- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-11573-931/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad velionės D. L. dukra M. L. ir sutuoktinis J. L. priėmė D. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nuo jo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. L., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). J. L. buvo pareiškėjos tėvas. Po J. L. mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. 7-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja pareiškė, kad palikimą priima pagal testamentą, patvirtintą 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės V. S.-M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimai bus išduoti suėjus įstatymo nustatytam terminui ir pateikus visus dokumentus. Pareiškėja yra priėmusi J. L. palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), jį valdo ir naudoja kaip savo. Priimant pareiškėjos palikimą paaiškėjo, kad, (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai ir J. L. žmonai D. L., niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo. Po D. L. mirties faktiškai turtą perėmė ir nepertraukimai iki mirties ir kaip savo jį valdė jos vyras J. L., t. y. pareiškėjos tėvas, taip pat ir pati pareiškėja, kuri rūpinosi tiek tėvu, tiek motina, o mirus mamai – liko rūpintis ir tėvu. Šeimoje buvo susitarta, kad tėvais rūpinasi pareiškėja, todėl jos sesuo I. K. motinos palikimo nepriėmė, tai patvirtino ir pas notarą pasirašydama atsisakymą nuo motinos palikimo ir patvirtindama jo nepriėmimo faktą. Visą palikimą po pareiškėjos mamos D. L. mirties priėmė pareiškėja ir jos tėvas J. L., kurie palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti. Nors J. L. ir pareiškėja ir priėmė D. L. palikimą, tačiau šio veiksmo niekaip neįformino, dėl to susiklostė tokia situacija, jog po D. L. mirties neįforminus palikimo priėmimo fakto, o dar ir mirus pareiškėjos tėvui J. L., palikimo negalima įforminti, o pareiškėjos priimamo paveldėjimo negalima įregistruoti viešame registre su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvai – J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), bei D. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog pareiškėjo tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė įregistruota tik J. L. vardu, tačiau šiuo atveju preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Pareiškėja teigia, kad po motinos mirties pareiškėja kartu su tėvu J. L. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjos (testatorės) D. L. asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota testatorės sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams, t. y. pareiškėjai bei jos tėvui J. L. pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja bei jos tėvas turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi jie buvo laikomi įpėdiniais pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja bei J. L. po D. L. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą D. L. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos M. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą D. L. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. L. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.