Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su 2015 m. birželio 22 d. ieškiniu, 2015 m. spalio 6 d. patikslintu ieškiniu ir 2016 m. vasario 10 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (popierinės bylos t. 1, b. l. 3–7, 46–51, 131) ir sutikslintais ieškinio reikalavimais teismo prašė:

1) pripažinti, kad 2006 m. spalio 4 d. sutarčių Nr. 7453 ir 7454 su atsakovu A. P. pagrindu ieškovui perėjo nuosavybės teise žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 69/1329 dalis, reikalinga garažo ir 1/3 rūsio patalpoms, esančioms daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 5I1p 1/3 daliai eksploatuoti;

2) pripažinti, kad 2009 m. birželio 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu L. P. bei 2009 m. birželio 5 d. Buto ir dalies ūkinio pastato priėmimo ir perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovui D. V. perėjo nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 60/1329 dalis, reikalinga butui (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato 5I1p 1/3 daliai eksploatuoti.

Ieškovas D. V. nurodė, kad jis 2006 m. spalio 4 d. sudarė su atsakovu A. P. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs buto numeris 4), 1/3 dalį šio namo rūsio, 1/3 dalį šalia esančio ūkinio pastato. Pažymėjo, kad ieškovas 2009 m. birželio 5 d. su atsakovu L. P. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį šalia esančio ūkinio pastato. Ieškovo teigimu, atsakovai ketino ieškovui parduoti ir dalį žemės sklypo reikalingą patekti prie minėtų patalpų ir jas eksploatuoti, tačiau nei pirkimo–pardavimo sutartyse, nei perdavimo ir priėmimo aktuose nebuvo aptartos ieškovo nuosavybės teisės ar kitokios daiktinės teisės į žemės sklypo dalis, reikalingas patekti prie minėtų patalpų ir jas eksploatuoti. Pažymėjo, kad po ginčo sutarčių sudarymo atsakovai neginčijo jo teisės naudotis žemės sklypu. Nurodė, kad 2009 m. atsakovas L. P. inicijavo civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šioje byloje atsakovas L. P. pateikė projektą nustatyti jam naudotis tokią žemės sklypo dalį, pagal kurią jam ir kitam atsakovui A. P. neatitektų naudotis ta žemės sklypo dalis, kuri reikalinga prieiti ir privažiuoti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalių (jo buto Nr. 5 ir garažo, rūsio patalpų) bei šalia esančio ūkinio pastato, kurios ginčo sandoriais buvo parduotos ieškovui.Atsakovas L. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas suprato ir žinojo, ką perka ir kas yra parduodama, t. y. atsakovas pardavė tik butą Nr. 5 ir 1/3 dalį ūkio pastato. Atsakovo nuomone, namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo valdomas keleto bendraturčių bendrosios nuosavybės teise, todėl atsakovas net ir norėdamas negalėjęs būtų parduoti žemės sklypo dalies, nes tokia dalis buvo neatskirta nuo kitų bendraturčių. Be to, kiti bendraturčiai turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, todėl atsakovas nebūtų galėjęs parduoti dalies žemės sklypo ieškovui, prieš tai nepasiūlęs kitiems žemės sklypo dalininkams. Atsakovas mano, kad ginčo sandoris yra galiojantis ir naikinamas neturėtų būti. Ieškovas gali naudotis žemės sklypo dalimi ir kitais pagrindais.Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo valia buvo parduoti garažą ir rūsį po namu. Pažymėjo, kad šalys dėl žemės dalies pardavimo nesitarė. Trečiasis asmuo notarė V. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas jau turėjo nuosavybės teise 1/3 dalį ūkio pastato 5I1p, todėl kitą 1/3 dalį, jos nuomone, galėjo pirkti ir be žemės sklypo dalies, nes patekti į ūkinį pastatą galimybę jau turėjo. Pažymėjo, kad garažas buvo parduodamas kaip dalis gyvenamojo namo, kuriame ieškovas jau turėjo nupirkęs du butus. Trečiasis asmuo notarė J. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jai tvirtinant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, žemės dalis nebuvo parduodama ir nebuvo perkama. Pažymėjo, kad tuo metu buvo tokia notarų praktika, jog butus daugiabučiuose namuose buvo galimi parduoti be žemės sklypo, nes daugeliu atvejų žemės sklypai būdavo arba nesuformuoti, arba dar negrąžinti nuosavybės teise. Nurodė, kad ginčo sandoriu buvo parduodama patalpa pastate, todėl žemės sklypo perleidimo aptarti nereikėjo.