- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-192-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00122-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- E. A.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-192/2012
Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00122-2010-6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. 20 parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir E. A. paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009-10-12 eidamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-01-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 19 str., Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996-02-22 įsakymo „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Be to, E. A. nuteistas už tai, kad jis nepateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas BAĮ 21 str. bei Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAĮ) 40 str. 5 p., 76 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 85 str. 1 d. nuostatas, nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje (toliau - VAVMI), UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2009 m. lapkritį ir gruodį, 2010 m. sausį po to, kai VAVMI 2010-03-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-24 įteiktu pačiam E. A., priminė apie pareigą pateikti šias deklaracijas iki 2010-04-08.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - jį pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. išteisinti.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09 nebuvo išsaugoti dėl jo aplaidumo. Tad neegzistuojant tokiems dokumentams, jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, neturėjo galimybės paskaičiuoti mokėtino į valstybės biudžetą PVM bei mokesčių administratoriui pateikti PVM deklaracijų. Apelianto teigimu, jis ėmėsi visų, jo manymu, įmanomų priemonių prarastai buhalterinei apskaitai atkurti: peržiūrėjęs elektroniniame variante turimus dokumentus, mokesčių administratoriui pateikė metinę deklaraciją už 2009 metus. Taip pat, apelianto įsitikinimu, tyčios jo veiksmuose nebuvimą patvirtina ir aplinkybės, jog PVM deklaracijos už kitus mėnesius, nepaisant aplinkybės, jog buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09 buvo prarasti, buvo pateiktos, t.y. jis, atkūręs prarastus buhalterinės apskaitos dokumentus, PVM deklaracijas už 2010 m. vasario ir kovo mėnesius mokesčių administratoriui pateikė. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, apelianto nuomone, leidžia pagrįstai teigti, kad jis, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, elgėsi sąžiningai bei visais įmanomais būdais stengėsi įvykdyti įstatymu nustatytas prievoles. Tyčios valstybės įgaliotai institucijai nepateikti deklaracijų už 2009 m. lapkritį, gruodį bei 2010 m. sausį jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neturėjo, tiesiog dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo - šių dokumentų laiku pateikti neturėjo galimybės.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Taigi, būtent nevisapusiškas byloje surinktų įrodymų įvertinimas sąlygojo aplinkybę, jog nepagrįstai buvo nustatyta jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, tyčia, ko pasekmėje ir kaltė dėl BK 221 str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį skundžia dalyje dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, ko pasėkoje nepagrįstai nustatė, jog jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tyčia nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2009 m. lapkritį ir gruodį, 2010 m. sausį, bei nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 221 str. 1 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog aukščiau nurodyti apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai ir privalu pagal BPK 20 str. 5 d. nuostatas, ko pasėkoje padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 str. 1 d.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 221 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikimas valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą; 2) valstybės įgaliotos institucijos raštiškas priminimas apie pareigą pateikti šiuos dokumentus iki priminime nustatyto laiko; 3) po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nepateikti dokumentai. BK 221 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai pasibaigia valstybės įgaliotos institucijos priminime nurodytas terminas pateikti šiai institucijai deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, bet asmuo reikalautų dokumentų nepateikia.
Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-23 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-27 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. sausio mėn. vykdė veiklą, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2009 m. lapkričio mėn. neteikė PVM deklaracijų ir nedeklaravo pardavimo PVM. Apeliantui, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, 2010-03-24 Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tiesiogiai pasirašytinai buvo įteiktas 2010-03-22 priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti PVM deklaracijas (FR0600) už 2009 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn. priminime nurodyta, jog minėti dokumentai turi būti pateikti per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos, taip pat priminta, kad už deklaracijų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą laiku Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nustatyta atitinkama atsakomybė. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, E. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog rankraštinius įrašus, patvirtinančius priminimo jam įteikimo faktą atliko jis pats. Tiek iš paties apelianto viso proceso metu duotų parodymų, tiek iš minėto Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto matyti, jog po priminimo Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pastarasis PVM deklaracijų (FR0600) už 2009 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn. taip ir nepateikė.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-09 nebuvo išsaugoti dėl jo aplaidumo. Tad neegzistuojant tokiems dokumentams, jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, neturėjo galimybės paskaičiuoti mokėtino į valstybės biudžetą PVM bei mokesčių administratoriui pateikti PVM deklaracijų.
Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, atsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų būtent už laikotarpį, už kurį turėjo pateikti PVM deklaracijas, neišsaugojimas, neatleido apelianto nuo pareigos PVMĮ 85 str. 1 d. numatytu terminu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti PVM deklaracijas (FR0600) už 2009 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn. Tai jis galėjo padaryti pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 str. 1 d. priėmęs sprendimą dėl dokumentų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyta tvarka atkūręs prarastus dokumentus, tačiau to nepadarė, net ir gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą. Juolab, kad kaip seka iš paties apelianto teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, buvo įmonės (duomenys neskelbtini) išmestų buhalterinių dokumentų elektroninė versija (b.t. 2, b.l. 171).
BK 221 straipsnyje 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie pajamas, pelną ar turtą žinodamas, kad jam įteiktas valstybės įgaliotos institucijos raštiškas priminimas, ir tokio nepateikimo nori.
Tai, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, net ir po priminimo nepateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų (FR0600) už 2009 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn., patvirtina paties apelianto viso proceso metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-22 vykusios apklausos metu E. A. nurodė, jog jis supranta, jog buvo atsakingas už visų deklaracijų pateikimą laiku VMI ir kitoms atitinkamoms institucijoms. PVM deklaracijas už 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. sausio mėn. jis VMI neteikė ir nedeklaravo pirkimo – pardavimo PVM, nors ir jam apie tai buvo priminta, kadangi galvojo, kad minėtas deklaracijas pateiks vėliau (b.t. 2, b.l. 97-100). Teisiamojo posėdžio metu apeliantas taip pat patvirtino, jog nepateikė VMI deklaracijų už 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. sausio mėn. Teismui pateikus E. A. susipažinimui Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą pateikti deklaraciją arba kitokius dokumentus, pastarasis patvirtino, kad rankraštinius įrašus, patvirtinančius priminimo jam įteikimo faktą atliko jis pats, bei nurodė, kad bendrovė tuo metu jau jokios veiklos nevykdė, gal todėl jis į tai nekreipė dėmesio (b.t. 2, b.l. 171). Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apelianto tiesioginės tyčios, darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 221 str. 1 d., nepaneigia pastarojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis mokesčių administratoriui pateikė metinę deklaraciją už 2009 metus bei PVM deklaracijas už 2010 m. vasario ir kovo mėnesius (duomenų apie paminėtų deklaracijų pateikimą VMI baudžiamojoje byloje nėra). Priešingai, tai tik patvirtina, jog apeliantas turėjo galimybę atkurti prarastus buhalterinės apskaitos dokumentus, užpildyti ir per minėtame priminime nustatytą laiką pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. sausio mėn. PVM deklaracijas, tačiau sąmoningai to nepadarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.