Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-29 · Civilinė byla Nr. A2-3-823/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
A2-3-823/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Kazys Kailiūnas
Pareiškėjas
„Suraleb INC.“
Suinteresuotas asmuo
AAB Minsko traktorių gamykla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. A2-3-823/2018
Teismo proceso Nr.: 2-60-3-00097-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos („Minsk traktornij zavod“) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, suinteresuotasis asmuo – AAB Minsko traktorių gamykla.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas „Suraleb INC.“ prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą (toliau – ir Arbitražo sprendimas) bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą (toliau – ir JAV teismo sprendimas), taip pat pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo ir JAV teismo sprendimus išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 833 295,49 Eur ir 8,25 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb INC.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb INC.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo; bylos dalį pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo kasacinis teismas nutarė perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs kasacinio teismo grąžintą bylos dalį, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb INC.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Suinteresuotasis asmuo AAB Minsko traktorių gamykla pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2006 m. gruodžio 5 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas priteisė „Suraleb INC.“ naudai iš suinteresuoto asmens 88 777,97 JAV dolerių procesinių palūkanų pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d. 2008 m. liepos 9 d. Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo sprendimu buvo patenkintas „Suraleb INC.“ prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimo 7.6 p. už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki visiško Arbitražo sprendimo įvykdymo. Suinteresuotas asmuo prašė Lietuvos apeliacinio teismo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, nes tapatūs pareiškėjo reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimo 7.6 p. jau yra išnagrinėti ir išspręsti galutiniais JAV ir Kanados teismų sprendimais, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai atsisakė remtis Ontarijo teismo sprendimu ir JAV teismo nutartimi, kaip nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių. Tokia išvada prieštarauja CPK 293 straipsnio 3 punktui. CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatos taikymui neturi reikšmės, kokios valstybės teismas galutinai išsprendė ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat neturi reikšmės, ar toks kitos valstybės teismo sprendimas pripažintas Lietuvoje, ar nepripažintas. Lietuvos nacionalinis teismas privalo visais atvejais atsisakyti nagrinėti ginčą, jeigu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu bet kurios valstybės teismo sprendimu.Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad JAV teismo nutartis ir Ontarijo teismo sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Minėti nutartis ir sprendimas priimti dėl to paties dalyko – dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimą nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki Arbitražo sprendimo visiško įvykdymo. JAV teismo nutartis ir Ontarijo teismo sprendimas priimtas tuo pačiu pagrindu, kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – pagal Arbitražo sprendimo 7.6 p. JAV teismo nutartis ir Ontarijo teismo sprendimas yra įsiteisėję. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo nutraukti bylą pagal „Suraleb INC.“ prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal Arbitražo sprendimo 7.6 p. Priešingu atveju, Lietuvos teisinėje sistemoje būtų toleruojami tokie atvejai, kai šalys, kitos šalies jurisdikcijoje prisiteisę atitinkamas pinigų sumas, galėtų nevaržomai tas pačias ir net didesnes sumas tais pačiais pagrindais pakartotinai mėginti prisiteisti Lietuvos Respublikos teismuose ir taip nesąžiningai dvigubai ar net trigubai praturtėti.Po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo susiklostė teisiniu požiūriu netoleruotina situacija. „Suraleb INC.“ turi galimybę priverstinai vykdyti JAV teismo nutartį ir išsiieškoti iš suinteresuotojo asmens 88 777,97 JAV dolerių procesines palūkanas, priteistas už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d. dėl Arbitražo sprendimo nevykdymo. „Suraleb INC.“ taip pat turi galimybę priverstinai vykdyti Ontarijo teismo sprendimą ir iš suinteresuoto asmens išsiieškoti procesines palūkanas dėl Arbitražo sprendimo nevykdymo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki Arbitražo sprendimo visiško įvykdymo, tai yra dar papildomai daugiau nei 1 mln. Eur. Galiausiai, „Suraleb INC.“ turi galimybę priverstinai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir iš suinteresuoto asmens išsiieškoti procesines palūkanas dėl Arbitražo sprendimo nevykdymo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki Arbitražo sprendimo visiško įvykdymo, tai yra dar papildomai daugiau nei 2,5 mln. Eur (12 proc. palūkanos). Lietuvos apeliacinis teismas leido „Suraleb INC.“ du kartus išieškoti procesines palūkanas iš suinteresuoto asmens dėl to paties Arbitražo sprendimo nevykdymo ir už tą patį laikotarpį. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė fundamentalias procesines teisės normas ir padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pažeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas principinis civilinės atsakomybės kompensacinis pobūdis ir priteistas įstatyme nenumatytas dvigubas „Suraleb INC.“ nuostolių už vėlavimą vykdyti Arbitražo sprendimą atlyginimas iš suinteresuoto asmens, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.245 ir 6.251 straipsnius.Pareiškėjas „Suraleb INC.“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į Minsko traktorių gamyklos prašymą atnaujinti procesą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, turi patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, užbaigtoje 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Kadangi prašymas atnaujinti procesą teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo apie aplinkybes, jo vertinimu, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, turėjo sužinoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties paskelbimo dieną. Prašymas atnaujinti procesą teismui išsiųstas 2017 m. gruodžio 13 d., taigi suinteresuotas asmuo CPK 368 straipsnyje nustatyto termino nepraleido.

Dėl pagrindo atnaujinti procesą

Kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatymo leidėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui įtvirtino papildomą sąlygą – šiuo pagrindu procesas byloje gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad sprendimas nebūtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, atitinka proceso atnaujinimo instituto ekstraordinarų pobūdį, t. y. šiuo institutu negali būti naudojamasi siekiant užginčyti teismo baigiamuosius aktus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte expresis verbis (lot. tiesiogiai) nereikalaujama, kad teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebūtų peržiūrėtas kasacine tvarka. Ši aplinkybė paaiškinama tuo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte kalbama apie pirmosios instancijos teismo sprendimus, o kasacine tvarka pagal bendrąją taisyklę yra peržiūrimi tik apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto ekstraordinarų pobūdį ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte aiškiai teikiamą prioritetą instancinei teismo sprendimo patikrai, darytina išvada, kad tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą paduodamas byloje, kurioje pagal įstatymą numatyta tik kasacijos galimybė, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negali būti remiamasi prašant atnaujinti procesą tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas kasacine tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kitaip nei apeliacija, kasacija yra išimtinė teismų sprendimų kontrolės forma, galima tik esant įstatyme numatytiems kasacijos pagrindams, dėl kurių buvimo sprendžia kasacinio teismo atrankos kolegija. Tuo atveju, jei atrankos kolegija nenustato kasacijos pagrindų, kasacinį skundą atsisakoma priimti (CPK 350 straipsnis). Taigi, kasacinio skundo priėmimo procedūra neapsiriboja formalių kasacinio skundo atitikties šiam procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams vertinimu – nutartimi, kuria atsisakoma priimti kasacinį skundą, iš esmės atsakoma į klausimą dėl kasatoriaus nurodyto kasacijos pagrindo konkrečioje byloje nebuvimo. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą – materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Nuo paminėto kasacijos pagrindo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas skiriasi iš esmės vienintele sąlyga – prašant atnaujinti procesą nereikalaujama pagrįsti, kad nustatytas teisės normos pažeidimas turėtų esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Dėl to tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduodamas po to, kai suinteresuoto paduotą kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, reikšmingos yra kasacinio teismo atrankos kolegijos nutartyje nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo priimti kasacinį skundą priežasčių, t. y. kasacinio teismo atrankos kolegijai sprendus, kad kasatoriaus nurodomas materialinės teisės pažeidimas, kuriuo vėliau grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kasaciniame skunde nepagrįstas, kasatorius netenka teisės tais pačiais argumentais grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi šis klausimas laikytinas išspręstu kasacinio teismo, t. y. peržiūrėtu instancine tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 buvo pateikęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurį buvo atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Pareiškėjo pateiktas kasacinis skundas buvo grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakydama priimti pareiškėjo kasacinį skundą, be kita ko, nurodė, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino, taikė ar esmingai pažeidė kasaciniame skunde nurodytas teisės normas. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties turinį, taip pat į tai, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės pažodžiui atkartoja jo kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad procesas nagrinėjamoje byloje pagal suinteresuoto asmens prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti atnaujinamas dėl to, kad šis klausimas jau yra išspręstas kasacinio teismo (peržiūrėtas instancine tvarka). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą, tiek jo kasacinis skundas, iš esmės grindžiamas prielaida, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 papildomai priteisė iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai 12 proc. dydžio procesines palūkanas pagal Arbitražo sprendimo 7.6 punktą. Ši suinteresuoto asmens prielaida neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, grąžindamas bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, jog, nors Stokholmo arbitražo teismo sprendime ir pripažinta pareiškėjo teisė į procesines palūkanas, tačiau nėra nurodomas tokių palūkanų dydis. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Stokholmo arbitražo teismo ir JAV Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje ir atmesdamas šį prašymą, netyrė ir nevertino įrodymų dėl mokėtinų palūkanų dydžio, o tam būtina ištirti JAV Viskonsino valstijos teisės turinį šiuo klausimu. Taigi, kasacinio teismo nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui buvo perduotas iš naujo nagrinėti klausimas tik dėl pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteistinų procesinių palūkanų dydžio nustatymo.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 aiškiai nurodė, kad nesprendžia palūkanų priteisimo klausimo, kuris yra priskirtas Stokholmo arbitražo jurisdikcijai, bei netikrina Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai priklauso spręsti tik klausimą dėl pareiškėjui Arbitražo sprendimu jau priteistų palūkanų dydžio, kuris, kaip ir nurodyta Arbitražo sprendime, turi būti nustatytas pagal „taikytinas taisykles“, t. y. vadovaujantis JAV Viskonsino valstijos teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties 17, 28 punktai). Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 tik išsprendė klausimą, kokio konkrečiai dydžio procesinės palūkanos buvo priteistos iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimu, tačiau nepriėmė jokio savarankiško procesinio sprendimo dėl palūkanų priteisimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėta aplinkybė suinteresuotam asmeniui, be kita ko, buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, pažymint, kad „suinteresuotas asmuo neteisingai suprato skundžiamos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nes teismas nepriteisė palūkanų, o tik nustatė jų dydį“.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą pagal šį prašymą atnaujinti atsisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 pagal suinteresuoto asmens AAB Minsko traktorių gamyklos prašymą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė – BalynienėRasa GudžiūnienėKazys Kailiūnas