- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- I-6873-739/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01688-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeistos jo teisės įsigyti skutimosi peiliukus iš pataisos įstaigos parduotuvės. Jis nuo 2018 m. birželio 2 d. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, kamerų tipo patalpose. Anot pareiškėjo, būnant kamerų tipo patalpose, jeigu nuteistasis savo sąskaitoje turi pinigų, būrio viršininkas kiekvieną savaitę ketvirtadienį atneša nuteistajam užpildyti prašymo blanką būtiniausiems reikmenims ir maisto produktams įsigyti. Jis tuo metu turėjo nuobaudą, todėl galėjo pirkti tik higienos prekes. Būnant kameroje, pataisos namų administracija duoda parduotuvės kainininką, viso mėnesio asortimentą, iš kurio kamerų tipo patalpose laikomi asmenys gali rinktis ir įsigyti prekes. Remdamasis birželio mėnesio kainininku, jis užrašė, kad nori įsigyti tam tikrų skutimosi peiliukų. 2018 m. birželio 14 d. būrio viršininkas jį turėjo informuoti, kad tokių skutimosi peiliukų nėra, bet to nepadarė. Pareiškėjas žodžiu prašė, kad jam atneštų kitus skutimosi peiliukus, tačiau šis jam atsakė „kai bus, tai ir atnešim“, ir užtrenkė kameros duris. Pareiškėjas teigė, kad dėl to jis turėjo būti nesiskutęs ir higieniškai netvarkingas, jautėsi žeminamas ir diskriminuojamas. Teigė, kad Alytaus pataisos namų administracija pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. V-172, kuriuo patvirtintas būtiniausių reikmenų asortimentas, kuris yra privalomas pataisos namų parduotuvėms (toliau – ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. V-172). Pataisos namų administracija pažeidė jo teises ir 2018 m. birželio 21 d., jis negalėjo įsigyti skutimosi peiliukų iš parduotuvės. Nurodytu laikotarpiu buvo apribotos jo teisės įsigyti skutimosi peiliukus, pažemintas jo orumas, jis patyrė neigiamus išgyvenimus ir neturtinę žalą. Teigė, kad Alytaus pataisos namų administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Už tas 14 dienų, kurias nebuvo aprūpintas skutimosi peiliukais iš parduotuvės, jis prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovės atstovo atsiliepimo teiginį, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl skutimosi peiliukų išdavimo nesikreipė, teigė, kad jam higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis pirko parduotuvėje cigaretes ir sąskaitoje turėjo didesnę pinigų sumą negu 0,5 bazinės socialinės išmokos, taigi buvo laikomas mokiu pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymo 7 punktą. Todėl jis galėjo įsigyti skutimosi peiliukus tik iš parduotuvės, o kitų galimybių neturėjo. Jam buvo apribota teisė įsigyti skutimosi peiliukus 2018 m. birželio 14 d. ir 21 d. (b. l. 38–40).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime į trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimą (b. l. 59) be kita ko, nurodė, kad Alytaus pataisos namų atsakyme į jo skundą aiškiai atsakyta, kad skutimosi peiliukų „BIC1“ buvo, tačiau jie kainininke buvo praleisti (į jį neįrašyti) dėl techninių priežasčių. Teigė, kad tai parodo, jog jis nepiktnaudžiauja administraciniu procesu. Teigė, kad nėra pagrindo pakeisti atsakovą. Alytaus pataisos namai turėjo imtis veiksmų, tačiau aplaidžiai žiūrėjo į jo orumą.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 13–15) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė netinkamą atsakovą pakeisti į tinkamą – į uždarąją akcinę bendrovę „Pontem“ (toliau – ir UAB „Pontem“, ir trečiasis suinteresuotas asmuo), kadangi išnuomotas turtas skirtas naudoti parduotuvės veiklai, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir reikmenų asortimentą. Teigė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 79 punktas numato, jog nuteistuosius, bausmę atliekančius kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas; šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį šis užpildo; darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį ir nustato, ar įvykdžius prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti; nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Nurodė, kad pareiškėjas prašymus įstaigos personalui leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis pateikė 2018 m. birželio 14 ir 28 d., kuriuose nurodė, kad jam reikalingas skustuvas „BIC P Sensitive Bag“ (po 1 vnt.), tačiau jų negavo nei 2018 m. birželio 14 d., nei 28 d., nes parduotuvė jų neturėjo. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl skutimosi peiliukų išdavimo nesikreipė. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namai su UAB „Pontem“, laimėjusia viešąjį pataisos įstaigos parduotuvės patalpų nuomos konkursą, 2017 m. birželio 13 d. pasirašė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės nuteistiesiems veiklai sutartį Nr. 74 (toliau – ir Sutartis), išnuomotas turtas skirtas naudoti parduotuvės veiklai, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir reikmenų asortimentą. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas nepagrindžia būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepimu į skundą (b. l. 43–47) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti, taip pat prašė spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) 83 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo pareiškėjui, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylos vedimo išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad pagal tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Pontem“ sudarytą Sutartį nuomos pagrindais UAB „Pontem“ buvo perduotos naudoti parduotuvės patalpos, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir reikmenų asortimentą. Teigė, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu už drausmės pažeidimus buvo laikomas drausmės (kamerų tipo) patalpose. Pagal vidaus tvarką, tuo metu pareiškėjas negalėjo įsigyti iš parduotuvės jokių kitų prekių, išskyrus higienos reikmenis. Tai patvirtina jo prašymų leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis formos, kuriose visos užsakytos prekės, išskyrus higienos prekes, yra pažymėtos minuso ženklu, ir kurios jam nebuvo parduotos. Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad buvo apribotos jo galimybės įsigyti skutimosi peiliukų. Teigė, kad iš pateikto parduotuvės asortimento matyti, kad jame yra kelios skutimosi peiliukų rūšys. Nėra buvę tokios situacijos, kad nebūtų galimybės įsigyti visų sąraše nurodytų skutimosi peiliukų. Pareiškėjo užsakytų skutimosi peiliukų „BIC1 P52 Sensitive Bag“ nurodytu laikotarpiu galimai nebuvo, tačiau buvo galimybė įsigyti kitų peiliukų pagal sąrašą, t. y. „BIC2 P5 Comfort“ ar „BIC3 Flex Comfort Blister“, tai patvirtina nefiskaliniai kvitai, parduotuvės vedėjos pranešimas, krovinio važtaraščiai. Teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko jokių veiksmų, galėjusių sutrukdyti pareiškėjui įsigyti skutimosi peiliukų. Šio pobūdžio prekių parduotuvėje esantis kiekis nuolat užtikrinamas, bet kuris nuteistasis gali jų įsigyti. UAB „Pontem“ yra suinteresuotas kuo didesne prekių apyvarta, o ne priešingai. Teigė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti prašymą dėl bet kurios kitos rūšies peiliukų įsigijimo, kodėl tokia galimybe nepasinaudojo, nėra žinoma. Teigė negalintis paaiškinti dėl skunde minimų aplinkybių (kad būrio viršininkas turėjo informuoti pareiškėją apie to modelio peiliukų nebuvimą, kad buvo atsisakyta pristatyti kitos rūšies peiliukus, kad buvo užtrenktos kameros durys), kadangi tai yra atsakovo kompetencijos ribose. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad Alytaus pataisos namai keistinas į tinkamą atsakovą – į UAB „Pontem“ su pareiškėju nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai. Valstybės pareiga užtikrinti nuteistųjų aprūpinimą būtiniausiais maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, todėl Alytaus pataisos namai yra tinkamas atsakovas. Pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja administraciniu procesu, dėl ko proceso šalys ir teismai patiria papildomus darbo krūvius, sąlygojančius nereikalingas laiko, darbo, finansines sąnaudas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl ABTĮ 83 straipsnyje numatytų sankcijų jam skyrimo. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos teigė, kad pareiškėjo skundas bei atsikirtimas į atsakovės atstovo atsiliepimą grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d., iš viso 14 dienų, jis negalėjo apsirūpinti skutimosi peiliukais , tai yra negalėjo jų nusipirkti Alytaus pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje. Pareiškėjas teigia, kad negavo skutimosi peiliukų dėl Alytaus pataisos namų personalo kaltės, nes pats tuo metu negalėjo jų nusipirkti, kadangi atliko paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktą, užtikrinama nuteistųjų teisė apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o pareiškėjas pateikė prašymus leisti apsipirkti 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. birželio 21 d. (b. l. 5–6, 21–22). Be to, šis laikotarpis, kai pareiškėjas negalėjo apsirūpinti skutimosi peiliukais iš parduotuvės, galėjo apimti ne tik 2018 m. birželio 14–21 d., bet užtrukti ir po 2018 m. birželio 21 d. bei prasitęsti iki 14 dienų. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas teisingai skunde nurodė, kad jis 14-kos dienų laikotarpį negalėjo apsirūpinti skutimosi peiliukais pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 2).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 (toliau – CK) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73–75 straipsniai įtvirtina nuteistųjų, priskirtų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms, teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73, 74 ir 75 straipsnių 1 punktas). BVK 92 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkto pirma pastraipa nustato, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. galiojusi aktualiu laikotarpiu) 3 punkte išvardintos higienos priemonės, 3.5 papunktyje nurodyti „saugūs skustuvai su nekeičiamais peiliukais“, t. y. neįvardijant konkrečios skutimosi peiliukų rūšies.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pataisos įstaigų vadovams nustatytos pareigos: užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę (77 punktas), užtikrinti, kad šios įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai higienos priemonių (260 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas BVK 92 straipsnio 1 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkto (77 punkto redakcijos, galiojusios iki 2010 m. sausio 27 d., kurioje buvo numatyta: kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę) nuostatas, nurodė, kad pataisos įstaigų administracija šias nuostatas įgyvendina teisės aktų nustatyta tvarka skelbdama viešus konkursus dėl patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklai. Šią tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-221 patvirtintos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklai viešo konkurso būdu tvarkos taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013). Šiuo metu galioja tuo pačiu Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-221 patvirtintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai viešojo konkurso būdu tvarkos aprašas (išdėstytas nauja redakcija 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-65). Iš atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų jų atsiliepimuose (b. l. 14, 44), Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai sutarties kopijos (b. l. 23–26) ir jos priedo – parduotuvės patalpų perdavimo ir priėmimo nuomai akto kopijos (b. l. 27) nustatyta, kad Alytaus pataisos namai (nuomotojas) su UAB „Pontem“ (nuomininke) 2017 m. birželio 13 d. yra sudaręs Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai sutartį Nr. 74 (sutarties terminas pratęstas ir galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, b. l. 28), pagal kurią Alytaus pataisos namai perdavė UAB „Pontem“ parduotuvės patalpas, esančias Ulonų g. 8A, Alytus, skirtas naudoti parduotuvės veiklai, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą (Sutarties 1–2 punktai). Sutartimi UAB „Pontem“ įsipareigojo organizuoti prekybą nuteistiesiems nedisponuojant grynaisiais pinigais (Sutarties 12.9 papunktis), vykdant veiklą, laikytis BVK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – Mažmeninės prekybos taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (Sutarties 12.11 papunktis). Su nuteistųjų teise apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje susijusios BVK, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių nuostatos yra aktualios nagrinėjamoje byloje. Mažmeninės prekybos taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje reikalavimus ir nenurodo konkrečių prekių rūšių, kuriomis turi teisę ar privalo prekiauti parduotuvės.
BVK 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuteistųjų teisės pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų vykdymui taip pat yra aktualus Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2014 m. Nr., 26, p. 507). Šio Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 1.1 papunkčiu patvirtintas teisės aktas – Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas, 1.2 papunkčiu patvirtintas teisės aktas – Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas (toliau – Būtiniausių reikmenų asortimentas). Šio Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 įsakymo 2 punkte rekomenduojama pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti įsakymo 1.1 ir 1.2 punkte patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Dėl to darytina išvada, kad Būtiniausių reikmenų asortimentas pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas. Tame pačiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime taip pat yra nurodyta, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 2 punktą, Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą rekomenduojama taikyti ir pataisos įstaigoms (p. 507). Būtiniausių reikmenų asortimento 1 punkte numatytos asmens higienos priemonės, o skutimosi priemonės jame yra numatytos šios: elektrinės skutimosi priemonės, vienkartiniai skustuvai ir skutimosi pasta (1.3 papunktis), t. y. neįvardinant konkrečios vienkartinių skustuvų rūšies.
Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas iki 15 parų), neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais skunde (b. l. 2) ir bylos duomenimis (b. l. 18) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki birželio mėn. pabaigos (išskyrus birželio 19 d.), t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kadangi buvo gavęs nuobaudą. Tai patvirtina ir pareiškėjo 2018 m. birželio 21 d. prašymo leisti pirkti kopija, ant kurios yra nurodyta „to, ko neįdėjau, negalima, nes higiena“ (b. l. 21).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas numato, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius pataisos namų kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas; šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui; darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam; šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. Taigi, pareiškėją, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje ir dėl to šiuo laikotarpiu negalėjo pats įgyvendinti savo teisės nusipirkti higienos priemonių pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 145 straipsnio 1 dalis), skutimosi peiliukais galėjo aprūpinti Alytaus pataisos namų personalas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime tai patvirtino, remdamasis šia 79 punkto nuostata (b. l. 13–14).
Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. BVK 92 straipsnio 1 ir 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 ir 260 punktų, 18 priedo 3.5 papunkčio, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 1.2 papunkčio, 2 punkto, Būtiniausių reikmenų asortimento 1.3 papunkčio nuostatas, daroma išvada, kad Alytaus pataisos namų administracija neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje konkrečios rūšies (pavadinimo) skutimosi peiliukų, kadangi aptartas teisinis reglamentavimas nenumato konkrečios rūšies (pavadinimo) skutimosi peiliukų, tačiau privalėjo užtikrinti, jog pareiškėjas pataisos įstaigos parduotuvėje galėtų už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti higienos priemonių – skutimosi peiliukų, kurios nors rūšies.
Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2018 m. birželio 14 d. užpildė prašymo Leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis blanką (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 20 priedas), kuriame nurodė, kad prašo leisti pirkti skustuvą „BIC P5 Sensitive Bag“, 1 vnt. (b. l. 5), 2018 m. birželio 21 d. užpildė tokį pat blanką, kuriame nurodė, kad prašo leisti pirkti skutimosi peiliukus „BIC1 P5 Sensitive Bag“, 1 vnt. (b. l. 6). Ant abiejų prašymų nurodyta pareiškėjo turima pinigų suma asmeninėje sąskaitoje, yra buhalterio parašai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas). Ant šių pareiškėjo prašymų ties skustuvais yra parašyta: „neturime“, „nėra“ (b. l. 5–6). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas pataisos įstaigos personalui pateikė du prašymus leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, kuriuose nurodė, kad reikalingi skustuvai „BIC P Sensitive Bag“, po 1 vnt. (b. l. 14). Nors atsakovės atstovas atsiliepime ir nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymus 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. birželio 28 d. (b. l. 14), t. y. neįvardino pareiškėjo 2018 m. birželio 21 d. prašymo, tačiau atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas dviejuose prašymuose prašė skustuvų, atsakovės atstovas pateikė į bylą aptartų 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. birželio 21 d. pareiškėjo prašymų kopijas, kuriuose pareiškėjas prašė skustuvų (b. l. 21–22), todėl prašymo datos atsiliepime vertintinos kaip rašymo apsirikimas. Atsakovės atstovas į bylą pateikė dar vieno pareiškėjo prašymo – 2018 m. birželio 28 d. prašymo, kuriame pareiškėjas neprašė skustuvų, kopiją (b. l. 20).
Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namų administraciją dėl skutimosi peiliukų išdavimo nesikreipė (b. l. 14). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4–5 punktais, higienos reikmenys yra išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Šio aprašo 13 punktas nustato: laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur galiojo ginčui laikotarpiu, taigi pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas nemokiu, jeigu per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodė (b. l. 38) ir pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio kopija patvirtina (b. l. 19), kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mokus, nes sąskaitoje turėjo daugiau kaip 19 Eur. Todėl jis pagal aptartą teisinį reglamentavimą negalėjo gauti nemokamai skutimosi peiliukų, pareiškėjas irgi tai nurodė savo atsikirtime (b. l. 38). Kadangi pareiškėjas buvo mokus, jis neturėjo galimybės nemokamai gauti skutimosi peiliukų (pareiškėjas tai žinojo, tai matyti iš pareiškėjo atsikirtimo į atsakovės atstovo atsiliepimą), dėl tos priežasties pareiškėjas ir nesikreipė į Alytaus pataisos namų administraciją išduoti jam nemokamai skutimosi peiliukus. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skutimosi peiliukus galėjo gauti tik iš pataisos įstaigos parduotuvės.
Pareiškėjo pateiktame į bylą pataisos namų parduotuvės 2018 m. birželio mėn. kainininke, skirtame asmenims, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpų (KTP) sąlygomis, yra nurodyti skustuvai „BIC1 P5 Sensitive Bag“, „BIC2 P5 Comfort Bag“, „BIC3 P3 Flex Comfort Blister“ (b. l. 3). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. rašte Nr. 363-836 (atsakyme į pareiškėjo 2018 m. birželio 21 d. skundą) yra teigiama, kad 2018 m. birželio mėn. kainininke buvo dėl techninių kliūčių praleista skutimosi peiliukų pozicija, liepos mėn. kainininke klaida ištaisyta, parduotuvėje skutimosi peiliukais prekiaujama (b. l. 4). Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ paaiškinimais atsiliepime, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo užsakytų peiliukų galimai nebuvo, tačiau buvo kitokių peiliukų (b. l. 44). Tai patvirtina į bylą pateiktos vidinio važtaraščio kopijos, iš kurių nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8A, Alytus, esanti parduotuvė 2018 m. birželio 11 d. gavo skustuvų „BIC3 P4 Action Bag“ ir „BIC3 P3 Flex Comfort Blister“ (b. l. 51), 2018 m. birželio 25 d. gavo skustuvų „BIC1 P5 Sensitive Bag“, „BIC2 P5 Comfort Bag“, „BIC3 P4 Sensitive Bag“ ir „BIC3 P4 Action Bag“ (b. l. 52). Alytaus pataisos namų parduotuvės vyr. pardavėjos 2018 m. spalio 9 d. pranešime UAB „Pontem“ direktoriui yra nurodyta, kad 2018 m. birželio mėnesį jokių sutrikimų dėl skutimosi priemonių įsigijimo nebuvo. Šiame vyr. pardavėjos pranešime taip pat teigiama, kad kasos kopijos patvirtina, jog 2018 m. birželio mėn. kiti nuteistieji skutimosi priemones nusipirko (b. 53). Iš pateiktų kvitų kopijų iš tiesų matyti, kad Alytaus pataisos namų parduotuvėje 2018 m. birželio 14 d. buvo pirkti skutimosi peiliukai „BIC3 P3 Flex Comfort Blister“, „BIC3 P4 Action Bag“, 2018 m. birželio 18 d. buvo pirkti skutimosi peiliukai „BIC2 P5 Comfort Bag“ (b. l. 48). Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. po pareiškėjo pateiktų 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. birželio 21 d. prašymų, skutimosi peiliukų pataisos įstaigos parduotuvėje buvo. Iš aptartų bylos duomenų matyti, kad nors ir ne visą ginčui aktualų laikotarpį buvo tos rūšies skutimosi peiliukų, kuriuos savo prašymuose buvo nurodęs pareiškėjas, tačiau buvo kitokios rūšies skutimosi peiliukų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būrio viršininkas jį turėjo informuoti, kad tokių skutimosi peiliukų nėra, bet to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, jis žodžiu paprašė būrio viršininką, kad jam atneštų kitus skutimosi peiliukus, tačiau būrio viršininkas jam atsakė „kai bus, tai ir atnešim“, ir užtrenkė kameros duris (b. l. 3). Iš šių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nors pareiškėjas buvo užpildęs prašymą nusipirkti konkrečios rūšies skutimosi peiliukus, tačiau jis taip pat žodžiu paprašė būrio viršininką atnešti jam kitokios rūšies skutimosi peiliukus, t. y. siekė gauti bet kokios rūšies skutimosi peiliukus tokiu atveju, jeigu nebūtų jo prašyme nurodytų skutimosi peiliukų. Atsakovės atstovas teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti rašytinius paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus apie tai, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negalėjo įsigyti skutimosi peiliukų, ar pareiškėjas siekdamas įsigyti peiliukų laikėsi nustatytos tvarkos, ar Alytaus pataisos namų pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, kad užtikrintų, jog pareiškėjas galėtų apsirūpinti skutimosi peiliukais (b. l. 11). Tačiau atsakovės atstovas savo atsiliepime į skundą nieko nepaaiškino dėl šio pareiškėjo nurodyto fakto (t. y. dėl to, kad būrio viršininkas neinformavo pareiškėjo apie tai, kad nėra tokios rūšies skutimosi peiliukų, kad nereagavo į pareiškėjo žodinį prašymą atnešti jam kitokios rūšies skutimosi peiliukus, kad užtrenkė kameros duris). Atsakovės atstovas atsiliepime neginčijo šio pareiškėjo nurodyto fakto. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namų administracija, neužtikrino pareiškėjui teisės tinkamai apsirūpinti skutimosi peiliukais iš pataisos įstaigos parduotuvės ir pažeidė BVK 92 straipsnio 1 dalį (kuri nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje būtiniausių reikmenų), BVK 145 straipsnio 1 dalį (pagal kurią nuteistieji, atliekantys nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas, turi teisę nusipirkti parduotuvėje higienos reikmenų), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktą (pagal kurį pataisos įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktą (kuris nustato, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius pataisos namų kamerų tipo patalpose, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas). Pataisos namų administracija taip pat pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą (kuris nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu), kadangi būrio viršininkas, užtrenkdamas pareiškėjui kameros duris, teismo vertinimu, pasielgė nepagarbiai pareiškėjo atžvilgiu. Nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punkte pavartoti žodžiai „gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas“, teismas sprendžia, kad vertinant sistemiškai nurodytas teisės aktų nuostatas, pataisos namų administracija privalo (o ne „gali“) užtikrinti nuteistajam, atliekančiam bausmę kamerų tipo patalpoje, teisę ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusipirkti higienos reikmenų per pataisos įstaigos personalą. Teismas sprendžia, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neužtikrinimo pareiškėjui teisės tinkamai apsirūpinti skutimosi peiliukais iš pataisos įstaigos parduotuvės) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovės atstovas būtų aprūpinęs pareiškėją skutimosi peiliukais iš pataisos įstaigos parduotuvės. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturėjo pagrindo Alytaus pataisos namų prašymu pakeisti atsakovą į UAB „Pontem“, kadangi pareiškėjas skunde atsakove įtraukė būtent Lietuvos valstybę, atstovaujamą Alytaus pataisos namų (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ir, kaip nurodė atsiliepime UAB „Pontem“, valstybės pareiga (šiuo atveju – Alytaus pataisos namų pareiga) yra užtikrinti nuteistųjų aprūpinimą būtiniausiais reikmenimis (BVK 92 straipsnio 1 ir 4 dalis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 ir 260 punktai, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 1.2 papunktis, 2 punktas). Taip pat teismas nenustatė pagrindo taikyti pareiškėjui ABTĮ 83 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją – baudą dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu, kaip atsiliepime prašė trečiasis suinteresuotas asmuo.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog pažeidimas truko neilgą laikotarpį – 14 dienų, teismo vertinimu, pažeidimas negalėjo padaryti didelės žalos pareiškėjui, pareiškėjas nesiskundė sveikatos sutrikimais dėl nurodyto pažeidimo.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).
Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, jo tinkamai neaprūpinus skutimosi peiliukais iš pataisos įstaigos parduotuvės, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista R. T. (T.) teisė į tinkamą aprūpinimą skutimosi peiliukais iš Alytaus pataisos namų parduotuvės.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.