Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. Š. prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-268 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo, kuriuo D. Š. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į Tarnybinio nusižengimo išvadą (b. l. 11-21). Joje konstatuota, kad 2017 m. birželio 26 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2017 m. gegužės 4 d. Pažymą. Pažymoje nurodoma, kad Vidaus audito departamentas, vadovaudamasis 2017 m. kovo 28 d. Žemės ūkio ministro pavedimu Nr. 9D-29 (1.14), patikrino Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų Prienų rajono savivaldybei Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, panaudojimą 2016 metais. Pažymoje pateikiamos išvados apie nustatytus pažeidimus dėl valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų Prienų rajono savivaldybei Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, panaudojimą 2016 metais.

Pažymoje buvo pateikta išvada, jog tikslinga peržiūrėti savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vykdomas funkcijas ir pareigybių aprašymus bei juos pakoreguoti pagal tai, kokias funkcijas realiai atlieka darbuotojai pagal jiems priskirtas atsakomybės sritis (b. l. 26-41).

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/468 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudaryta Komisija konstatavo, kad V. K. pareigybės aprašymo 7.6 punkte esančios funkcijos vykdyti dyzelinio akcizo kompensacijų tvarkoje numatytus darbus ir laiku atsiskaityti Valstybinei mokesčių inpekcijai nuo 2015 m. liepos 3 d. nebeliko (7.6 punkte nurodyta funkcija tapo perteklinė) (b. l. 56-58).

Vis dėlto pareiškėjo veiklą apibrėžiantys teisės aktai (Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50, Žemės ūkio skyriaus nuostatai, patvirtinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014-447) nenustato konkretaus termino, per kurį pareiškėjas, kaip padalinio vadovas, privalėtų inicijuoti jam pavaldžių darbuotojų pareigybės aprašymų parengimą (pakeitimą). Pažymėtina ir tai, kad V. K. pareigybės aprašymas nebuvo parengtas, (pakeistas) net ir 2018 m. rugsėjo 10 d., nors nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas eina ne pareiškėjas, bet kitas valstybės tarnautojas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, kai teisės aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams lengvai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reguliavimo spragų ar kitų priežasčių atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-12-150/2004, 2007 m. birželio 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N-3-1257/2007).

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė iš esmės netyrė pareiškėjo veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, neanalizavo, ar konkretus pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar asmuo pažeidimo metu suvokė / privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu. Taigi darytina išvada, kad atsakovės įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenustačius valstybės tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija.

Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, jog Tarnybinio nusižengimo išvadoje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veiką, sudarančią atsakovės įvardytą tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas pažeidimas, jog pareiškėjas neužtikrino pavaldžios valstybės tarnautojos, Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės V. K., pareigybei priskirtų funkcijų atitikties galiojantiems teisės aktams ir neparengė pareigybės aprašymo, jo nepateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos padaliniui, atliekančiam personalo funkcijas.

Pažymoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad į galutinį melioracijos statinių remonto darbų sąrašą buvo įtrauktas vienas prašymas, kuris negalėjo būti svarstomas, nes savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje buvo gautas ir užregistruotas 2 dienomis vėliau, nei vyko Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos posėdis. Taikant tokią praktiką, Žemės ūkio skyriaus vedėjui suteikta galimybė savo nuožiūra į melioracijos statinių remonto darbų sąrašus įtraukti papildomus remontuojamus objektus, kurie gali būti nesuderinti ir neapsvarstyti Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijoje.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2017/468 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudaryta Komisija nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsniu (nustatančiu melioracijos finansavimą) ir siekdama kad melioracijai skirtos lėšos būtų efektyviai ir taupiai naudojamos, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T3-98 „Dėl komisijos valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti sudarymo“ sudarė komisiją valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti. Šioje komisijoje buvo ir pats D. Š. (b. l. 129).

Komisija pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T3-98 „Dėl komisijos valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti sudarymo“ sudarytos komisijos tikslas yra efektyvus ir taupus melioracijai skirtų lėšų panaudojimas, todėl Komisija konstatavo, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjas D. Š., būdamas vienas iš komisijos narių, negalėjo savo nuožiūra, veikdamas kaip Žemės ūkio vedėjas, į melioracijos statinių remonto darbų sąrašus ne laiku įtraukti papildomų remontuojamų objektų, jų nederinti ir nesvarstyti Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijoje. Tarnybinio nusižengimo išvadoje pažymėta, kad melioracijos darbų parinkimo aktą Nr. 1, kuriuo papildomai įtrauktas remontuojamas objektas, nederintas ir nesvarstytas Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijoje, pasirašė ir kiti Žemės ūkio skyriaus darbuotojai.

Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą medžiagą, Komisija padarė išvadą, kad D. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50 „Dėl kai kurių Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir vietos jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 7.11 papunktį nurodantį, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjas kontroliuoja melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavirno, remonto ir dirvų kalkinimo darbus, Žemės ūkio skyriaus nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014-447 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių ir teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo", 12.5 papunktyje numatytą funkciją vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymą ir naudojimą patikėjimo teise ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2016 m. birželio 28 d. vyko Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos posėdis, kuriame komisijos narys D. Š. supažindino posėdžio dalyvius su gautais prašymais suremontuoti melioracijos statinius. Buvo pateiktas sąrašas likusių prašymų nuo 2015 m. ir supažindinta su šiais prašymais (b. l. 148-148). Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad V. B. prašymas suremontuoti melioracijos statinius žemės ūkio paskirties žemėje, esančius (duomenys neskelbtini), buvo gautas 2016 m. birželio 30 d. (b. l. 187-188). Tai reiškia, kad V. B. 2016 m. birželio 30 d. prašymas suremontuoti melioracijos statinius 2016 m. birželio 28 d. vykusiame Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos posėdyje nebuvo nagrinėjamas, tačiau iš 2016 m. liepos 4 d. melioracijos darbų parinkimo akto Nr. 1 matyti ir tai neginčijamai nustatyta, kad V. B. 2016 m. birželio 30 d. prašyme nurodytas objektas, nederintas ir nesvarstytas Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėse objektams parinkti komisijoje, įtrauktas į melioracijos statinių remonto darbų sąrašus 11 eilės numeriu (b. l. 79).

Teismas atmeta pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 2016 m. birželio 28 d. vykusiame Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas 2014 m. sausio 6 d. V. B. prašymas suremontuoti melioracijos statinius (b. l. 189), nes tokia aplinkybė nenurodyta 2016 m. birželio 28 d. vykusio Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos posėdžio protokole. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. K. ir A. T., 2016 m. birželio 28 d. vykusio Prienų rajono savivaldybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorė, nurodė, jog 2016 m. birželio 28 d. posėdyje V. B. prašymai suremontuoti melioracijos statinius nebuvo nagrinėjami. Tačiau teismo posėdžio metu nustatyta, jog Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos nuostatai nepatvirtinti ir todėl negalima sutikti su tuo, jog nebuvo jokių išimčių nenagrinėti (nesvarstyti), nederinti V. B. priklausančio minėto objekto Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijoje.

Kaip minėta, D. Š. kaltinamas pažeidęs Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50 „Dėl kai kurių Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir vietos jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 7.11 papunktį nurodantį, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjas kontroliuoja melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavirno, remonto ir dirvų kalkinimo darbus. Tačiau toks kaltinimas nėra pagrįstas, nes D. Š., į melioracijos statinių remonto darbų sąrašus ne laiku įtraukdamas papildomus remontuojamus objektus, 2016 m. birželio 28 d. jų nederindamas ir nesvarstydamas Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijoje, negalėjo pažeisti savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-50, 7.11 papunkčio.

D. Š. taip pat kaltinamas pažeidęs Žemės ūkio skyriaus nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014-447„Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių ir teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo", 12.5 papunktyje numatytą funkciją vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymą ir naudojimą patikėjimo teise ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Paminėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Teismas pažymi, kad Tarnybinio nusižengimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos parinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti Tarnybinio nusižengimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.

Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai (Žemės ūkio skyriaus vedėjas D. Š., savo nuožiūra, veikdamas, kaip Žemės ūkio vedėjas, į melioracijos statinių remonto darbų sąrašus nesavalaikiai įtraukė papildomus remontuojamus objektus, jų nederino ir nesvarstė Prienų rajono savivaldybės valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijoje) tarnybinės nuobaudos taikymo požiūriu nėra pakankami konstatuoti pareiškėjo veiksmuose aukščiau nurodytų (Žemės ūkio skyriaus nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2014-447„Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių ir teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo", 12.5 papunkčio ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto) pažeidimų padarymo faktą bei jo kaltą elgesį byloje aptariamoje situacijoje. Tarnybinio nusižengimo išvadoje nenurodant (neindividualizuojant) konkrečių pareiškėjo kaltą elgesį patvirtinančių aplinkybių, nes joje neatskleista kaip D. Š. formuluojamas kaltinimas (Žemės ūkio skyriaus vedėjas D. Š., savo nuožiūra, veikdamas, kaip Žemės ūkio vedėjas, į melioracijos statinių remonto darbų sąrašus nesavalaikiai įtraukė papildomus remontuojamus objektus, jų nederino ir nesvarstė Prienų rajono savivaldybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėse objektams parinkti komisijoje) siejamas su Žemės ūkio skyriaus nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (7,7)-A3-2014-447„Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių ir teritorinių padalinių nuostatų patvirtinimo", 12.5 papunktyje numatyta funkcija vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymą ir naudojimą patikėjimo teise ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms pažeidimu, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėją padarius skundžiamame atsakovės įsakyme nurodytą tarnybinį pažeidimą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-268 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.