Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-324-853/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05225-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.2.20.5.1; 2.1.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.4 (S)

2025 m. liepos 21 d.

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajai G. Š. ir jos gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, tai yra 2024 m. rugsėjo 3 d. 14.01 val. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu V. Kudirkos 4A, Mažeikių m., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei prisiekusi sakyti tiesą, tyčia, sąmoningai teisiamajame posėdyje baudžiamosios bylos Nr. 1-219-1139/2024 nagrinėjimo metu, kurioje buvo kaltinamas T. D., apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, t. y. melagingai parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 02.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį dviese su V., nematė kas išmušė V. dantis, ji jau miegojo, tą vakarą nebuvo paėmęs niekas jos telefono, nors 2022 m. liepos 16 d. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, ji kategoriškai nurodė, kad alkoholio vartojimo metu tarp T. D. ir V. A. kilo žodinis konfliktas, nes T. norėjo pasilikti nakvoti pas juos, o V. neleido, matė kaip V. išvarė T. į lauką ir pats nusekė iš paskos bei namo laukutiniame koridoriuje rankos kumščiais mušė jos sugyventinį, kojomis spardė į įvairias kūno vietas, kiek smūgių buvo suduota nepamena, nes tuo metu buvo išsigandusi, puolė į tarpą juos skirti bei išbėgo kviesti pagalbos, po suduotų V. smūgių, šis liko gulėti namo laukutiniame koridoriuje, po to parėjęs į virtuvę bandė valytis kraujus, kai T. D. išėjo turbūt į kito namo galą, galimai pas V. brolį, prieš išeidamas T. grįžo į virtuvę ir pasiėmė jos ir V. telefonus bei išėjo, bet po 5 min. grįžo atgal, parūkė ir padėjo telefonus ir išėjo, be to teisme jos duoti parodymai ir nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems įrodymams ištirtiems teismo posėdžio metu, ir todėl jos neatitinka teisme nustatytoms aplinkybėms.

Kaltinamoji G. Š. teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad pripažįsta, jog teisme davė priešingus parodymus nei ikiteisminiame tyrime, tačiau patvirtino, jog teisme davė teisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes buvo prigrasinta V. A., todėl bijodama būti sumušta davė melagingus parodymus atvykusiems policijos pareigūnams. Teisme davė teisingus parodymus, jog nematė, kas sumušė V. A.. Tvirtino, jog įvykio dieną T. D. nebuvo, todėl jis negalėjo sumušti V. A.. Patvirtino, jog romantiškus santykius palaikė tiek su V. A., tiek su T. D.. Nurodė, jog bijojo V. A., todėl ir davė melagingus parodymus. Apie grasinimus jos atžvilgiu policijos pareigūnų neinformavo. Patvirtino, jog V. A. nėra teistas dėl smurto prieš ją. Tik vieną kartą kvietė policiją dėl sugadintų buto durų.

Kaltinamosios G. Š. kaltė padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

- 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, kurioje nurodyta, kad įvertinus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos G. Š. parodymus, pagrįstai galima teigti, jog G. Š. veikoje galimai yra požymių nusikalstamos veikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. melagingų parodymų davimas, todėl nutarta informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą apie tai, kad liudytojos G. Š. veikoje galimai yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 9);

- 2025 m. sausio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, kuriuo teismas nusprendė T. D. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, ir paskirta 45 parų arešto bausmė ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrintos jas apimant, ir T. D. paskirta subendrinta – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. D. apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir T. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio 39.5 punkte nurodyta, kad nesant jokių duomenų, kad V. A. vertė liudytoją G. Š. pareigūnams sakyti netiesą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, priešingai nei nurodyti teisme. Įvertinus teisme liudytojos nurodytas aplinkybes, kurios visiškai prieštaringos nurodytoms ikiteisminio tyrimo metu bei kitai surinktai medžiagai, jų nevertina kaip patikimų ir jais nesivadovauja, nors liudytoja ir prisiekė teisme sakyti tiesą ir buvo įspėta dėl kilsiančios atsakomybė už melagingų parodymų davimą teisme (b. l. 112-121);

- 2022 m. liepos 16 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, kuriame matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Š. pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį (b. l. 30);

- 2022 m. liepos 16 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais G. Š. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad ji gyvena kartu su V. A. adresu (duomenys neskelbtini) ir veda bendra ūkį. 2022 m. liepos 14 d. vakaro metu pas juos į svečius buvo atėjęs V. brolis B. A., kuris gyvena to paties namo kitame gale ir kaimynystėje gyvenantis T. D., visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro ar nakties metu tiksliai nepamena V. brolis išėjo į namus ir namuose liko trise, kur ir toliau vartojo alkoholį. Alkoholio vartojimo metu tarp T. D. ir V. kilo žodinio pobūdžio konfliktas, nes T. norėjo pasilikti nakvoti pas juos, o V. neleido. Kiek žino T. yra jaunas ir yra ją įsimylėjęs. Ji matė, kaip V. varė jį lauk iš namų, o T. atsistojo eiti lauk, o V. sekė jam iš paskos, kai staiga T. D. namo laukutiniame koridoriuje pradėjo rankos kumščiais mušti jos sugyventinį, taip pat kojomis spardė į įvairias kūno vietas, kiek smūgių buvo suduota nepamena, nes tuo metu labai išsigando. Tai pamačiusi puolė į tarpą skirti vyrus, bei išbėgo kviesti pagalbos. Po suduotų V. smūgių, šis liko gulėti namo laukutiniame koridoriuje, po to parėjęs į virtuvę bandė valytis kraujus, kai T. D. išėjo turbūt į kito namo galą, galimai pas V. brolį (b. l. 31-32);

- 2024 m. rugsėjo 3 d. liudytojo priesaika bei įspėjimu, kuriame matyti, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Š. pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį (b. l. 23);

- 2024 m. rugsėjo 3 d. teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Š. parodė, kad tą vakarą gėrė alkoholį su V. Jie tik dviese su V. buvo. Nematė kas išmušė V. dantis, ji jau miegojo. T. tą dieną nebuvo pas juos atėjęs, jis buvo uždarytas, prieš tai jis pranešė, kad išvažiuoja į įkalinimo įstaigą. Jis taip pasakė dieną prieš tą vakarą. Tą dieną kai jie su V. vartojo alkoholį, T. buvo įkalinimo įstaigoje. Įvykio vakarą V. tik jai pasakė, kad T. išmušė jam dantis, bet ji jam sakė, kad T. uždarytas. V. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, nes jam dantis išmušė. T. D. tą vakarą nematė. V. tada gyveno su ja, adresu (duomenys neskelbtini), tuo momentu jau miegojo ir jis prižadino, pasakęs, kad dantis išmušė T. Ji nepripažįsta duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Nesutinka pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ją privertė V. A.. Prikūrė, kad T. buvo. V. liepė sakyti, kad ją šantažuoja T. ir liepė iškvieti pareigūnus. Teismas informavo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Š. buvo įspėta už melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Šiandien posėdžio metu duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nurodė, kad taip, prisimena, kad buvo įspėta. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Dėl V. A. davė melagingus parodymus (b. l. 24-27).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 235 straipsnio 1 dalyje be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai ne apie bet kokias aplinkybes, o būtent apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla.

Nors kaltinamoji G. Š., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė teisme davusi melagingus parodymus, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus bei patvirtino, jog teisiamojo posėdžio metu davė priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, teismas kaltinamosios parodymus vertina kaip gynybinius. Kaip nurodyta aukščiau pagrindas ikiteisminiam tyrimui už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį G. Š. atžvilgiu pradėti buvo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo T. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame neginčytinai nustatyta, jog T. D. 2022 m. liepos 15 d. apie 02.34 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, sudavė rankomis bei spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau nei 10 smūgių, V. A. į veido sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas V. A. lūpos sumušimą, pasireiškusį priekinio danties išnirimu su kraujavimu, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Po nuosprendžio paskelbimo 2025 m. sausio 30 d. priimta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis, kuria pranešta, kad liudytojos G. Š. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-31-1139/2025 teisminiame procese liudijusios G. Š. parodymai Telšių apylinkės teismo atmesti, nes paneigti kitais byloje surinktais įrodymais bei vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. Š. parodymais (baudžiamosios bylos Nr. 1-31-1139/2025 nuosprendžio 39 punktas (b. l. 112-121) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent nukentėjusiojo V. A. ir liudytojų parodymų, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolu, pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais duomenimis bei kitų įrodymų visuma. Telšių apylinkės teismui 2025 m. sausio 9 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu paneigus G. Š. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog 2022 m. liepos 15 d. apie 02.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį dviese su V., nematė kas išmušė V. dantis, ji jau miegojo, tą vakarą nebuvo paėmęs niekas jos telefono, teismui yra pagrindas traktuoti, jog G. Š. teisminio nagrinėjimo metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

Paminėtina ir tai, jog 2025 m. sausio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis nukentėjusiojo V. A. buvo skųstas apeliacine tvarka bei 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi pasisakė, ir dėl G. Š. patraukimo atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo (b. l. 122-124).

Kaltinamoji G. Š. šios bylos nagrinėjimo metu jokių naujų, papildomų argumentų ar duomenų, paneigiančių anksčiau nustatytas faktines aplinkybes nepateikė, todėl, aukščiau nurodytų duomenų visumos kontekste darytina išvada, jog kaltinamoji, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, t. y. tyčia melagingai liudijo teisiamojo posėdžio metu. G. Š. teisiamojo posėdžio metu suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, t. t. teismo posėdžio protokole, ir panaudota byloje, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų turinio matyti, jog aplinkybių, suteikiančių pagrindą spręsti kaltinamąją dėl savo parodymų detalių klydus, tam tikras aplinkybes ar faktus pamiršus, ar juos neteisingai supratus, nenustatyta.

Nesutiktina su kaltinamosios G. Š. gynėjos advokatės Jutos Kareivės pozicija, kad kaltinamoji turėtų būti išteisinta pagal pateiktą kaltinimą, nes melagingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu, nes iš 2025 m. sausio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-1139/2025, priešingai nei teigia kaltinamosios gynėja, matyti, kad melagingus parodymus G. Š. davė ne ikiteisminio nagrinėjimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo pagal pateiktą kaltinimą G. Š. išteisinti.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamosios G. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, nevertino kritiškai savo padarytos nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika padaryta suplanavus ir tendencingai tęsiant nusikalstamos veikos darymą. G. Š. nusikalto nebūdama anksčiau teista (b. l. 49), bausta administracine tvarka (b. l. 51-52), nedirbanti (b. l. 55-56), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 59), išsituokusi, (duomenys neskelbtini) nesilankė ir nesigydė, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. gydyta (duomenys neskelbtini), dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (b. l. 45).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamoji nepripažino padariusi nusikalstamos veikos, sakydama paskutinį žodį sutiko atlikti viešuosius darbus, ji šiuo metu nedirbanti bei registruota Užimtumo tarnyboje, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad G. Š. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, paskiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, įpareigojant neatlygintai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai G. Š. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 29 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-76).

Išaiškintina kaltinamajai viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinė plokštelė su proceso veiksmų, t. y. teismo posėdžio protokolo garso įrašo kopija, kuri yra voke pridėtame prie baudžiamosios bylos galinio virželio vidinės pusės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti kartu su byla visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. Š., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti G. Š., jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. Š., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajai G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinę plokštelę su proceso veiksmo garso įrašu, pridėtą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.