- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-66-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00644-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pratęsti jam terminą palikimui pagal E. R. 2009 m. lapkričio 26 d. testamentą priimti, atsiradusį po E. R. mirties. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog kitiems E. R. paveldėtojams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turtui, kurį 2009 m. lapkričio 26 d. testamentu mirusioji paliko pareiškėjui, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą (ar atitinkamai – jo dalį) turtui, kuris yra paliekamas testamentu pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gruodžio 19 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė bylos baigtimi suinteresuotų asmenų. Nurodė, kad institucija, atstovaujanti valstybę paveldėjimo santykiuose yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Jei yra kitų paveldėtojų, jie taip pat turi būti įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotaisiais asmenimis. Todėl šis trūkumas turi būti pašalintas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog testatorė E. R. yra mirusi. Šis trūkumas taip pat turi būti pašalintas. Pareiškėjo reikalavimas teismui, nustačius, jog kitiems E. R. paveldėtojams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turtui, kurį mirusioji paliko pareiškėjui, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą nėra konkretus. Neaišku kokį, kada, kieno, kam išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiu. Be to, šis reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, pareiškus ieškinį asmenims, paveldėjusiems turtą. Todėl ir šis trūkumas turi būti pašalintas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, teismui turi būti pateikta tiek procesinio dokumento ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjui nebuvo ir šiuo metu nėra žinoma, ar E. R. palikimas yra priimtas ir kokie įpėdiniai priėmė šį palikimą. Palikimo atsiradimo vietos notaras pareiškėjui šios informacijos nesuteikė. Pareiškėjas teismo prašė iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro išreikalauti palikėjos turto paveldėjimo bylą. Teismui išreikalavus šią bylą, teismui ir pareiškėjui taptų žinoma, ar palikimas yra priimtas ir kokie asmenys jį priėmė. Teismui išreikalavus prašomus dokumentus, pareiškėjas turėtų galimybę patikslinti prašymą bei nurodyti bylos baigtimi suinteresuotus asmenis bei kitą svarbią su prašymo nagrinėjimu susijusią informaciją. Pirmos instancijos teismas visiškai nepaisė pareiškėjo prašymo išreikalauti prašomus dokumentus. Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją suinteresuotuoju asmeniu nurodyti Valstybinę mokesčių inspekciją. Šioje byloje dar nėra jokios informacijos apie tai, ar palikimas yra priimtas ar ne. Tik tada, jeigu paaiškėtų, kad palikimas nėra priimtas, teisę priimti palikimą turi valstybė. Tik šiuo atveju į bylą galėtų būti įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjas taip pat negali pateikti duomenų, jog testatorė yra mirusi. Mirties faktą patvirtina mirties liudijimas, kuris yra išduodamas tik šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams. Testatorės mirties liudijimas yra paveldėjimo byloje, kurią prašoma išreikalauti. Tik išreikalavus paveldėjimo bylą, pareiškėjas galės sukonkretinti ir kitus savo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su šalies procesinio dokumento – pareiškimo – trūkumų šalinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pareiškėjas prašė pratęsti terminą palikimui pagal testamentą priimti, teismui nustačius, kad kitiems testatorės paveldėtojams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turtui, kuris testamentu yra paliktas pareiškėjui, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį tam turtui. Taip pat pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro testatorės paveldėjimo bylą. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog notaras atsisakė jam pateikti informaciją apie testatorės paveldėjimo bylą.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, todėl buvo pagrindas nustatyti terminą jiems pašalinti. Nagrinėjama byla nėra priskirtina prie bylų, kuriose teismas turėtų pareigą rinkti įrodymus ex officio. Pagal CPK 576 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. CPK 443 straipsnis 3 dalis nustato, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Nurodytos teisės normos bei CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus, o taip pat ir suinteresuotuosius asmenis pareiškime turi nurodyti ir pateikti visų pirma bylos šalis, tai yra pareiškėjas. CPK 135 bei 198 straipsniai numato šaliai galimybę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių pats proceso dalyvis gauti negali. Tačiau šiomis įstatymo normomis pareiškėjas gali naudotis tik tada, kai yra išnaudojęs visas kitas galimybes pats surinkti bylai reikšmingus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėju, jog jo prašomoje išreikalauti testatorės paveldėjimo byloje gali būti nurodyti galimi suinteresuotieji asmenys byloje bei testatorės mirties liudijimas. Tačiau pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi galima tokia situacija, kad įstatyminiai palikėjo įpėdiniai po jo mirties pradeda valdyti paveldėtą turtą, tačiau nesikreipia į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tokiu atveju paveldėjimo byla notaro biure gali būti nepradėta arba joje gali būti nurodyti ne visi galimi suinteresuotieji asmenys. Pareiškėjui išaiškintina, kad duomenis apie testatorės mirties faktą bei galimus jos įpėdinius pagal įstatymą gali patvirtinti Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Būtent ši įstaiga teikia pažymas apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, gimimo ir mirties datas bei šių asmenų sutuoktinius, vaikus ir kitus giminystės ryšius. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, ar kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl testatorės mirties fakto bei suinteresuotųjų asmenų byloje nustatymo. Tik Gyventojų registro tarnybai atsisakius pateikti nurodomus duomenis, pareiškėjas galės apie tai nurodyti teismui ir pakartotinai prašyti išreikalauti šią informaciją iš minėtos institucijos bei paveldėjimo bylą iš notaro biuro. Pažymėtina, kad neturint tikslių duomenų apie mirusiosios palikimo priėmimą, byloje yra būtina suinteresuotuoju asmeniu traukti ir Valstybinę mokesčių inspekciją.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.