Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-23 · Administracinė byla Nr. I-6385-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
I-6385-811/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00339-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6385-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00339-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui G. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. R. su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 7-9) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 70 000 Eur (241 696 Lt) neturtinės žalos. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2013-10-10 yra apribota jo laisvė pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių – TI-K) jis buvo laikomas kartu su 1-4 asmenimis kamerose, kurių plotas apie 6,5-7 kv. m. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kas mėnesį perkeliamas į kitas kameras, kuriose šalta, buvo matomas pelėsis, krito tinkas, langai skylėti, t.y. sąlygos neatitiko Higienos normų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K stinga privatumo, dingo jo laiškai draugėm, dėl to nutrūko bendravimo ryšys ir santykiai. Taip pat nurodė, kad jis nebuvo vedamas į patalpas, skirtas žiūrėti televiziją, o pradžioje nebuvo vedamas ir į sporto salę. Pareiškėjo 2013 m. prašymai kreiptis į gydytojus taip pat dingo. Į pareiškėjo skundus nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas nereaguoja. Pareiškėjo vertinimu, dėl jo skundų prasidėjo spaudimas, jis buvo pastoviai žeminamas, iš jo tyčiojamasi, nepagrįstai buvo skiriamos pareiškėjui nuobaudos, papeikimai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigia patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo pareiškėjo sveikata. Nurodė, kad jis turi tik vieną inkstą, reikiamo gydymo nesulaukia, į pareiškėjo sveikatos nusiskundimus nėra kreipiamas dėmesys, o pareiškėjo sveikata tik blogėja. Dėl pablogėjusios savijautos sutriko visavertis jo gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas nebegali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. R. nurodė, kad pirmo korpuso nuteistieji vedami į žymiai mažesnius pasivaikščiojimo kiemelius, nei nuteistieji, esantys antrame korpuse. Dušai nėra dezinfekuojami ir pareiškėjui atsirado problemų su oda, dėl to jis priverstas lankytis pas dermatologą. Apšvietimas taip pat neatitinka nustatytų reikalavimų, kenkia regėjimui, tualete nėra durų, todėl būdavo situacijų, kai vienas nuteistasis atlikinėja gamtinius reikalus, o kitas valgo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 17-23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo skundžiamuoju buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, dalį skundžiamo laikotarpio pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metrų aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną dieną žiūrėti per televiziją transliuojamas programas, filmus. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2013-10-11 iki skundo surašymo datos, t. y. 2014-12-08.

Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Higienos norma), kuri įsigaliojo 2010 m. balandžio 11 d., minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-124, vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Iš atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių (b. l. 17-19), matyti, jog pareiškėjas laikotarpiuose nuo 2013-10-11 iki 2013-10-12, nuo 2013-10-15 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-13 iki 2013-12-23, nuo 2013-12-27 iki 2014-02-05, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19, nuo 2014-03-21 iki 2014-04-08, nuo 2014-04-10 iki 2014-04-15, nuo 2014-04-17 iki 2014-06-12, nuo 2014-06-14 iki 2014-06-30, nuo 2014-07-02 iki 2014-07-10, nuo 2014-07-12 iki 2014-07-13, nuo 2014-07-15 iki 2014-07-23, nuo 2014-07-25 iki 2014-07-30, 2014-08-01 iki 2014-08-13, 2014-08-19 iki 2014-09-03, nuo 2014-09-05 iki 2014-09-09, nuo 2014-09-11 iki 2014-09-22, 2014-09-24, nuo 2014-09-26 iki 2014-10-08, nuo 2014-10-10 iki 2014-10-27, 2014-10-29, nuo 2014-11-05 iki 2014-11-12, nuo 2014-11-27 iki 2014-12-05 (iš viso 331 dieną) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.

Atsakovo argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, nėra reikšmingas nagrinėjamuoju atveju, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2013-10-11 iki 2014-12-08 galėjo patirti neturtinę žalą dėl laikymo kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų nustatyto minimalaus ploto reikalavimo.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad kamerose buvo matomas pelėsis, kamerų apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, krito tinkas, šalta, dušai nedezinfekuojami. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo jo nurodyti pažeidimai. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K: pareiškėjo skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl jo laikymo sąlygų, atsakymų į juos. Atsakovo atstovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai surašyti atlikus patikrinimus tuo metu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas atitinkamose kamerose.

Pažymėtina, kad Higienos normos 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog įstaigoje mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio kameroje. Teismo vertinimu, natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Higienos normos keliamus reikalavimus, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.

Higienos normos 39.1 papunktyje numatyta, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K minėto reikalavimo nevykdė. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė dėl dušų nedezinfekavimo nenustatyta ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b.l. 46-68). Be to, nors pareiškėjas teigia, kad dėl nedezinfekuojamų dušų susirgo odos liga, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Higienos normos 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metrų aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teigininiai, kad tualete nėra durų vertintini kritiškai.

Pareiškėjas mano, kad yra diskriminuojamas, kadangi yra vedamas pasivaikščioti į mažesnį pasivaikščiojimo kiemelį nei antro korpuso nuteistieji. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemelio įrengimas numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, tačiau pasivaikščiojimo kiemelio dydžio ribos nėra reglamentuotos nei minėtose taisyklėse, nei Higienos normos. Pareiškėjas nesiskundžia pasivaikščiojimų trukme, pasivaikščiojimo kiemelio dydžiu, o jo vertinimas, kad pirmo korpuso nuteistieji yra diskriminuojami, nepagrįstas jokiais įrodymais, grindžiamas vien tik pareiškėjo įsitikinimu.

Pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K ignoravo jo nusiskundimus dėl sveikatos. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos 2015-02-23 pažymos Nr. 24-962 (b. l. 29), pareiškėjui pasiskundus sveikatos pablogėjimu, buvo skiriamos gydytojų specialistų konsultacijos, atliekami tyrimai, pareiškėjas buvo gydomas tiek Laisvės atėmimų vietų ligoninėje, tiek ambulatoriškai, buvo siunčiamas konsultuotis į VU Santariškių konsultacijų polikliniką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Lukiškių TI-K administracija nekreipė dėmesio į pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo vedamas į patalpas, skirtas žiūrėti televiziją, o pradžioje nebuvo vedamas ir į sporto salę, šie jo teiginiai vertintini kritiškai. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-25 pažymos Nr. 24-1052 (b. l. 27), pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti pataisos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse: savišvietos, fizinio lavinimo, religinių apeigų atlikimo, t.y. turėjo galimybę žiūrėti per kabelinę televiziją transliuojamas įvairaus pobūdžio laidas ir filmus. Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-24 pažyma Nr. 24-1018 (b. l. 27) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2013-11-22 iki 2014-08-28 buvo vedamas į sporto salę (b. l. 28). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti užimtumo priemonėse. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė jokių pareiškėjo prašymų dėl dalyvavimo tokiose programose.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dingo jo siunčiami laiškai draugėms, tačiau nenurodo nei asmenų, kuriems buvo skiri laiškai, pavardžių, nei kada laiškai buvo siunčiami. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nėra reiškęs jokių skundų, paklausimų dėl dingusių laiškų. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių aplinkybių apie laiškų dingimą ir byloje nesant jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas negali nustatyti šio pažeidimo buvimo fakto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str., teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 331 dieną pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui G. R. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (331 dieną), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-331-858/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 2151,50 Eur (6,50 Eur x 331 d.) suma yra pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma 70 000 Eur (241 696 Lt) suma laikytina neadekvačia dėl netinkamų laikymo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2151,50 eurų (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 50 penkiasdešimt centų ) (7428,70 Lt) neturtinės žalos.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė