Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei S. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. V. 6 158,50 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:

1.1. 2022 m. kovo 5 d. tarp šalių buvo sudaryta ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto sutartis. Šalys susitarė, kad atsakovas pašalins seną namo apdailą (grindis, sienas dengiančius tapetus, lubų dažus) ir atliks visą kitą namo remontą, t. y. išklos naujas plyteles, perklijuos sienų tapetus, perdažys lubas, grindyse išklos naujas plyteles, sutvarkys elektros instaliaciją, įrengs naujus elektros lizdus, prijungs elektrinį vandens šildytuvą (boilerį), sutvarkys santechniką (pakeis klozeto kryptį ir pan.). Atsakovas darbus pradėjo 2022 m. kovo 15 d. Ieškovė tuo metu, kai buvo atliekami jos namo darbai, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), ten yra jos nuolatinė darbo vieta, ir su atsakovu bendravo telefonu. Atsakovui už darbus iš sutartos 4 300 Eur sumos darbų pradžioje buvo sumokėta 2 500 Eur suma. Atsakovas, pradėjęs darbus, jam reikalingas medžiagas imdavo iš parduotuvės „Bikuva“, o ieškovei pateikdavo apmokėti sąskaitas faktūras: 2022 m. kovo 16 d. buvo pateikta sąskaita BIK 1403874 sumokėti už 4 vnt. vidinių durų, sąskaitos suma 599 Eur su PVM. Vienų durų kaina – 149,75 Eur, o su jų įdėjimu minimali apskaičiuota kaina yra 200 Eur; 2022 m. kovo 28 d. buvo pateikta sąskaita BIK 1403958-960 sumokėti už statybines medžiagas, sąskaitos suma 659,61 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. buvo pateikta 694,38 Eur sumos sąskaita BIK 1453200-201 sumokėti už statybines medžiagas. Be to, ieškovė pirko namo remontui savo išsirinktas plyteles, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d. iš UAB „Makveža“ pagal sąskaitą Nr. MAK4178584 buvo pirktos akmens masės plytelės, jų kaina 190,39 Eur ir 2021 m. gruodžio 7 d. iš UAB „Makveža“ pagal sąskaitą Nr. MAK4178591 buvo pirktos keraminės sienų plytelės ir dekoras, jų kaina 201,61 Eur.

1.2. Ieškovė į Lietuvą grįžo 2022 m. birželio mėn. pradžioje, apžiūrėjusi atsakovo atliktus darbus pastebėjo, kad nors darbai buvo atlikti, tačiau jie buvo atlikti itin nekokybiškai. Minėtus darbus atlikdamas atsakovas sugadino vidines duris ir lango paketą ir sugadino ant lango kabėjusias ritinines užuolaidas. Durys buvo aplaužytos, lango paketas ir ritininės užuolaidos buvo aptaškyti neaiškios kilmės taškais, jie nenusivalė. Tikėtina, kad atsakovas juos aptaškė statybos proceso metu. Pažymėjo, kad ant kiekvienos iš ritininių užuolaidų buvo matyti aptaškymai, ritininės užuolaidos kabėjo ant šešių langų dviejose ertmėse, dengė po tris langus. Kadangi ritininės užuolaidos yra vienodos spalvos, tai dėl minėtų darbų defektų reikia keisti visus ritininių užuolaidų audinius, medžiagos keitimas kainuos apie 410 Eur. Atsakovas tapetus, kurių kaina 199,95 Eur, užklijavo nekokybiškai, juos sugadino, nes jų perklijuoti nėra galimybių. Atsakovas pradžioje neigė savo atliktų darbų broką, reikalavo sumokėti likusią sumą už atliktus darbus, vėliau, pripažinęs netinkamai atlikęs remontą, prašė suteikti jam galimybę ištaisyti broką, kad atgautų likusius pinigus. Tačiau ieškovė kreipėsi į statybos darbų atlikimo specialistą, šis ieškovę informavo, kad padaryto broko ištaisyti nėra jokių galimybių, reikia perdaryti iš naujo visus darbus, nes atlikti darbai faktiškai sugadino visas medžiagas. Ieškovė, praradusi pasitikėjimą atsakovu, 2022 m. birželio mėn. žodžiu nutraukė su atsakovu rangos sutartį ir pareikalavo atlyginti jai padarytus nuostolius. Ieškovė neturėjo galimybių iš karto teismine tvarka išsireikalauti jai padarytos žalos atlyginimo, bandė geruoju susitarti su atsakovu, tačiau atsakovas į ieškovės reikalavimus nereagavo, tik reikalavo, kad jam būtų sumokėti likę pinigai.

1.3. Ieškovė nurodė, kad faktą, jog atsakovas ne tik atliko darbą nekokybiškai, bet jo darbo ištaisyti nėra galimybių, jį reikia atlikti iš naujo, patvirtina 2023 m. birželio 5 d. Techninio vertinimo aktas Nr. SAA202201-02-5-4 (toliau – ir Techninio vertinimo aktas) dėl pastato vidaus patalpų apdailos darbų vertinimo, defektų. Pagal pateikiamą darbų sąmatą, iš naujo atliekami darbai ieškovei kainuos 18 150 Eur, iš jų 1 200 Eur už nekokybiško darbo pašalinimą, šiukšlių išvežimą. Ieškovė, įvertinusi jai padarytą žalą, iš viso patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 6 158,50 Eur nuostolių atlyginimą. Prašomą priteisti sumą sudaro sumokėtas darbo užmokestis atsakovui 2 500 Eur, 1 200 Eur nekokybiško darbo pašalinimas, šiukšlių išvežimas, 200 Eur už duris, 2 258,50 Eur nuostolių pagal apmokėtas sąskaitas atlyginimas ir daiktų sugadinimas.

2. Atsakovas atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais ir aplinkybėmis nesutiko.

3. Tauragės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sujungtos Tauragės apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-5065-750/2023 (teisminio proceso Nr. 2‑43‑3‑01755-2023-7) ir Nr. e2‑4335‑1148/2023 (teisminio proceso Nr. 2‑13‑3‑00990‑2023‑4), pagrindine laikant civilinę bylą Nr. e2‑4335-1148/2023.

4. Atsakovas A. V. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės S. S. 1 800 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė tokias aplinkybes:

4.1. 2023 m. kovo mėn. į atsakovą žodžiu kreipėsi ieškovė ir jos sutuoktinis dėl statybos rangos darbų atlikimo jiems nuosavybės teise priklausančiame sodo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jie išsakė, kokių statybos rangos darbų atlikimo pageidauja, kartu aptarė šių darbų apimtį ir sutarė dėl atlygio atsakovui už darbų atlikimą. Rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau šalių elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitiko žodinės statybos rangos sutarties esmę. Jis, kaip rangovas, vykdė užsakovės šeimos naudai jų užsakytus statybos rangos darbus, jų apimtis vis keitėsi, nes būdavo prašoma padaryti naujus darbus. Atliko šiuos darbus: pastatė židinio kapsulę, pašalino senas grindis, tapetus ir lubų dažus, iš naujo išklojo plyteles, išklijavo tapetus, perdažė lubas, tvirtino, glaistė ir dažė gipso plokštes, perdažė langų angokraščius, sumontavo vidaus duris, pajungė elektrinį kilimėlį, sutvarkė elektros instaliaciją, sudėjo elektros lizdus, prijungė elektrinį vandens šildytuvą, sutvarkė santechniką (pakeitė klozeto kryptį ir pan.), surinko baldus, prisuko grindjuostes. Šalių sutarimu statybos rangos darbams naudojo medžiagas, kurias imdavo iš parduotuvių „Bikuva“, „Moki veži“, o sąskaitas apmokėdavo ieškovė. Kol ieškovė buvo išvykusi į užsienį, jis elektroninio ryšio priemonėmis reguliariai jai siuntė ataskaitas ir nuotraukas apie padarytų darbų rezultatus, pretenzijų dėl atlikto darbo nebuvo gavęs.

4.2. Galutinė šalių sutarta kaina už visus darbus turėjo sudaryti 4 300 Eur, iš jų atsakovui buvo pervesta tik 2 500 Eur (2022 m. kovo 21 d. į banko sąskaitą buvo pervesta 500 Eur, 2022 m. kovo 30 d. – 500 Eur, 2022 m. balandžio 14 d. – 1 000 Eur, 2022 m. gegužės 25 d. – 500 Eur). Likusią 1 800 Eur pinigų sumą jam buvo pažadėta sumokėti, kai ieškovė grįš į Lietuvą, tačiau minėtos sumos grįžusi ieškovė atsakovui nesumokėjo. Nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis ėmė kabinėtis prie atsakovo atliktų darbų kokybės, abstrakčiai aiškindami, kad neva visus rangos darbus jis padarė negerai ir nekokybiškai. Kito susitikimo metu, tai galėjo būti apie 2022 m. gegužės 6 d., ieškovė atsakovui pateikė jo vardu surašytą raštą, jame jis neva pripažįsta padaręs tokius statybos rangos darbų defektus, kuriuos įsipareigojo pašalinti. Atsakovo manymu, jokių defektų jis nepadarė, tačiau, matydamas ieškovės ir jos sutuoktinio priešiškumą, nutarė tiesiog pasirašyti ant šio rašto. Atsakovas manė, kad jiems nurimus vėliau galės išsiaiškinti; bandė tartis gražiuoju, tačiau jam nepavyko. Ieškovė beveik metus jokių pretenzijų daugiau nereiškė, todėl buvo įsitikinęs, kad juos statybos rangos darbų kokybė tenkino. Atsakovo manymu, visas dirbtinis konfliktas buvo sukeltas siekiant išvengti galutinio atsiskaitymo už atsakovo faktiškai jų naudai atliktus darbus.

4.3. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovė ėmė viešinti internete jo vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, skleisdami apie jį aiškiai melagingą informaciją, kaltindami, kad jis yra nekvalifikuotas darbuotojas, jiems pridarė broko; paskelbė viešojoje erdvėje tariamus jo darbų defektus, taip žemindami jo orumą ir reputaciją. Ieškovė pati iki galo neatsiskaitė už atsakovo atliktus darbus ir pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jo pagrindu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. gegužės 10 d. teismo įsakymu priteisė iš jo ieškovės reikalaujamą 23 000 Eur skolą (tokia suma buvo įvertinti jo tariami darbų trūkumai), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui pateikus prieštaravimus, teismas 2023 m. liepos 17 d. priėmė ieškinį ir teismo įsakymą panaikino.

4.4. Nors statybos rangos darbus atsakovas baigė ir ieškovei šių darbų rezultatą perdavė 2022 m. birželio mėn. pradžioje, ji prie savo ieškinio pateikė po vienų metų 2023 m. birželio 5 d. parengtą Techninio vertinimo aktą dėl tariamų atsakovo rangos darbų defektų. Atsakovas nurodė, kad ieškovė su sutuoktiniu ilgai būna išvykę į užsienį, namą palieka nešildomą, nevėdinamą, todėl dėl netinkamo statinio eksploatavimo per tą laiką natūraliai dėl aplinkos poveikių (šalčio, drėgmės) galėjo atsirasti kai kurių konstrukcijų defektų. Atsakovo teigimu, aplinkos veiksniai galėjo padaryti poveikį atsakovo atliktų darbų kokybei. Dėl Techninio vertinimo akte nurodytų tariamų trūkumų atsakovas pažymėjo, kad jis nebuvo pakviestas dalyvauti užfiksuoti šiuos tariamus trūkumus, todėl nėra įsitikinęs dėl šių duomenų tikslumo. Nurodė, kad pats statinys nenaujas, tarp atskirų jo konstrukcijų yra nemažai nuokrypių, netolygumų. Atsakovo manymu, ieškovės pateiktame Techninio vertinimo akte užfiksuotos aplinkybės ir išvados yra prieštaringos, abejotinos, neišsamios, atliktos be laboratorinių tyrimų, neturint brėžinių, be mokslinių ir (ar) specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo, o tik vizualiai apžiūrėjus pastatą ar jo fotonuotraukas, o išvados pateiktos vadovaujantis tikimybės prezumpcija. Net jei ir egzistuoja kažkokie nukrypimai, nenurodyta, kokie konkretūs Statybų techninio reglamento reikalavimai pažeisti ir ar padaryti tariami rangos darbų trūkumai laikytini esminiais.

4.5. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo atliktų darbų rezultato trūkumus ir kad dėl to jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, o paminėti trūkumai laikytini mažareikšmiais. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo padaryti rangos darbų kokybės trūkumai, ir neįrodė prašomų trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo.

5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, jog šalys tarėsi dėl 4 300 Eur sumos už atliktus darbus, tačiau atliktų darbų kiekis, o ypač jų kokybė neatitiko ieškovės reikalavimų ir sutartų darbo apimčių, todėl atsakovo reikalaujama priteisti suma niekuo nepagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. V. 6 158,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6 158,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 492 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. S.; atmetė atsakovo A. V. priešieškinį. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

6.1. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl namo remonto darbų laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl to taikytinos vartotojos (ieškovės) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovės, kaip vartotojos) naudai.

6.2. Teismas nustatė, kad ieškinio dydį ieškovė grindžia pateiktais banko sąskaitos išrašais, sąskaitomis faktūromis, 2023 m. birželio 5 d. Techninio vertinimo akte pateiktais duomenimis. Atsakovas, ginčydamas minėtą ieškovės pateiktą įrodymą, jokių įrodymų teismui neteikė, iš esmės savo poziciją grindė savo paties žodiniais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas nuginčyti ieškinio aplinkybes, privalo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių minėtą aktą ir (ar) sudariusio asmens kvalifikaciją atsakovas nepateikė. Priešingai, byloje ieškovės pateiktas atsakovo ir ieškovės pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas sutinka padaręs remonto darbų, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos savininkei S. S. klaidų (defektų) bei prižada ištaisyti atitinkamas remonto darbų klaidas. Taigi atsakovas minėtu raštu, su kuriuo susipažino, jį koregavo ir pasirašė, aiškiai sutiko su atliktais vidaus apdailos darbų trūkumais, nurodytais minėtame akte. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai pripažino ir aktą sudariusio asmens kvalifikaciją – Ž. P. turi statinio techninio vertinimo ir energetinio vertinimo specialisto atestatus. Minėtas asmuo atliko būtent ieškovės gyvenamajame name atsakovo atliktų vidaus apdailos darbų kokybės techninį vertinimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Ž. P. nėra teismo ekspertas, savaime nepaneigia jo, kaip kvalifikuoto specialisto, pateikto vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripažinta, kad ieškovės pateiktas įrodymas (aktas) atsakovo nepaneigtas jokiais įrodymais.

6.3. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad Techninio vertinimo akte pateiktos specialisto išvados nėra paremtos konkrečiais teisės aktais, taisyklėmis. Konstatuota, kad Techninio vertinimo akte pateiktos specialisto išvados paremtos galiojančiais teisės aktais. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl minėtame akte specialisto pateiktų išvadų nėra paremtos nei teisės aktais, nei analogiškais ir (ar) bet kokiais kitais įrodymais. Atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime vartojamas formuluotes, teismas vertino, kad atsakovas nėra tikras dėl savo nurodomų teiginių, tai patvirtina ir tas faktas, jog atsakovas savo teiginių neįrodinėja jokiais įrodymais.

6.4. Pažymėta, kad teismas dar parengiamajame posėdyje kėlė klausimą dėl galimos teismo ekspertizės šioje byloje skyrimo, taip pat nagrinėjant bylą iš esmės teismas šalims išaiškino teismo pareigą, matant galimybę ginčą nagrinėti pasitelkiant teismo ekspertizę, siūlyti šalims spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės skyrimo, siūlė teikti atitinkamus prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Atsakovas, išklausęs teismo išaiškinimą, iš pradžių pareiškė, kad galbūt tokį variantą svarstys, bet tuoj pat persigalvojo ir pareiškė, kad ekspertizės skirti neprašo. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas aktas liko nenuginčytas.

6.5. Pažymėta, kad byloje, be kita ko, yra ieškovės pateiktas ir atsakovo A. V. bei ieškovės pasirašytas raštas, jame nurodyta, jog atsakovas A. V. sutinka padaręs remonto darbų, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos savininkei S. S. klaidų (defektų) ir prižada ištaisyti nurodytas padarytas remonto darbų klaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažino iš esmės visų vidaus apdailos darbų, kuriuos jis atliko ir dėl kurių trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių atlyginimo) priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą, defektus. Pažymėta, kad, specialisto vertinimu, visus atsakovo atliktus apdailos darbus rekomenduotina atlikti iš naujo, defektus būtina pašalinti, atliekant pakartotinius remonto darbus.

6.6. Teismas, be kita ko, vertindamas kartu su aktu pateiktus akto priedus – nuotraukas, vertino, kad yra pagrindas sutikti su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo atliktų darbų trūkumo ir nuspręsti dėl minėto akto teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sutiko su ieškove, kad iš atsakovo pateiktų nuotraukų ir susirašinėjimo medžiagos bei jame ieškovei siųstų nuotraukų negalima padaryti jokios išvados dėl atsakovo atliktų remonto darbų kokybės.

6.7. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad namas galbūt buvo netinkamai eksploatuojamas, paneigta liudytojos B. S. parodymais ir paties atsakovo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Minėta liudytoja aiškiai nurodė, kad rūpinosi namo šildymu, name įrengta šildymo sistema. Šildymo sistemos buvimą patvirtino ir atsakovas. Be to, atsakovas patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovė name negyvena, todėl, teismo vertinimu, esami trūkumai atsirado ne dėl netinkamo namo eksploatavimo, o būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų.

6.8. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog atsakovas, vykdydamas remonto darbus ieškovei priklausančiame name, neužtikrino visų būtinųjų priemonių, kad darbai būtų atlikti tinkamai, kad juos atliekant nebūtų pažeistos ar nuteptos kitos konstrukcijos ar plokštumos. Priešingų įrodymų atsakovas bylai nepateikė, o ieškovė aiškiai įrodė atliktų darbų trūkumus ir tai, kad atliktų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį nėra galimybės, darbus būtina atlikti pakartotinai, iš naujo.

6.9. Teismas ieškovės nuostolius pripažino įrodytais. Nustatyta, kad medžiagų, kurias būtina keisti, vertę (2 258,50 Eur) patvirtina jų įsigijimo kaina pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Nekokybiško darbo pašalinimo, šiukšlių išvežimo kainą patvirtina specialisto pateikti duomenys Techninio vertinimo akte. Durų vertę, kurią prašo priteisti ieškovė, patvirtina tiek durų įsigijimo kaina, tiek ieškovės nurodyta aplinkybė dėl durų sumontavimo vertės. Sumokėtą atsakovui 2 500 Eur sumą už netinkamai atliktus darbus patvirtina ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas. Konstatuota, kad ieškovė įrodė tiek statybos darbų defektų faktą, tiek tokių defektų šalinimo kainą, o atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 6 158,50 Eur suma.

6.10. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, konstatavo, kad atsakovas savo pareigos pagal žodinę vartojimo rangos sutartį tinkamai atlikti remonto darbus neįvykdė, t. y. darbus atliko su trūkumais, kuriuos būtina šalinti atliekant remonto darbus pakartotinai, iš naujo. Nuspęsta, kad atsakovas savo sutartinės pareigos tinkamai neįvykdė, todėl neįgijo teisės į sutartos remonto darbų kainos sumokėjimą. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo jam ieškovės sumokėtus pinigus už netinkamai atliktus remonto darbus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsakovo priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. 2022 m. kovo 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis dėl darbų ieškovei priklausančiame name. Šalys susitarė, kad atsakovas pašalins seną apdailą ir atliks visą kitą remontą. Atsakovas laiku ir kokybiškai atliko šalių žodinės sutarties pagrindu sutartus darbus, tačiau atsakovė, būdama nesąžininga, pažeisdama šalių sutarties sąlygas, su atsakovu neatsiskaitė. Nagrinėjamoje byloje šalys ginčijosi dėl atsakovo atliktų remonto darbų kokybės ir su tuo susijusių nuostolių (remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidų, sumokėto avanso ir t. t.) atlyginimo bei dėl atsiskaitymo už atsakovo atliktus ieškovės naudai remonto darbus.

7.2. Priimdamas procesinį sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi Ž. P., nesančio Lietuvos teismo ekspertų sąraše, 2023 m. birželio 5 d. Techninio vertinimo aktu, kuris laikytinas asmenine šio žmogaus nuomone ir nepripažintinas turinčiu didesnę įrodomąją galią oficialiu rašytiniu įrodymu. Techninio vertinimo akte nurodyti trūkumai užfiksuoti nedalyvaujant atsakovui, jame nepateikti konkretūs tariamų trūkumų šalinimo būdai, nepateikti detalūs apskaičiavimai, nenurodyta, kas turi būti ardoma ir kokios medžiagos turi būti naudojamos defektams pašalinti, kokia būtų medžiagų ir darbų kaina.

7.3. Teismas, būdamas šališkas, formaliai ištyręs ir netinkamai įvertinęs šalių įrodinėtas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas šalių ginčą reglamentuojančias materialiosios ir proceso tesės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai tenkindamas ieškovės ieškinio ir atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą be pakeitimų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nuolat kritikuoja ieškovės pateiktą vertinimo aktą. Ieškovė pažymi, kad tai nebuvo ekspertizės aktas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Ieškovės pakviestas specialistas yra atestuotas specialistas, turi statinio techninio vertinimo specialisto atestatą bei energetinio naudingumo eksperto atestatą, veiklą vykdo per mažąją bendriją. Ieškovė neturėjo pagrindo netikėti šio specialisto išvadomis. Atsakovas turėjo daug laiko, gindamas savo teises, prašyti teismo skirti teismo ekspertizę ir pats pasiūlyti savo ekspertus. Tą jam ne kartą priminė ir teismas posėdžių metu. Net paskutinio posėdžio metu, vertinant specialisto aktą, teismas kelis kartus priminė atsakovui, kad jis turi teisę siūlyti teismui skirti ekspertizę, primindamas, kad tokiose bylose teismas negali būti aktyvus, tačiau atsakovas tokia savo teise nepasinaudojo. Ieškovė nurodė, kad iš esmės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė Techninio vertinimo akte užfiksuotų remonto trūkumų, atsakovas net atsisakė nuo baigiamosios kalbos, tačiau po to, praleidęs bet kokius terminus, kreipėsi su apeliaciniu skundu į teismą, taip pažeisdamas ir jos teisę pradėti remontą. Toks delsimas tik brangina procesą, sukelia papildomų nepatogumų ieškovei, nes ji dėl tokių atsakovo veiksmų negali pradėti normalaus namo remonto.

8.2. Ieškovės nuomone, ji visiškai įrodė savo patirtą žalą, taip pat įrodė padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimo mastą, nors, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovės patirta žala ir jos pašalinimo būtinosios išlaidos bus gerokai didesnės, o atsakovo deklaratyvūs teiginiai dėl išvados ir pakartotinio teisminio tyrimo reikalavimas (to jis galėjo reikalauti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), yra visiškai nepagrįsti, todėl, ieškovės nuomone, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, o atsakovo priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, dėl to prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2022 m. kovo 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto sutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėta sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pašalins seną namo apdailą (grindis, sienas dengiančius tapetus, lubų dažus) ir atliks visą kitą namo remontą, t. y. išklos naujas plyteles, perklijuos sienų tapetus, perdažys lubas, grindyse išklos naujas plyteles, sutvarkys elektros instaliaciją, įrengs naujus elektros lizdus, prijungs elektrinį vandens šildytuvą (boilerį), sutvarkys santechniką (pakeis klozeto kryptį ir pan.), įstatys duris. Taip pat byloje nustatyta, kad šalys susitarė, jog atsakovas pagal sutartį namo remonto darbus atliks už 4 300 Eur sumą, iš nurodytos sumos atsakovui iš viso buvo pervesta 2 500 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., o likusią 1 800 Eur pinigų sumą atsakovui buvo pažadėta sumokėti, kai ieškovė grįš į Lietuvą, tačiau nurodyta suma nebuvo sumokėta. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo (vykdančio individualią veiklą fizinio asmens) sudaryta žodinė sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi. Apeliacine tvarka dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ginčo nekilo. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 4 dalimi, šalių ginčo sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, numatytos CK 6.672–6.680 straipsniuose, taip pat mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos ir kitos bendrosios CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo atliktų remonto darbų kokybės ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo, taip pat dėl atsiskaitymo už atsakovo atliktus remonto darbus. Remdamosi ginčo sutartimi piniginio pobūdžio reikalavimus viena kitai pareiškė abi bylos šalys. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas rangos darbus atliko nekokybiškai, gautas rezultatas yra netinkamas naudoti, trūkumų ištaisyti nėra galimybių ir darbus reikia atlikti iš naujo, dėl to už netinkamai atliktus remonto darbus prašė priteisti iš atsakovo 6 158,50 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovas nesutiko su ieškovės ieškiniu ir pareikštu priešieškiniu laikėsi pozicijos, kad jis sutartus remonto darbus atliko tinkamai, tačiau ieškovė su juo iki galo neatsiskaitė už atliktus darbus, dėl to prašė priteisti nesumokėtą sutarto atlygio dalį – 1 800 Eur sumą.

15. Pagal vartojimo rangos teisinį reglamentavimą, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

16. CK 6.678 straipsnis reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai nustatyti esant vartojimo rangos teisiniams santykiams. Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje, reglamentuojančiame rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, tuo atveju, kai darbai pagal rangos sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais, įstatymu nustatyta didelė pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo galimybė.

17. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovas apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, formaliai ištyręs ir netinkamai įvertinęs šalių įrodinėtas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas šalių ginčą reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Techninio vertinimo aktu Nr. SAA202201-02-5-4. Apeliantas nurodo argumentus, kuriais nesutinka su minėto Techninio vertinimo akto įrodomąja reikšme.

21. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus.

22. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

23. Pažymėtina tai, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė jos užsakymu MB „Statinių diagnostika, auditas“ specialisto Ž. P. sudarytą 2023 m. birželio 5 d. Techninio vertinimo aktą Nr. SAA202201-02-5-4 dėl atlikto pastato vidaus patalpų apdailos darbų vertinimo ir defektų. Techninio vertinimo aktas sudarytas atlikus vidaus apdailos darbų kokybės techninį įvertinimą.

25. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad minėtą Techninio vertinimo aktą sudaręs Ž. P. nėra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, ir nurodo, jog Techninio vertinimo aktas laikytinas asmenine šio žmogaus nuomone ir nepripažintinas turinčiu didesnę įrodomąją galią oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Pažymėtina tai, kad minėtas Techninio vertinimo aktas sudarytas ne teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės pagrindu, dėl to nelaikytinas specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas Techninio vertinimo akto nevertino nei kaip specialios įrodinėjimo priemonės – eksperto išvados (CPK 216 straipsnis), nei kaip oficialiojo rašytinio įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliantas neginčija Techninio vertinimo aktą sudariusio Ž. P., kaip specialisto, kvalifikacijos, t. y. duomenų, kad Ž. P. turi statinio techninio vertinimo specialisto atestatą ir energetinio naudingumo eksperto atestatą. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje pateiktą specialisto sudarytą Techninio vertinimo aktą pagrįstai vertino tik kaip ieškovės užsakymu pateiktą privatų rašytinį įrodymą (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliantas nurodo, kad trūkumai Techninio vertinimo akte buvo užfiksuoti nedalyvaujant atsakovui, akte nepateikti konkretūs tariamų trūkumų šalinimo būdai, nepateikti detalūs apskaičiavimai, nenurodyta, kas turi būti ardoma ir kokios medžiagos turi būti naudojamos defektams pašalinti, kokia būtų medžiagų ir darbų kaina. Vertinant nurodytus apelianto argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl atsakovo keliamų argumentų, jog techninis vertinimas atliktas atsakovui nedalyvaujant, taip pat ir dėl atsakovo keliamų abejonių dėl Techninio vertinimo akto pagrįstumo. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovo pateikti argumentai dėl Techninio vertinimo akto duomenų vertinimo ar atsakovo byloje įrodymai nebuvo įvertinti priimant skundžiamą teismo sprendimą.

27. Techninio vertinimo akte pateikta išvada, kad atlikti apdailos darbai yra nekokybiški, turi neleistinų defektų, nėra išbaigti; vykdant darbus, darbų vykdytojas pagal statybos taisykles neužtikrino visų būtinųjų priemonių metodų, kad būtų nepažeidžiamos (nuteptos) kitos konstrukcijos ar plokštumos; dalį konstrukcijų rekomenduotina keisti, tokių kaip sugadintas lauko dalies stiklo paketas, vidinės durys; visus apdailos darbus rekomenduotina atlikti iš naujo; defektus būtina pašalinti atliekant pakartotinius remonto darbus, prieš tai sudarant darbų sąmatą. Esami nauji kartotiniai darbai yra didesnio resursinio įverčio apdailos darbai. Techninio vertinimo akte nurodyta, kad vertinimo aktas sudarytas pagal pateiktą užsakovės informaciją ir vietoje atlikus papildomą techninį statinio (vieno buto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400‑2156‑4936) vertinimą, remtasi statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai“, statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 ir Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklėmis ST 121895674.06:2009 „Apdailos darbai“; papildomai naudotas statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 ir statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016.

28. Apeliantas pagrįstai pažymi, kad Techninio vertinimo akte nepateiktas detalus jame nurodytos defektų pašalinimo darbų sumos (t. y. 18 150 Eur su PVM) apskaičiavimas. Tačiau ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl mažesnės 6 158,50 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad jos ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumą sudaro: 2 500 Eur atsakovui sumokėtas darbo užmokestis; 1 200 Eur nekokybiško darbo pašalinimas, šiukšlių išvežimas; 200 Eur už netinkamai sumontuotas ir sugadintas duris; 2 258,50 Eur suma pagal už įsigytas remontui reikalingų medžiagų apmokėtas sąskaitas. Ieškinio dydį ieškovė grindė ne tik Techninio vertinimo akto duomenimis, bet ir pateiktais banko sąskaitos išrašais, sąskaitomis faktūromis.

29. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu ir teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinio skundo argumentus sieja konkrečiai tik su galbūt netinkamu ieškovės pateikto Techninio vertinimo akto įvertinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir padarydamas išvadas, su kuriomis nesutinka apeliantas, nesirėmė išimtinai vien tik Techninio vertinimo akto duomenimis, tačiau šios įrodinėjimo priemonės duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors kitų konkrečių byloje esančių ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių ar įrodymų, juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar nevisapusiškai.

30. Atsakovas nesutikimą su ieškovės ieškiniu ir savo priešieškinio reikalavimus bei teiginius, kad tinkamai atliko remonto darbus, grindė ieškovei jo siųstomis nuotraukomis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek šiuose atsakovo pateiktuose konkrečiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų įrodomąją reikšmę, tiek ir šiuos įrodymus įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovo byloje pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas bendras patalpų vaizdas iš pakankamai didelio atstumo, dėl to iš atsakovo pateiktų nuotraukų ir susirašinėjimo bei jame ieškovei siųstų nuotraukų negalima padaryti jokios išvados dėl konkrečių atsakovo atliktų remonto darbų kokybės.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl galimybės šioje byloje skirti teismo ekspertizę, atsakovui buvo išaiškinta galimybė teikti prašymą skirti teismo ekspertizę, buvo išaiškinta tokio prašymo pateikimo procedūra, tačiau atsakovas išreiškė savo poziciją, kad byloje teismo ekspertizės skirti neprašo, atsakovas patvirtino, jog nesinaudos teise teikti kitus įrodymus, galima ekspertize ieškovės pateiktam aktui ginčyti (CPK 13 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju šalys neprašė pirmosios instancijos teismo skirti teismo ekspertizę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas nepateikė kitų priešingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateikto Techninio vertinimo akto, kaip rašytinio įrodymo, duomenis.

32. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę dėl remonto darbų trūkumų byloje patvirtina ne tik Techninio vertinimo akto duomenys, tačiau ir byloje pateiktas paties atsakovo A. V. bei ieškovės S. S. pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovas A. V. sutinka padaręs remonto darbų klaidų (defektų), taip pat ieškovės byloje pateiktose nuotraukose užfiksuoti atliktų namo vidaus apdailos remonto darbų konkretūs trūkumai (defektai). Kadangi ieškovės pateikto Techninio vertinimo akto, kaip rašytinio įrodymo, duomenys nenuginčyti, pirmosios instancijos teismas Techninio vertinimo akto duomenis pagrįstai įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo, kaip rangovo, pagal sutartį atlikti rangos darbai atlikti kokybiškai, be defektų ir atitinka tokiems darbams įprastai keliamus reikalavimus.

33. Atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

34. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde nurodomas deklaratyvaus pobūdžio teiginys dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo iš esmės yra siejamas su apelianto argumentais dėl netinkamo, formalaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi bylos duomenis ir įvertinusi jų visumą, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė materialinės teisės normas ar proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą (tendencingumą) tiriant ir vertinant įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino atitinkamus įrodymus ir kitaip nusprendė dėl šalių byloje pareikštų materialinių reikalavimo pagrįstumo, nei to tikėjosi proceso dalyvis (apeliantas), nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo.

35. Vartojimo rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šioje byloje įrodinėjimo dalyku esančių teisiškai reikšmingų aplinkybių padarytos remiantis byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje įrodė atsakovo atliktų darbų trūkumus ir tai, kad atliktų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį nėra galimybės, darbus būtina atlikti pakartotinai, iš naujo. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovė leistinais ir pakankamais įrodymais šioje byloje pagrindė savo ieškinio reikalavimus – įrodė atsakovo atliktų rangos darbų defektų faktą ir tokių defektų šalinimo kainą, o atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę. Ieškovei įrodžius atsakovo atliktų darbų trūkumus ir nustačius pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus, o atsakovui neįrodžius aplinkybių dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, kuriomis jis remiasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokias atsakovo nurodomas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, dėl to konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, o atsakovo priešieškinis atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.