Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-10-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-3229-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
2YT-3229-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00819-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
Ž. S., A. G., valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3229-1081/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00819-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant posėdžio sekretorei D. Š.,dalyvaujant pareiškėjui V. V., suinteresuotam asmeniui Ž. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. S., A. G., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. V. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo močiutė L. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad po senelio J. M. mirties nei vienas įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo, nes pareiškėjo močiutė L. M. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji, santuokoje su J. M. įgytame bute toliau gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. L. M. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes jos pačios sveikata pablogėjo, ji susirgo, buvo pripažinta antros grupės invalide, buvo paguldyta į slaugos ligoninę ir sutvarkyti paveldėjimo dokumentų nebepajėgė. (duomenys neskelbtini) L. M. mirė. Po jos mirties pareiškėjas kreipėsį į notarą dėl močiutės turto paveldėjimo ir išaiškėjo, jog pirmiau reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikiant įrodymus, kad L. M. buvo priėmusi J. M. palikimą faktiniu valdymu ir jį valdė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuoti asmenys Ž. S. ir A. G. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose su pareiškimu sutiko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, jog teismui įsitikinus, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog L. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštaraus. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. V. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo močiutė L. M. su sutuoktiniu J. M. gyveno kartu kiek jis pamena, jie net nežinojo, kad J. M. nėra tikrasis jų senelis. Močiutei buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas močiutės vardu, ir, kuriame ji gyveno su sutuoktiniu J. M.. Mirus sutuoktiniui J. M., močiutė liko gyventi tame bute ir gyveno beveik iki savo mirties, iki buvo išvežta į slaugos ligoninę. Močiutei likus gyventi bute vienai, jai padėdavo pasirūpinti malkomis, mokėjo komunalinius mokesčius, pinigų mokesčiams sumokėti duodavo močiutė. Mirus močiutei, jie kreipėsi į notarų biurą dėl močiutės palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jiems buvo išduotas tik į močiutės turto dalį, nes likusi dalis kaip sutuoktiniui priklausė seneliui J. M.. Po močiutės mirties jos bute apsigyveno jis su šeima, butą remontavo, gyveno ten apie dešimt metų. Butu rūpinasi iki šiol, todėl nori pabaigti susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Ž. S. su pareiškimu sutiko. Patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie J. M. ir L. M. bendrą gyvenimą, paaiškino, kad po J. M. mirties močiutė liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jai padėdavo brolis V. V.. Ji tuo metu gyveno kitoje vietovėje, todėl pas močiutę atvažiuodavo retkarčiais. Po močiutės mirties, bute gyveno brolis V. V. su šeima.

Teismo posėdyje liudytojas J. Ž. paaiškino, kad su J. M. ir L. M. buvo kaimynai. Jis į tą namą atsikraustė 1997 m. ir M. ten jau gyveno. Vėliau J. M. susirgo ir numirė, o bute liko gyventi L. M.. Jai padėdavo pareiškėjas, kuris po močiutės mirties, ten apsigyveno. Butas prižiūrėtas, sutvarkytas, neapleistas.

Teismo posėdyje liudytoja G. V. paaiškino, kad gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsikraustė maždaug prieš 17 metų. Mirus J. M., bute liko gyventi L. M., kuri gyveno ten iki mirties. Močiute visą laiką rūpinosi pareiškėjas, kuris po L. M. mirties, su šeima ten apsigyveno.

Teismo posėdyje liudytojas V. S. paaiškino, kad J. M. ir L. M. gyveno tame bute iki mirties. Pareiškėjas padėdavo seneliams rūpintis buitimi. Mirus močiutei, butu rūpinosi ir jame liko gyventi pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo V. V. ir suinteresuotų asmenų Ž. S. ir A. G. močiutė L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). L. M. 1997 m. kovo 18 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teisę į 11/200 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11/200 kitų statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota L. M. vardu. L. M. sutuoktinis J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie J. M. vaikus nėra. L. M. liko gyventi jai ir mirusiam sutuoktiniui J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). L. M., padedant pareiškėjui, rūpinosi buto šildymu malkomis, mokėjo mokesčius už elektrą, ką patvirtina AB „Lietuvos energijos tiekimas“ atsakymas į paklausimą, kad elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta su L. M., pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu. L. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys Ž. S. ir A. G. kreipėsi į notarą dėl močiutės palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik į L. M. turto dalį, o jos sutuoktinio J. M. turto dalis jo vardu įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad L. M. J. M. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi iki mirties, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo V. V. močiutė L. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė