Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. K. ir atsakovės D. K. patikslintą priešieškinį ieškovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys AB SEB bankas, Vilniaus kredito unija, UAB „SB lizingas“, K. S., A. S., A. S., P. N., A. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Š. K. ieškinį, pareikštą atsakovei D. K., kuriuo prašoma: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „K.“, atsakovei palikti pavardę – ,,K.“; 3) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ir skolinius įsipareigojimus; 6) priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė D. K. pareiškė byloje priešieškinį ieškovui Š. K., kuriuo prašo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti atsakovės nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką; 4) priteisti iš ieškovo 600 Eur dydžio išlaikymą (po 300 Eur kiekvienam vaikui) iki vaikai sulauks pilnametystės; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai 11 815 Eur išlaikymo įsiskolinimo; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ir skolinius įsipareigojimus; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 263,84 Eur įsiskolinimą už bendros nuosavybės išlaikymą; 8) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 4 986,55 Eur dydžio kompensaciją už solidarių prievolių vykdymą; 9) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. 2023 m. sausio 8 d. teisme gautas atsakovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovą laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dengti ½ kasmėnesinės įmokos kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), -186,90 Eur kas mėnesį sumokant į AB SEB bankas sąskaitą ne vėliau kaip iki 20 dienos ir 14,48 Eur kas mėnesį sumokant į „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo sąskaitą ne vėliau kaip iki 25 dienos; 2) įpareigoti ieškovą laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dengti ½ kasmėnesinės įmokos Vilniaus kredito unijai pagal 2016 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. VKU/KS/2016/10/20-1, - 73,30 Eur kas mėnesį sumokant į Vilniaus kredito unijos sąskaitą ne vėliau kaip iki 20 dienos; 3) įpareigoti ieškovą laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dengti ½ kasmetinės įmokos Aon Baltic, UADBB už pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą (šalių bendroji jungtinė nuosavybė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), draudimą, sumokant iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 20 d.

4. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės motyvavo tuo, jog šalių neįvykdyti turtiniai įsipareigojimai kreditoriams AB SEB bankui ir Vilniaus kredito unijai yra tiesiogiai susiję su byloje reiškiamais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo – jie turi įtakos tiek šalių turto balansui, tiek šalių turtinėms pareigoms po santuokos nutraukimo. Tačiau ieškovas nuo 2019 m. balandžio 10 d. visiškai neprisideda prie turtinių įsipareigojimų dengimo, jau beveik ketverius metus visas įmokas minėtiems kreditoriams, taip pat privalomą ieškovo gyvybės draudimą bei privalomą įkeisto turto draudimą moka išimtinai atsakovė. Atsakovės daromi mokėjimai tiesiogiai susiję su byloje reiškiamais reikalavimais, kadangi kas mėnesį mažėja šalių įsipareigojimų kreditoriams dydis, atitinkamai keičiasi šalių bendro turto balansas (didėja dalintino turto vertė), taip pat keičiasi ieškovo įsiskolinimo atsakovei dydis. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė galimybė užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami atsakovės turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi atsakovės finansinės galimybės yra ribotos. Nors ieškovas dar 2020 m. lapkričio 24 d. atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad neprieštarauja dėl dalies įmokų mokėjimo, tačiau ieškovas iki šios dienos nėra nei vienu euru prisidėjęs prie įmokų pagal kredito sutartis dengimo. Be to, teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti priimto sprendimo įvykdymas, nes tuo atveju, jei ieškovo teiginiai apie itin mažas gaunamas pajamas atitinka tikrovę, teismo sprendimo priėmimo metu iš ieškovo gali būti priteista tokio dydžio kompensacija, kurios jis objektyviai negalės atsakovei sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2007 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 1450718015798-54 su AB SEB banku ir 2016 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. VKU/KS/2016/10/20-1 su Vilniaus kredito unija, šalių atsakomybė kreditoriams AB SEB bankas ir Vilniaus kredito unija yra solidari ir nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo byloje taikytino nekilnojamojo turto padalinimo būdo, nesant kreditorių sutikimo modifikuoti prievolę, šalių prievolės kreditoriams ir toliau liktų solidarios. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (LR CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (LR CK 6.223 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).

14. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė nepagrįstai siekia solidarias šalių prievoles paversti dalinėmis ir nustatyti konkrečias dalis, kaip prievolės turi būti vykdomos ir kas kokią konkrečią dalį įmokos privalo pervesti kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks atsakovės prašymas prieštarauja ne tik laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau yra ir teisiškai ydingas, kadangi tokį prašymą patenkinus būtų sukurta prieštaringa situacija, kuomet pagal sutartį su kreditoriumi šalių prievolė yra solidari, tačiau pagal laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį prievolė modifikuota į dalinę. Tokios praktikos yra laikomasi apygardos teismuose (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-948-440/2015).

15. Teismas papildomai pažymi, kad ieškovo pareiga mokėti kredito įmokas kreditoriams kyla iš sudarytų kredito sutarčių, todėl atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą mokėti įmokas, t. y. vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, yra nesusijęs su byloje reiškiamais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo ir neatlieka būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo ar laikino šalių ginčo sureguliavimo funkcijų ir yra perteklinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad neįpareigojus ieškovo mokėti dalį kredito įmokų, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo byloje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovei pilna apimtimi vykdant kredito sutartis už ieškovą, ji turi teisę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, t. y. reikalauti regreso tvarka atlyginti jai už kitą solidarų skolininką įvykdytą prievolės dalį natūra, t. y. pinigais, ką ji ir daro, tokį reikalavimą reikšdama priešieškinyje (reikalavimą dėl kompensacijos už solidarių prievolių vykdymą priteisimo).

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo Š. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.