- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- I1-335-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01794-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą ir patikslinęs skundą (b. l. 9-11) prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, po 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde, procesiniame dokumente „Patikslintas skundas“, kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (b. l. 1-3, 4, 9-11, 12; toliau – ir skundas) nurodė, kad, įtariant nusikaltimo padarymu, jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, paskiriant ją atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje. Alytaus apylinkės teismas skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, nuosprendyje nurodyta kardomosios priemonės suėmimo nekeisti ir tik jam įsiteisėjus kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti. Nuosprendį jis apskundė Kauno apygardos teismui. Nuosprendžiui neįsiteisėjus jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo perkeltas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, t. y. į laisvės atėmimo bausmę vykdančią pataisos įstaigą, kurioje buvo laikomas nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nesudarant sąlygų asmenims jį lankyti pagal Suėmimo vykdymo įstatymą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. sprendimu, su kuriuo nebuvo supažindintas, jis buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuris nėra susijęs su jo gyvenamąja vietove, t. y. Alytaus miestu, ir nesusijęs su jo įvykdytos nusikalstamos veikos vieta. Jo nuomone, asmenys, kurie įvykdė nusikalstamas veikas Alytaus regione, laikomi Kauno tardymo izoliatoriuje. Tuo buvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-204, 2.4 punktas ir jo teisė į socialinių ryšių palaikymą su artimaisiais, nes artimieji gyvena Alytaus mieste ir neturi galimybės atvykti į pasimatymus į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl neteisėtų ir nepagrįstų perkėlimų į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir Šiaulių tardymo izoliatorių patyrė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, dvasinę skriaudą, teko baimintis dėl saugumo. Skunde (b. l. 1-3) buvo nurodęs, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo laikymo patalpoje, buvo pažeidžiamas privatumas, nes sanitarinio mazgo, tualeto patalpa nebuvo atitverta, sanitariniame mazge ir patalpoje nebuvo įrengtos ventiliacijos, nebuvo asmeninių daiktų spintelės, tačiau procesiniame dokumente „Prašymas“ (b. l. 12) patikino, kad reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl netinkamų kalinimo sąlygų nereiškia ir šių aplinkybių atsisako. Prašė priteisti skunde nurodytas neturtinės žalos sumas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 204 buvo papildytas 2.4 punktu (galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu), kuris numato galimybę, asmenis, kurių baudžiamosios bylos išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtas suėmimas, perkelti į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, siekdamas užtikrinti tinkamas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias sąlygas perkėlė pareiškėją į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, t. y. į įstaigą, kurioje buvo laisvų vietų. Pareiškėjo teisės ir teisės aktais nustatytos suėmimo vykdymo sąlygos buvo užtikrintos. Pareiškėjas jo patirtus neigiamus išgyvenimus nurodė abstrakčiai, jų nedetalizavo, logiškai nepagrindė, nenurodė kaip jo laikymo sąlygos buvo pablogintos, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Atsakovo atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 24-30) nurodė, kad pareiškėjas jo perkėlimo į Šiaulių tardymo izoliatorių neskundė nei Kalėjimų departamento direktoriui, nei teismui, todėl sprendimas dėl jo perkėlimo yra nenuginčytas. Darė išvadą, kad pareiškėjas su jo perkėlimu iš esmės sutiko, į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas savo teisėmis, siekdamas prisiteisti piniginę kompensaciją už tesėtus valstybės atstovų veiksmus. Pareiškėjo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjui buvo paskirtas suėmimas, todėl jis pateko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-204 2.4 punkte nurodytų asmenų kategoriją ir pagal nustatytą reglamentavimą, jis galėjo būti perkeltas į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Pravieniškių PN apie pareiškėjo perkėlimą į Šiaulių tardymo izoliatorių raštu iš anksto informavo Šiaulių tardymo izoliatorių, Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos ir teismą, kurio žinioje buvo suimtojo baudžiamoji byla. Pravieniškių PN jokių teisės aktų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjas nedetalizavo jam padarytos neturtinės žalos, jokių įrodymų (dokumentų, esančių jo asmens byloje kopijų) nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, įpareigoti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinių pareigų nevykdymą, nepagrįsto skundo pateikimą, skirti pareiškėjui baudą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Pareiškėjui, atsakovų atstovams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 41, 42, 43, 44), pareiškėjas ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 30, 46, 66), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl jo perkėlimo iš Kauno TI į Pravieniškių PN ir iš Pravieniškių PN į Šiaulių tardymo izoliatorių jam skirtos kardomosios priemonės – suėmimo vykdymui.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1-115-878/2019) buvo nutarta pareiškėjui parinktą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeisti į suėmimą; nutartį pavesti vykdyti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Toje pačioje baudžiamojoje byloje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendyje nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2019 m. spalio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
Asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimą į suėmimą vykdančias įstaigas reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-204 (toliau – ir Įsakymas). Pagal Įsakymo 1.1 punktą pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Alytaus apskrityje esantys teismai skiriami į Kauno tardymo izoliatorių. Ginčo dėl to, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 12 d. nutartimi, nustačius kardomosios priemonės suėmimo terminą, pareiškėjas buvo paskirtas į Kauno TI byloje nėra. Pareiškėjas nesutinka su jo perkėlimu kardomosios priemonės suėmimo vykdymui nuo 2019 m. birželio 17 d. į Pravieniškių PN, o nuo 2019 m. liepos 17 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Pagal Įsakymo 2.4 punktą, asmenys, kurių baudžiamosios bylos išnagrinėtos pirmosios instancijos teismuose ir kuriems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtas suėmimas, suėmimą vykdančios įstaigos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigų galimybes laikomiems asmenims užtikrinti teisės aktų nustatytas jų laikymo sąlygas, gali būti perkeliami į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, kuriose jie toliau laikomi pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas. Apie planuojamą asmenų perkėlimą suėmimą vykdančių institucijų vadovai informuoja teismus, kurių žinioje yra atitinkamos baudžiamosios bylos, bei Kalėjimų departamentą.
Pareiškėjo baudžiamoji byla buvo išnagrinėta 2019 m. birželio 3 d. priimant nuosprendį ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista. Taigi, jis pateko į asmenų ratą, kuriems galėjo būti taikomas Įsakymo 2.4 punktas ir jis galėjo būti perkeltas į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, kuriose toliau laikomas pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo perkėlimui buvo būtinas suėmimą vykdančios įstaigos vadovo, nagrinėjamu atveju Kauno TI direktoriaus, vėliau Pravieniškių PN direktoriaus, sprendimas, taip pat apie planuojamą perkėlimą turėjo būti informuoti teismai, kurių žinioje yra atitinkamos baudžiamosios bylos, bei Kalėjimų departamentas. Įsakymo 2.4 punktas nenumato, kad su planuojamu sprendimu perkelti į kitą laisvės atėmimo įstaigą turi būti supažindintas ir suimtasis, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis su pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu nebuvo supažindintas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno TI direktorius 2019 m. birželio 14 d raštu (b. l. 69) kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių dėl suderinimo, perkeliant nuteistuosius (suimtuosius), tarp jų ir E. B., tolimesniam laikymui. Atsakingas asmuo, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2019 m. birželio 18 d. raštu (b. l. 70-71) informavo Kalėjimų departamentą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, Kauno apygardos teismą apie planuojamą E. B. perkėlimą į Pravieniškių PN. Pravieniškių PN direktorius 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. 14-2900 (b. l. 32-33) ir raštu Nr. 15994 (b. l. 36-38) informavo Kalėjimų departamentą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, Kauno apygardos teismą apie planuojamą E. B. perkėlimą į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat 2019 m. liepos 10 d. raštu (b. l. 34-35) kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl tokio perkėlimo suderinimo. Taigi, E. B. perkėlimo veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka buvo tinkamai suderinti su pataisos įstaigomis, teismais, buvo žinomi Kalėjimų departamentui, kaip pataisos įstaigas kontroliuojančiai įstaigai, kuri žinodama apie jai pavaldžiose įstaigose esančią situaciją dėl jose laikomų asmenų skaičiaus, suimtųjų laikymo šiose įstaigose sąlygų, perkėlimui neprieštaravo. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad, perkeldami pareiškėją E. B. suėmimo vykdymui į kitas pataisos įstaigas, atsakovai Kauno TI ir Pravieniškių PN atliko neteisėtus veiksmus arba privalomų veiksmų neatliko.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog perkėlus jį į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pažeistos jo teisės į socialinių ryšių palaikymą su artimaisiais, nes artimieji, gyvenantys Alytaus mieste, neturėjo galimybių atvykti į pasimatymus dėl tolimo atstumo.
Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose pareiškėjas turi pareigą pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl netinkamų sąlygų ir jų įtakos jo teisėms (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A-421-146/2017, Nr. A-3358-624/2016). Šiuo atveju pareiškėjas tik nurodė, kad artimieji negalėjo jo aplankyti, tačiau nenurodė jokių konkrečių detalizuotų aplinkybių apie realų ketinimą jį aplankyti (kada konkrečiai, kas iš artimųjų registravosi lankymui, siuntė prašymą paštu ar elektroniniu paštu), kurias atsakovai galėtų patvirtinti arba paneigti. Pastebėtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1-115-878/2019; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) konstatuojama, kad kaltinamasis E. B. nesaistomas šeiminiais santykiais. Pareiškėjui nagrinėjamoje byloje išreiškus atsisakymą dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 46, 66), teismas negali minėtų aplinkybių patikslinti. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, ginčui aktualiu laikotarpiu turėjęs specifinį teisinį statusą – suimtasis, teismo nutartimi ir nuosprendžiu jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl tam tikri asmeninių laisvių suvaržymai, nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra tokio elgesio pasekmė. Pagal bylos duomenis nėra galimybės tvirtinti, kad buvo asmenų realiai ketinančių ir negalinčių dėl tolimo atstumo jį aplankyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeidžiamos jo nurodomu būdu.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog patyrė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, dvasinę skriaudą, baiminosi dėl saugumo, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius 2019 m. spalio 29 d. raštu (b. l. 50) teismą informavo, kad į psichologą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. rugsėjo 29 d. ir 2019 m. spalio 4 d., prašė pakeisti kamerą. Buvo pravesti pokalbiai (b. l. 52, 53). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti perkėlimo į kitą pataisos įstaigą pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį; administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą galėjo piktnaudžiauti teisminės gynybos teise ar administraciniu procesu, todėl atsakovo Pravieniškių PN prašymas dėl įpareigojimo pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį ar skirti baudą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.