Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1192-536/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-09-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
1-1192-536/2011
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00122-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E.A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1192-536/2011(proceso Nr. 1-06-1-00122-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.9.;1.2.18.10.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Gelenai Zajankovskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, UAB(duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-12-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos B K 325 str. 1 d. 1500 Lt bauda, kuri sumokėta 2011-09-06;

2) 2008-11-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. 20 MGL (2500 Lt) bauda, kuri sumokėta 2011-09-06;

3) 2011-04-29 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda, bausmė neatlikta,

teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., nuo 2009-10-12 eidamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos P.Vileišio g. 18, Vilniuje, direktoriaus pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-01-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 19 str., Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996-02-22 įsakymo „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Jis gi nepateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų: būdamas minėtos anksčiau UAB (duomenys neskelbtini), jis, pažeisdamas BAĮ 21 str. bei Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAĮ) 40 str. 5 p., 76 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 85 str. 1 d. nuostatas, nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje (toliau - VAVMI), UAB(duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2009 m. lapkritį ir gruodį, 2010 m. sausį po to, kai VAVMI 2010-03-22 raštu Nr. (21.26)-305-2721, 2010-03-24 įteiktu pačiam kaltinamajam, priminė apie pareigą pateikti šias deklaracijas iki 2010-04-08.

UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1995-11-13, jai suteiktas įmonės kodas 123400175, jos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 160-165).

Iš 2009-08-12 E. A. už 10000 Lt nusipirko visą UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketą, tapęs vieninteliu jos akcininku (t.1, b.l. 166).

2009-10-12 E. A. savo sprendimu Nr. 01/10 pasiskiria save UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (t.1, b.l. 162).

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė knygų leidybos ir prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą. Jos buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Verslo ir apskaitos konsultantai“, tačiau nuo 2009 m. gruodžio pradžios įmonės buhaltere buvo paskirta K. A., kuri realiai jokios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė, tai, kiek sugebėjo, darė jis pats. Verslu jis pradėjo užsiminėti 1995 m., tačiau po to pakankamai ilgą laiką nuo verslo buvo nutolęs. Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių verslą, reikalavimus (konkrečiai kalbant Įmonių, Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatas apie buhalterinės apskaitos tvarkymą, įmonės vadovo atsakomybę už šį tvarkymą) žinojo. 2009 m. pabaigoje VAVMI atliko UAB(duomenys neskelbtini) finansinį patikrinimą, ir jis, kaltinamasis, visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus išsivežė į Alytų, manydamas, kad jie nebereikalingi, ir sudėjo juos jo naujai įkurtos UAB (duomenys neskelbtini) būstinės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpoje. Ši patalpa nebuvo rakinama, todėl jis pripažįsta, kad toks dokumentų saugojimo būdas nebuvo tinkamas. Būstinės patalpos buvo kūrenamos kietuoju kuru, ir UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai tiesiog sudegino tuos dokumentus katile. Taigi jis pripažįsta, kad nesiėmė visų reikiamų priemonių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentams išsaugoti, ir įmonė jų neteko dėl jo aplaidumo. VAVMI įpareigojimo pateikti UAB(duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas jis lyg nebuvo gavęs, todėl jų nepateikė.

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas

Šio nusikaltimo sudėtį numato Lietuvos Respublikos BK 222 str. apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektyviąją pusę sudaro tik tyčia. Taigi šioje byloje turi būti įrodyta, kad kaltinamasis tyčia sunaikino ar sugadino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus.

VAVMI 2010-08-27 patikrinimo akte Nr. (21.26)-0577-38 (t. 1, b.l. 15-22) nurodoma, kad šio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, kitų dokumentų apie jos veiklą nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09. Tokia išvada patvirtina kaltinamojo prisipažinimą apie tai, kad minėti dokumentai mokesčių administratoriui nebuvo pateikti, ir teismas šį faktą laiko nustatytu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad jis ėmėsi priemonių įmonės dokumentams išsaugoti, tačiau šie dokumentai buvo prarasti per jo aplaidumą ir nepakankamą atsargumą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai buvo kitokie: jis prisipažino, kad 2010 m. pradžioje visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus sunaikino, juos išmetęs (t. 2, b.l. 97-100). E. A. teisme tokius parodymus paneigė, paaiškinęs, kad jie matomai buvo užrašyti netiksliai. Vertindamas tokius parodymus, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d., pagal kurią teismas savo išvadoms pagrįsti gali naudoti tik tuos anksčiau duotus parodymus, kurie buvo gauti asmenį apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrio metu duodamas minėtus parodymus, E. A. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti naudojami kitų surinktų byloje įrodymų patikrinimui. Taigi tokių parodymų reikšmė byloje yra antraeilė, ir tokius faktinius duomenis naudoti įrodinėjime tiesiogiai negalima. Būdinga tai, kad šioje byloje jokių kitų faktinių duomenų, nustatančių E. A. veiksmų subjektyviąją pusę, įrodančių, kad minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus jis buvo sunaikinęs, nėra. Taigi šių dokumentų tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo faktas neįrodytas, todėl E. A. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. Vertinant jo teisiamajame posėdyje duotus parodymus darytina išvada apie tai, kad jis neišsaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09. Pagal specialisto A.Ilgevičiaus išvadą (t. 2, b.l. 79-81) dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09.

BAĮ 19 str. numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

To paties įstatymo 21 str. nurodoma, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996-02-22 įsakymo „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų.

Kaltinamasis kaip ūkio subjekto (UAB (duomenys neskelbtini))vadovas (direktorius) pažeidė BAĮ 19 str. ir minėto Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996-02-22 įsakymo nuostatas ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos. Tokia kaltinamojo veika atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str., sudėtį.

Kaltinamajame akte E. A. nepagrįstai inkriminuotas BAĮ 20 str. 1 d. nuostatų pažeidimas. Ši norma numato ūkio subjekto vadovo pareigą imtis priemonių siekiant atkurti prarastus buhalterinės apskaitos dokumentus. Nei Lietuvos Respublikos BK 222 str., nei jo 223 str. tokio neveikimo nekriminalizuoja, todėl šios normos reikalavimų pažeidimas kaltinamajam negali būti inkriminuotas.

Deklaracijų nepateikimas

UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2009 m. lapkritį ir gruodį, 2010 m. sausį nepateikimo VAVMI faktą patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir atitinkama informacija VAVMI 2010-08-27 patikrinimo akte Nr. (21.26)-0577-38 (t. 1, b.l. 15-22). Kaltinamajam, iš pradžių paneigusiam VAVMI priminimo gavimą, buvo pateiktas 2010-03-22 VAVMI priminimas Nr. (21.26)- 305-2721, kuris pasirašytinai buvo įteiktas E. A. 2010-03-24 (t.1, b.l. 45). Šiuo priminimu kaltinamasis buvo įpareigotas per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos pateikti mokesčių administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas už 2009 m. 11, 12 mėn. ir 2010 m. 1 mėn. kaltinamasis pripažino, kad rankraštinius įrašus, patvirtinančius šio priminimo įteikimo jam faktą atliko jis pats, kaltinamasis. Taigi teismas laiko neginčijamai nustatytu tą faktą, kad minėtas priminimas kaltinamajam buvo įteiktas. Atsižvelgiant į priminimo įteikimo laiką kaltinamasis reikalaujamas deklaracijas turėjo pateikti iki 2010-04-08, tačiau to nepadarė. Pasak kaltinamojo jis pamiršo apie šią pareigą, kas jokių būdų negali būti svarbia pareigos nevykdymo priežastis.

MAĮ 40 str. 5 p. reglamentuoja mokesčių mokėtojų pareigą laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 str. 1 d. numato, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. PVMĮ 85 str. 1 d. reikalauja mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, kai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.

Kaltinamasis gi šių įstatymų numatytų pareigų neįvykdė ir kaltinamajame akte minimų deklaracijų nepateikė ne tik PVMĮ 85 str. 1 d. numatytu terminu, bet ir gavęs VAVMI priminimą. Tuo jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. Teismas atsižvelgia į tai, kad anksčiau jau yra nustatyta, jog kaltinamasis neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų būtent už tą laikotarpį, už kurį turėjo pateikti PVM deklaracijas, kas savaime aišku, atima galimybę apskaičiuoti PVM už reikiamą laiką ir jį deklaruoti, tačiau pagal BAĮ 20 str. 1 d. jis privalėjo imtis priemonių atkurti prarastą apskaitą. Atkurtų dokumentų pagrindu jis galėjo įvykdyti minėtus įstatymų reikalavimus, tačiau to nepadarė.

Bausmės kaltinamajam skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis E. A. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas 2 neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už nusikalstamas veikas finansų sistemai. Vėliau už analogišką veiką buvo nuteistas dar kartą. Visais ankstesniais teismų nuosprendžiais E. A. jau buvo paskirtos baudos, tačiau tai nepadarė kaltinamajam individualaus prevencinio poveikio ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo jo nesustabdė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. kaltinamasis yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas laiko tikslingu neskirti E. A. laisvės atėmimo bausmės ir apsiriboti areštu, skirtinu už abi veikas. Kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu taikant dalinio jų sudėjimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

E.A. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. ir paskirti jam dvidešimties parų arešto bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. ir paskirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirti E. A. galutinę subendrintą arešto keturiasdešimčiai parų bausmę.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtą nuteistajam, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ