Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. V. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9599-783/2020 pagal ieškovų V. V. ir D. J. ieškinį atsakovei Z.S.dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. V. ir D. J. ieškiniu nurodė, kad mirusiųjų S. R. ir P. R., kurio palikimą yra priėmusi Z. S., santuoka buvo nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 27 d. sprendimu ir ištuokos liudijimas išduotas 1996 m. vasario 20 d.. Teigė, kad po santuokos nutraukimo S. R. ir P. R. žodžiu susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tačiau ginčo turtui esant registruotam S. R. vardu, buvę sutuoktiniai nemanė nurodytas faktines aplinkybes forminti rašytine ar notarine sutartimi. Nurodė, kad mirus S. R., ir jiems pradėjus tvarkytis palikimą, iš notarės sužinojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso abiems buvusiems sutuoktiniams S. R. ir P. R. Prašė teismo butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pripažinti S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

2. Atsakovė Z. S. pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos persiuntimo pagal teismingumą. Prašyme nurodė, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio nuostata). Nurodė, kad paskutinė jos gyvenamoji vieta ir paveldėjimo išdavimo vieta pagal testamentą, kuriuo P. R. visą savo turtą paliko jai, yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles ir turėtų būti perduotas nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Be to, nurodė, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme ir pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Nurodė, kad yra pensijinio amžiaus, jai yra sudėtinga vykti beveik 300 km į vieną pusę, o teismo procese pageidauja dalyvauti ir su ieškiniu nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir civilinę bylą perdavė pagal teismingumą nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

4. Teismas konstatavo, kad iš pateikto ieškinio turinio, nurodomų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškinys, nors ir yra pareikštas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, tačiau jis yra susijęs su turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje (buvusių sutuoktinių ir šiuo metu mirusių P. R. ir S. R. santuokos nutraukimu) ir nepriklausomai nuo ieškovų teiginių, jog faktinis turto padalijimas jau buvo įvykęs, yra teismingas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (CPK 29 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

5. Nurodė, kad tokios praktikos dėl teismingumo civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe laikėsi ir aukštesnės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1073-265/2011). Pripažino, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose ieškovų ieškinys yra priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, jo pagrindu iškelta civilinė byla perduodama apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovai V. V. ir D. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo netenkinti.

6.1. Apeliantai nurodo, kad byloje yra pareikštas reikalavimas pripažinti ginčo turtą S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, t. y. ieškinys yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus. Ieškinyje nurodytiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, nes tai nėra santuokos nutraukimo byla, todėl CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga nagrinėjamu atveju netaikytina.

6.2. Apeliantų teigimu, aiškinant pastarąją teisės normą vadovaujantis gramatiniu bei loginiu kriterijais, matyti, kad nurodyta išlyga bylose, kuriose nagrinėjami ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą gali būti taikoma tik bylose, kuriose nagrinėjamas esminis (pagrindinis) reikalavimas nutraukti santuoką, kuriam taikomas bendrasis teismingumas, o santuokos nutraukimo byloje visi kiti, patenkantys į CK 3.59 straipsnyje nustatytų ir privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, yra neatskiriamai susiję su santuokos nutraukimu bei laikomi išvestiniais, kuriems taikytinas teismingumas, taikytinas pagrindiniam reikalavimui (nutraukti santuoką).

6.3. Teigia, kad nurodyta išlyga gramatiškai yra suformuota imperatyviai, jog išimtinis teismingumas gali būti netaikomas tik santuokos nutraukimo bylose, todėl išimtinio teismingumo netaikymas negali būti aiškinamas ir taikomas labiau plečiamai, t. y. vertinant, kad išimtinio teismingumo nėra pagrindo taikyti ir kitose bylose, kuriose nėra sprendžiamas reikalavimas nutraukti santuoką (t. y. ne santuokos nutraukimo bylose), tačiau sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo įgytas santuokoje (galiojant SŠK) ir jos nutraukimo metu pagal tuo metu galiojusios teisės ypatumus nebuvo padalintas.

6.4. Tvirtina, kad byla turi būti nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes šiame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, nes turtas, įrodymai yra šioje vietoje, be to, ši vieta yra ir liudytojų, kuriuos, jeigu atsakovė ginčys ieškinį, teismo prašys apklausti teismo posėdyje, gyvenamoji vieta.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Z. S. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

7.1. Nurodo, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal jos gyvenamąją vietą. Sutinka su teismo motyvais, kad ginčas susijęs su turto, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, paveldėjimu, todėl išimtinio teismingumo taisyklė netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės Z. S. prašymą dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai plečiamai taikė ir aiškino CPK 31 straipsnyje įtvirtintą išimtinio teismingumo išlygą, nes šioje byloje nėra sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas, byloje yra pareikštas ieškinys dėl daiktinių teisių pripažinimo, todėl civilinė byla pagal išimtinio teismingumo taisykles, numatytas CPK 31 straipsnyje, yra teisminga nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus, prašydami nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, negyvenamąją patalpą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Ieškinyje buvo nurodyta, kad mirusiųjų S. R. ir P. R., kurio palikimą yra priėmusi atsakovė Z. S., santuoka nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁹-63/95, tačiau po santuokos nutraukimo S. R. ir P. R. tik žodžiu susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir realiai turtas liko abiem buvusiems sutuoktiniams S. R. ir P. R.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

13. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008).

14. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla. Sprendžiant klausimą dėl teismingumo taisyklės tinkamo pritaikymo, būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovų V. V. ir D. J. pareikštas ieškinys yra dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, šios aplinkybės nepaneigė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl ieškinio teismingumui taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės, numatytos CPK 31 straipsnyje.

16. Nors atsakovė, pateikusi prašymą dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą kitam teismui, grindė jį bendrojo teismingumo taisyklių pažeidimu (CPK 29 straipsnis) ir nurodė, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas pagal jos gyvenamąją vietą, kad byla ekonomiškiau ir operatyviau būtų išnagrinėta kitame teisme, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, taikė kitą procesinės teisės normą, t. y. rėmėsi išimtinio teismingumo taisyklės išimtimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra susijęs su turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje (buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimu), ir nepriklausomai nuo ieškovų teiginių, jog faktinis turto padalijimas jau buvo įvykęs, yra teismingas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Apeliacinės instancijos teismas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo taisykles.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 31 straipsnyje įtvirtintą išimtinio teismingumo taisyklę, yra išaiškinęs, kad kai šalių santuoka yra nutraukta, o byloje sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių, tokiu atveju nėra esminio reikalavimo (reikalavimo nutraukti santuoką), kuris lemtų kitų sudėtinių ieškinio reikalavimų teismingumą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2008). Tai reiškia, kad byloje nesant pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką, CPK 31 straipsnyje numatyto išimtinio teismingumo išimties taikymas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštu ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, šiuo metu jau mirusių buvusių sutuoktinių santuoka nutraukta dar Kupiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁹-63/95. Todėl pirmosios instancijos teismui, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylos teismingumo klausimą, vadovautis išimtinio teismingumo taisyklės išimtimi, numatyta CPK 31 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad pareiškimams dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose išimtinio teismingumo taisyklės netaikomos, nebuvo teisinio pagrindo.

18. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1073-265/2011, tačiau šios ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa, minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas, kurio nutartį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, kaip vieną iš atsisakymo priimti ieškinį priežasčių buvo nurodęs ne tik tai, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra atitinkamai (duomenys neskelbtini), bet ir tai, jog vienas iš reikalavimų yra pripažinti asmeninę nuosavybę į butą, esantį ne Klaipėdos, o Vilniaus mieste.

19. Nors atsakovė, pateikusi prašymą dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą kitam teismui, nurodė, kad šiuo atveju, priėmus ieškinį, yra pažeistos teismingumo taisyklės, nes jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys turėtų būti perduotas nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, tokie argumentai yra nepagrįsti. Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Šiuo atveju ginčo turto vieta yra Kupiškio mieste ir Kupiškio rajone, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų veiklos teritorijoje, todėl ieškinys, vadovaujantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, turi būti nagrinėjamas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose. Nors atsakovė Z. S. prašyme nurodė, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta teisme pagal jos gyvenamąją vietą ir pagal daugumos įrodymų buvimo vietą bei dėl to, kad ji yra pensijinio amžiaus, tačiau pažymėtina, kad išimtinio teismingumo taisyklės gali būti keičiamos tik CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais (CPK 31 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, numatytų CPK 34 straipsnio 5 dalyje, sudarančių pagrindą keisti ieškinio išimtinį teismingumą, nenustatyta. Kadangi Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės keisti imperatyvią išimtinio teismingumo taisyklę atsižvelgiant į proceso operatyvumą ir ekonomiškumą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsakovės prašymas dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą kitam teismui laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą kitam teismui, yra nepagrįsta, priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo taisykles. Dėl paminėto, ieškovų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant atsakovės Z. S. prašymą dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą kitam teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Z. S. prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-9599-783/2020 persiuntimo pagal teismingumą, netenkinti.