įmonės statybos objektuose išmokėta 2230 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra M. B. 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo išmokėta 356,67 Lt ir 2013 m. spalio 22 d. išmokėta 360 Lt, o L. I. 2013 m. rugsėjo 13 d. išmokėta 1313,33 Lt darbo užmokesčio ir 2013 m. rugsėjo 27 d. išmokėta 200 Lt darbo užmokesčio. Taip pat operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad darbo užmokestis įmonėje darbuotojams buvo mokamas grynaisiais pinigais, o keliems darbuotojams – bankiniais pavedimais. Tuo tarpu M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonėje darbo užmokestis yra mokamas ne grynaisiais, o bankiniais pavedimais, bei patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos darbo užmokesčio sumos darbuotojams taip pat buvo išmokėti pavedimu. Tačiau tokių duomenų byloje esančiuose dokumentuose nėra.

M. L. bei jos atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. neturėjo tyčios išmokėti darbuotojams į įmonės buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, kadangi darbo užmokestį išmokėjo darbų vykdytojai, ji jų nekontroliuoja ir nežino, kam ir kiek jie yra išmokėję. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. nutartį tokios pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-516-628/2013, yra konstatavęs, kad įmonės vadovas yra atsakingas už savo darbuotojų veiklą, privalo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi įmonės darbuotojams vykdant įmonės vadovo jiems pavestas funkcijas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju Įmonės direktorė M. L.. Pati administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Įmonėje yra atsakinga už klausimus, susijusius su darbuotojų atlyginimais. Todėl teismui yra nesuprantama M. L. pozicija, kad ji nežinojo, kiek darbų vykdytojai ir už kokius grynus pinigus moka darbuotojams darbo užmokestį, kuris nebūna įtraukiamas į įmonės buhalterinę apskaitą. M. L., būdama įmonės vadove ir atsakinga už apskaitos organizavimą, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą. Teismo vertinimu, ji privalėjo rūpintis ir domėtis tuo, kaip yra atsiskaitoma su darbuotojais, bei kontroliuoti darbų vykdytojus, sudaryti tokias atsiskaitymo su darbuotojais sąlygas, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktai ir visas darbo užmokestis būtų įtrauktas į buhalterinę apskaitą, tačiau to nedarė, nors kaip teigė jos atstovas, suprato, kad netinkamai atliko įmonės vadovo pareigas.

Byloje esančiuose L. I. ir M. B. paaiškinimuose patvirtinama, kad jiems buvo išmokėti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti grynieji pinigai už jų atliktą darbą įmonėje. Teismas pastebi, kad šiose bylose pagrindinis įrodymas yra žmogaus paaiškinimas. Teismas neturi pagrindo netikėti šių buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimais. Be to, pati M. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad konfliktų su L. I. ar M. B. neturėjo. Pastebėtina ir tai, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuojamas neįtikėtinai nedidelis darbuotojų darbo valandų skaičius, pagal kurį būdavo apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis. Tuo tarpu iš byloje esančių buvusių įmonės darbuotojų L. I. ir M. B. paaiškinimu matyti, kad įmonės objektuose jie dirbdavo po 8 darbo valandas per dieną. Byloje esančiuose atsiskaitymo lapeliuose esančios sumos neatitinka su buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiomis sumomis.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonėje buvo mokamas ir anksčiau, tačiau teismas ankstesnių pažeidimų negali vertinti, kadangi yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Neatitikimus tarp to, kas bylos duomenimis yra nustatyta, ir M. L. paaiškinimų, jog ji nežinojo apie darbuotojams mokamus darbo užmokesčius grynaisiais pinigais, kurie nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą, teismas vertina kaip jos gynybinę pozicija bei siekį išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį. Mokėjimai grynaisiais pinigais, neįtrauktais į buhalterinę įmonės apskaitą nebuvo vienkartiniai, todėl M. L., būdama įmonės vadovė, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą bei negalėjo nežinoti apie į buhalterinę apskaitą neįtraukiamo darbo užmokesčio išmokėjimus. Tuo labiau, kad visuose teismui apteiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose yra vadovės parašai.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį M. L. surašytas pagrįstai, kadangi Įmonės vadovė M. L., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ir savo užimamas pareigas privalėdamas užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas, kadangi nuo 2013-09-01 iki 2013-10-22 įmonės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir bendrovės statybos objektuose išmokėjo 2230 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus.

M. L. kaltė jai inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, yra įrodoma administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-5), Vilniaus apskrities VMI 2014 m. sausio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 7-10), L. I. ir M. B. paaiškinimais (b.l. 13, 14, 16), iš dalies pačios M. L. paaiškinimu teismo posėdžio metu bei kita administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga.

M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimas nebuvo vienkartinis, jo padarymo aplinkybes, į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio dydį, pažeidėjos asmenybę, taip pat į tai, kad ji išlaiko tris mažamečius vaikus bei nedirbantį vyrą, ir mano, kad šiuo atveju ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad ir minimali, nuobauda yra per griežta ir neproporcinga jos padarytam pažeidimui bei sukeltiems padariniams, o administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti M. L., pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

M. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti jai 3 000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.