Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.5.2.1; 2.3.4.8; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2025 m. spalio 24 d.

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams O. J., R. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams O. J. ir R. J. jų dukros A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), valdžią, priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei A. J. periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį iki dukters pilnametystės, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo A. J. gyvenamąją vietą nustatyti laikinos rūpintojos G. J. šeimoje.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas Nr. 6VTP-3233 dėl informacijos pateikimo apie A. J., kuriame nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 13 d. į (duomenys neskelbtini)gimnaziją kreipėsi A. J. močiutė G. J., kuri teigė, kad mergaitės namuose galimai yra smurtaujama, A. 2023 m. gruodžio 12 d. nenakvojo namuose, naktį praleido pas močiutę, mama mergaitės neieškojo. 2023 m. gruodžio 14 d. skyriaus budėtojams nuvykus pas G. J., adresu (duomenys neskelbtini), informacija pasitvirtino. Pas močiutę buvusi nepilnametė A. J. nurodė namuose patirianti savo motinos O. J. fizinį smurtą. Apie galimą smurtą prieš vaiką informuota policija bei medikai. Atvykęs GMP ekipažas A. J. nustatė galvos plaukuotosios dalies žaizdą, apie įvykį informuoti policijos pareigūnai. Skyriaus budėtojams nuvykus pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su policijos pareigūnais, į kiemą nepatekta, nes kiemo vartai buvo uždaryti, kieme buvo palaidas šuo, name šviesos nedegė, iš kamino dūmai nerūko, tėvai telefonu neatsiliepė, mamos telefonas išjungtas - nenaudojamas, tėvas neatsiliepė. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją 2023 m. gruodžio 14 d. A. J., pagal laikino apgyvendinimo aktą Nr. 6VLA-954 laikinai apgyvendinta močiutės G. J. šeimoje. 2023 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47693-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kuris 2024 m. gegužės 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu nutrauktas. Siekiant apginti vaiko teises bei teisėtus interesus, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo", skyriuje buvo atliktas nepilnametės A. J. situacijos vertinimas, užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 6VSV-5393.

Vertinant vaiko situaciją 2023 m. gruodžio 15 d. nepilnametė A. J. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 9 d., po to, kai prieš ją smurtą panaudojo jos motina, tėvas koja spyrė jai į nugaros šoną, pargriovė ją ant žemės ir laikė prispaudęs savo koja. Mergaitė nurodė, kad jai skaudėjo, tėvas smurtą jos atžvilgiu yra naudojęs ir anksčiau. Tėvas anksčiau yra jai tempęs už kaklo, maždaug prieš metus laiko, buvo likusios žymės. Nepilnametė A. J. nurodė, kad ji tėvų labai bijo, nes tėvai yra grasinę, kad jei ji pasiskųs kam nors vėl, tėvai ją bet kur suras ir užmuš. Nepilnametė mano, kad tėvai iš tiesų gali su ja taip pasielgti ir jokiu būdu nenori grįžti pas savo tėvus. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, skyrius, įvertinęs A. J. situacijos vertinime nustatytas aplinkybes bei rizikos veiksnius, nustatė vaiko apsaugos poreikį, atsakovams sutikus priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę senelės gyvenamojoje vietoje.

Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo ir vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje /vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje 2023 m. gruodžio 20 d. aktu Nr. 6LPA-139 A. J. laikinai priežiūrai perduota senelei G. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnio 3 dalimi, skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, kreipėsi su prašymais dėl atvejo vadybininko ir mobiliosios komandos paskyrimų darbui su vaiko atstovais pagal įstatymą. Intensyviam darbui su O. ir R. J. šeima nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. sausio 18 d. skirta skyriaus mobilioji komanda. Mobiliosios komandos darbo metu atsakovai nesutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, tačiau sutiko dėl pagalbos teikimo nepilnametei dukrai A. J. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl O. ir R. J. šeimos, kuriame pažymėjo, jog situacija, dėl kurios A. J. buvo nustatyta laikinoji priežiūra, nepasikeitė, laikinosios priežiūros metu pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, tėvai nedėjo pastangų ir nekeitė elgesio, nepriėmė siūlomos pagalbos šeimai, todėl siekiant apsaugoti teisėtus vaiko interesus, skyriui tikslinga inicijuoti vaiko laikinosios globos(rūpybos) nustatymo procesą. Skyrius kreipėsi j teismą dėl leidimo išdavimo paimti A. J. iš tėvų. 2024 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi leido paimti A. J. iš atsakovų. 2024 m. kovo 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-352 A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta G. J.

2025 m. vasario 6 d. Globojamo(rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 6GVA-97 3.1. punkte nurodyta, kad A. J. nurodė, kad su mama beveik nebendrauja nuo tos dienos, kai buvo apgyvendinta pas senelius. A. teigia, kad mama jai parašo žinučių, tačiau su mama santykiai nėra geri, nes mama jos nepalaiko. A. teigimu, su mama bendravimas jai nėra malonus, nurodė, kad nepasitiki mama, jaučia, kad mama ja manipuliuoja, nejaučia, kad mama ją mylėtų. Ji mamos nelanko, sako, kad būdama su mama nesijaustų saugi. Vaikas taip pat nurodė, kad tėtis ja jau senokai nesidomi, neskambina, jokio ryšio su juo nėra.

2025 m. balandžio 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje Globos centro globos koordinatorė nurodė, kad G. J. teigimu, biologiniai A. J. tėvai nesidomi mergaite, neteikia jai jokio išlaikymo, su rūpintoja nebendrauja. Pasak rūpintojos, nors nuo 2024 m. gruodžio mėnesio biologinė mama su dukra epizodiškai bendrauja SMS žinutėmis, tačiau po bendravimu mergaitė dažnai būna nusiminusi, susikrimtusi. Taip pat nurodė, kad biologiniai A. J. tėvai į Globos centrą dėl susitikimų su dukra nesikreipė. G. J. tinkamai vykdo savo pareigas, rūpinasi A. J. sveikata, ugdymu, saugumu, sudarytos tinkamos sąlygos mergaitei mokytis, ilsėtis, tarp rūpintojos ir rūpinamos mergaitės stebimas stiprus emocinis ryšys. Globa atitinka A. J. interesus ir poreikių tenkinimą. Rūpintoja geranoriškai bendradarbiauja su globos koordinatoriais, priima pagalbą, bei vykdo jų rekomendacijas.

Atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima nurodė, kad pagalbos šeimai plane O. ir R. J. buvo rekomenduojama užsiregistruoti į Pozityvios tėvystės mokymus, lankyti psichologo konsultacijas, siekti palaikyti ryšį su dukra A., teikti jai išlaikymą, geranoriškai bendrauti su socialiniais darbuotojais. O. ir R. J. nepriima specialistų siūlomos pagalbos, nevykdo pagalbos šeimai plane numatytų rekomendacijų, nesudaro galimybės socialiniams darbuotojams lankytis šeimos namuose. O. J. atsisakė pateikti savo telefono numerį, su socialiniais darbuotojais ir atvejo vadybininke epizodiškai bendrauja tik elektroniniais laiškais. Dėl šių priežasčių tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnametės dukros A. J. atžvilgiu.

Atvejo vadybos posėdyje atsakovai nedalyvavo tik pateikė nuomonę elektroniniu laiku, kuriame nurodyta „Su manimi susisiekė M., kvietė atvykti pokalbiui. Geranoriškai nuvykau, o bet tačiau, ten vietoje pokalbio jos susirengė neva posėdį, kurio eigoje man pasiūlė nemokamus psichologus ir kursus ir tai traktavo kaip siūlomą pagalbos planą. Niekur mano parašo nebuvo, po niekuo nesutikau, tiesiog pačios darbuotojos D. ir M. toliau tęsė savo žaidimus ir kūrėsi planus be manęs. ... niekada nereikėjo nei psichologinės pagalbos nei man nei vyrui, nei kokios kitos. Nesame asocialūs ar kokie smurtautojai kaip panelė A. prikūrė savo istorijų... Ikiteisminis buvo nutrauktas praeitą vasarą, tiesiog mes nebeskundėme jokių vtas veiksmų... Taigi, kadangi jokia vadyba taikoma nebuvo, mano parašų nebuvo, apie nutrauktą ikiteisminį manau informaciją gavote logiškai nesuprantu kokio posėdžio jūs dar norite?“ „Visada atsakau, tik ne telefonu, o el. paštu“. „Psichologų nereikia, susitvarkau pati, daug kas sako pati esu nebloga netgi gera psichologė. Jei žmogus nebus linkęs padėti sau, nepadės jam jokie psichologai. Keisti savo elgesį, kokį? Nebuvo nei bado nei smurto, nieko. Niekada nei vienas vaikas nėra išskiriamas, visi gauna dėmesio, visą gyvenimą A. nestokojo nei materialinių dalykų nei socialinių. Visi gimtadieniai, kelionės, atostogos, dovanos ir tt.“

2025 m. balandžio 1 d. Atvejo vadybos posėdyje Nr. 25/136 buvo įvertintas pagalbos šeimai plano efektyvumas. Pagalbos šeimai planas nebuvo veiksmingas, nes O. J. ir R. J. nepriėmė siūlomos socialinės pagalbos, nebendradarbiavo su atvejo vadybininke ir socialiniais darbuotojais, nevykdė Pagalbos plane numatytų rekomendacijų, todėl nutarta teikti „Motyvuotą siūlymą“ dėl O. J. ir R. J. šeimos. 2025 m. balandžio 2 d. skyriui pateiktas motyvuotas siūlymas, kuriame pažymėta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

3. Teisme ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad atsakovai dėl nepilnamečio vaiko susigrąžinimo nesikreipė, pagalbos nepriėmė, kaltina vaiko teisių apsaugos tarnybą instituciniu smurtu, dėl susidariusios padėties kaltina nepilnametį vaiką ir jo laikinąją rūpintoją. Atsakovų elgesys rodo jų negebėjimą prisiimti atsakomybės dėl susidariusios situacijos šeimoje, padėtis nepasikeitusi, veiksniai, kurie lėmė vaiko paėmimą iš tėvų, išlikę.

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad tėvai tinkamai rūpinosi A., buvo tenkinami visi jos poreikiai. Dukra neturėjo sveikatos problemų, mokyklai sveikatos pažymos buvo pateikiamos laiku, tėvai domėjosi vaiko ugdymu, bendravo su mokytojais, kalbėjo su vaiku. Dukra baigė dailės mokyklą. Tėvai kasmet veždavosi ją atostogų prie jūros, metų eigoje - į šeimos išvykas. Vaikas turėjo bendrų veiklų su tėvais - su mama eidavo į parduotuves, gamindavo maistą, vakarais šnekučiuodavosi visomis temomis. Tėvai visada išklausydavo dukters, duodavo patarimų ir stengėsi palaikyti visais gyvenimo atvejais. Namuose buvo rengiamos gimtadienio šventės, nėra buvę, kad vaikai negautų dovanėlių Kalėdų proga. Tačiau prasidėjus paauglystei, dukra pradėjo maištauti. A. vogė pinigus iš klasės draugių, situacija buvo aptarta, su vaiku buvo kalbama, kad toks elgesys negalimas. Vėliau prasidėjo bėgimai iš namų, nesant namuose konfliktinių situacijų, nepatikdavo kažkokia pastaba ir pabėgdavo. Mama siūlė apsilankyti pas psichologą, tačiau dukra nesutiko. Dukrai perėjus mokytis į gimnaziją, mama taip pat gaudavo SMS žinučių apie dukros vagystes, tačiau mama niekada nesiliovė mylėti dukters, nekaltino jos, priešingai, apmokėjo skolas ir prašydavo dukters nustoti šitaip elgtis, aiškino, kad toks elgesys nėra tinkamas ir toleruojamas visuomenėje, kad suaugę žmonės darydami nusikaltimus yra baudžiami laisvės atėmimu. Toliau sekė pinigų vogimas, iš tėvų kišenių, piniginių, parduotuvių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smulkios vagystės iš parduotuvės. Tėvai toliau mokėjo baudas ir galvojo, kad kažkada sunki paauglystė pasibaigs. A. buvo primelavusi vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms apie patiriamą smurtą, ko sekoje A. buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimas nutrauktas, vaikas gražintas namo. 2023 m. gruodį pabėgimą iš namų A. buvo suplanavusi, specialiai iššoko pro vonios langą, suvaidino močiutei sceną, kad namuose ją skriaudžia, nes močiutė buvo pažadėjusi duoti pinigų. Tėvų namuose apsilankė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, vyko pokalbis, buvo apklausti vaikai, buvo aprodyti vaikų kambariai, tada tėvai patys prašė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų laikinai palikti A. pas senelius, nes tėvai buvo išvarginti jos naktinių pabėgimų iš namų, nesibaigiančių vagysčių, kuriamų nebūtų istorijų. A. buvo pradėjusi vartoti alkoholį, po pabėgimo pas močiutę paaiškėjo, kad A. sėkmingai vogė iš aplinkinių parduotuvių, nes namuose buvo rasti įvairūs vogti daiktai, tėvai rado čiužinyje paslėptą elektroninę cigaretę. Tėvai prašė, kad A. pabūtų vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų priežiūroje, kad pabendrautų su psichologais, kol tėvai per kelis mėnesius atsigaus emociškai nuo keletą metų nesiliaujančio paauglės negero elgesio. A. pasiskundus galimu smurtu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. melavo, kad namuose patiria smurtą, žinodama, kad tokiu būdu liks pas močiutę, tačiau tyrimas buvo nutrauktas nes nebuvo padaryta jokios nusikalstamos veiklos. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, vaikas turėjo būti gražintas į šeimą, nes nebeliko pagrindo taikyti laikinąją globą. Vaikas toliau liko globoje, nors realaus pavojaus šeimoje nebuvo nei fizinei nei emocinei sveikatai, močiutė dėl neaiškių priežasčių galimai nuteikinėja vaiką prieš tėvus, neleidžia bendrauti, nupirko „Iphone“ telefoną, duoda nemažas sumas pinigų, nuteikinėja likti pas ją, močiutė garbaus amžiaus, 70 metų, galbūt veiksmų nelabai ir suvokia. Tėvai kelis kartus buvo nuvažiavę adresu (duomenys neskelbtini) tačiau durų niekas neatidarė, nors virtuvėje degė šviesa, pro namų duris užsiuodė gaminamo maisto kvapas. Per visa globos laikotarpį globėja nė karto nebandė susisiekti su tėvais, bendradarbiauti, dėti pastangas dėl A. grįžimo į šeimą, močiutė turi savo sūnaus, A. tėvo, ir anūkų kontaktus, tačiau nė karto neskambino, nerašė kaip sekasi, todėl darytina išvada, kad yra piktnaudžiavimas globėjos statusu. Psichologų, kuriuos primygtinai siūlė socialinės darbuotojos, atsakovams nereikėjo, nes nebuvo poreikio, o jei toks poreikis atsirastų, tėvai žino kur rasti psichologus - tiek gydymo įstaigoje, tiek privačiai dirbančius, nėra būtina pasirinkti socialinių darbuotojų siūlomus. Tėvystės įgūdžių tėvai niekada nestokojo, puikiai auklėjo ir rūpinosi vaikais, todėl jiems nereikia lankyti tėvystės įgūdžių kursų. Dėl visų A. keliamų problemų institucijos kaltino tik tėvus, vaiko koreguotino elgesio nematė. Tėvų parašų po jokiais pagalbos planais nebuvo, pačios socialinės darbuotojos kūrė pagalbos planus. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovai nuomonės teisme nepareiškė.

6. Trečiasis asmuo G. J. paaiškino, kad atsakovas R. J. – jos sūnus, su jo šeima bendravo retai, daugiausia tuomet, kai jiems reikėdavo finansinės paramos ar pagalbos pabūnant su vaikais. Jos marti O. skaudindavo ją, nuolatos jai prikaišiodavo, kad jie (seneliai) nemyli jos vaikų, labiau myli kitus anūkus. Iš A. pasakojimų ji sužinojo, kad tėvai jai draudė lankytis jos namuose. A. gyvenant pas juos, O. parašė A. žinutę, kad A. bėgtų iš jų namų, nes jie (seneliai) blogi žmonės. 2023 m. gruodžio vėlų vakarą apie 21 val. į jų namus A. atbėgo su kuprine, be striukės. Papasakojo, kad tą dieną iš geografijos ji gavusi 5, mama liepė broliui užrakinti kambario duris, kad ji neįeitų, dėl ko jai tektų nakvoti palėpėje, A. teigimu, tokie atvejai kartodavosi nuolatos. A. pasakojo, kad ji mamai neįtinkanti, pasakojo, kad yra gavusi iš kočėlo, mama paleidusi į ją iš taburetės. Taip pat A. papasakojo įvykį, kai ji pagaminusi šaltibarščių, kurie mamai nepatikę, sriubą mama išpylusi jai ant galvos ir paleidusi į ją iš puodo. Po to, kai A. apsigyveno jų namuose, nei sūnus, nei marti jai neskambino. Iš pradžių sūnus rašė žinutes, sakė, kad prisidės prie A. išlaikymo, teiravosi, ar nereikia nupirkti maisto produktų. Kai ji parašė, kad kol kas nieko nereikia, nes mergaitė turės grįžti namo, O. parašė, kad A. į savo namus negrįš, nes ji yra vagis ir rodo blogą pavyzdį kitiems vaikams. Tokio atvejo, kad mama ar tėvas prašytų A., kad ji sugrįžtų į namus, nebuvo. Kartą paskambinęs jai A. brolis paprašė pasikalbėti su A., ji perdavusi telefoną A., girdėjo, kaip brolis vadino ją karve, priekaištavęs dėl jos pabėgimo iš namų. Į vaikų pokalbį įsikišusi O., A.i pasakė „Duodu 15 min, kad būtum namuose“. Tuomet ji pasakiusi, kad šiuo metu A. negrįš, tada O. pasiuntė ją į kapus, apkaltino vaiko pagrobimu. Iš A. ji žino, kad mama jai parašo, laiškų, žinučių turinys jai nežinomas, tačiau mato, kad A. po susirašinėjimo su mama būna susikrimtusi. Iš A. pasakojimų jai žinoma, kad mama A.i nuolatos priekaištauja dėl jos aprangos stiliaus, mamai nepatinka A. dėvimi platūs rūbai. A. pasakojo, kad tėvai yra sakę jai, kad ji – ne jų vaikas, ligoninėje sukeitę vaikus, velnias ją jiems atsiuntęs, ji sugadinusi tėvams gyvenimą. Ji niekada nekvietė A. gyventi kartu su jais (seneliai), tai pačios A. sprendimas, A., girdint vaiko teisių apsaugos specialistams, pasakė, kad jei negalės gyventi pas juos, eis į vaikų namus.

7. Nepilnametė A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo namuose ji nesijausdavo saugi, ją dažnai tėvai mušdavo. Ji nežino, kodėl buvo išskirta iš kitų vaikų, tėvų nemylima. Tėvai jai neleisdavo bendrauti su seneliais, tačiau po pamokų pas senelius dažnai nueidavo. Pas senelius gyvena jau nuo 2023 metų gruodžio mėnesio. Tą dieną, kai pabėgo pas senelius, buvo gavusi blogą pažymį iš geografijos, žinojo, kad už blogą pažymį ji gali būti nubausta, todėl pabėgo. Su tėvu jis visiškai nebendrauja. Tėvo gimtadienio proga parašė raštelį, nurodė savo telefono numerį, tačiau telefono numerį pasiėmė mama, kuri jai kartais parašo. Mama rašo, kad pas senelius ji gyvena nuobodžiai, turėtų išeiti iš senelių, nuomotis butą, vietoj to, kad sportuotų, geriau nueitų kur nors su draugais, išgertų alkoholio. Su mama ir tėčiu ji nesusitinka. Mama jos nelaikė savo dukra. Mama buvo praskėlusi jai galvą, mušdavo, smaugė, tėtis mušdavo rečiau. Mama sakydavo, kad jos nekenčia, kad ją atsiuntė velnias, jei kas nepatikdavo, ją įgrūsdavo į palėpę. Buvo atvejis, kai ji buvo apgyvendinta vaikų globos namuose po to, kai vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams papasakojo, kas vyksta jos namuose. Vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo suorganizuotas jos ir mamos susitikimas, kurio metu mama ją apsikabino, vadino „aukseliu“, gyrė ją, kad ji padedanti namuose prižiūrėti mažesnius vaikus, prašė neišskirti šeimos, mama ją įkalbėjo grįžti namo, ji sutiko. Ji nori baigti vidurinę mokyklą, mokytis universitete, močiutė tam taupo pinigus. Pas senelius ji jaučiasi saugi ir laiminga. Dabar ji pati nebenori susitikti su tėvais, nes jaučia baimę. Mama yra sakiusi, kad jai durys visada atviros, bet yra sakiusi, kad ji savo elgesiu skaudinanti vaikus, jos sesuo ją jau pamiršo. Ji pasiilgo mažesnių savo brolių ir sesių, norėtų susitikti, bet jai neleidžiama.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovai O. J. ir R. J. yra nepilnametės A., gimusios (duomenys neskelbtini)tėvai. Nepilnametė A. J. 2023 m. gruodžio 14 d. laikinai apgyvendinta savo močiutės G. J. šeimoje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4023-841/2024 leista paimti nepilnametį vaiką A. J. iš jos tėvų. Nutartyje konstatuota, kad išlikęs realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, kas sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja pagrindas šeimos išskyrimui, kaip išimtinei priemonei ir patvirtina vaiko paėmimo iš šeimos kaip išskirtinės priemonės taikymo būtinybę pagal nustatytas aplinkybes bei atitikimą geriausiems vaiko interesams. Šiaulių miesto savivaldybės metro 2024 m. kovo 13 d. potvarkiu Nr. 14-352 A. J. nustatyta laikinoji rūpyba G. J. šeimoje, laikinąją rūpintoja ir turto administratore paskirta G. J.. Atsakovai su savo vaiku A. J. nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Be A. J. atsakovai yra susilaukę keturių vaikų, kurie auga atsakovų šeimoje – N. J., gimęs 2011 m., E. J., gimęs 2015 m., A. J., gimusi 2017 m., ir Gl. J., gimusi 2019 m.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

12. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo nepilnametės dukters A. atžvilgiu. Atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės apie jų dukros nuolatos daromas nusikalstamas veikas – pinigų vagystes iš bendraklasių ir tėvų, prekių vagystes iš parduotuvių suteikia pagrindo spręsti, kad nei vienas iš tėvų tinkamo sprendimo paveikti savo dukrą taip, kad ji nenusižengtų, nesugebėjo rasti. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie suplanuotą A. pabėgimą ir močiutei suvaidintą sceną rodo tik jų asmeninį vertinimą, duomenų, kad jie būtų išklausę ir sužinoję pačios A. tokio pabėgimo tikslą, atsakovai nepateikė. Atsakovai atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad jie bandė kalbėtis su dukra, tačiau dukra jų neišgirsdavo, taip pat patvirtina jų negebėjimą įsigilinti į vaiko poelgius, suprasti savo vaiko elgesį. A. parodymus apie patirtą fizinį ir psichologinį tėvų smurtą atsakovai laiko melagingomis ir išgalvotomis istorijomis, tačiau aplinkybių, patvirtinančių jų siekius nustatyti tiesą ar išsiaiškinti dukros tokių pasakojimų motyvus (jei tai netiesa), nenurodė. Atsakovai atsiliepime iš esmės pripažino, kad jie nesugeba priimti teisingų sprendimų, susijusių su dukros elgesiu, kad ji nenusižengtų įstatymams, nurodo, kad jiems reikalingas atokvėpis nuo paauglės dukros. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nesugeba tinkamai auklėti dukrą, rasti tinkamo sprendimo, kuris padėtų išspręsti konfliktiškus tėvų ir vaiko santykius. Dėl kokių priežasčių susiklostė tokia situacija atsakovų šeimoje, nustatyti nėra galimybės, nes atsakovai į teismo posėdžius neatvyko, teismas neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų apie įvykius, apie kuriuos pasakojo nepilnametė, išsiaiškinti svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės šiai bylai. Teisme nepilnametė A. J. patvirtino, kad nuolatos patiria motinos psichologinį smurtą, yra patyrusi fizinį abiejų tėvų smurtą. Nepilnametės parodymai pagrįstai leidžia spręsti, kad atsakovai, auklėdami dukrą, taikė ir fizines bausmes. Teismas neturi pagrindo netikėti nepilnametės paaiškinimais, kuriuos iš esmės patvirtino ir G. J. paaiškinimai apie nepilnametės pasakojimus apie motinos smurtinius veiksmus dukros atžvilgiu, patyčias. Atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės (dukros melagingos istorijos, močiutės netinkamas elgesys, socialinių darbuotojų nekompetencija) suteikia pagrindo spręsti, kad atsakovai atsakomybę dėl susidariusios situacijos savo šeimoje perkelia nepilnamečiui vaikui, tarnyboms, kurios veikė įstatymų nustatyta tvarka, vaiko močiutei, į kurią vaikas kreipėsi pagalbos, neįvertindami ir nematydami savo pačių netinkamo elgesio, nesugebėjimo priimti pagalbą ir spręsti iškilusių problemų auklėjant paauglį vaiką. Tai, kad atsakovai nevyko į teismo posėdžius, taip pat patvirtina, kad jiems nėra svarbu jų dukros likimas ir šios bylos baigtis.

13. Kaip nurodyta VTAPĮ 37 straipsnio 1 dalyje atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 straipsnio 5 dalis). Yra galimos skirtingos atvejo vadybos proceso išeitys – atvejo vadybininkas gali siūlyti VTAS tiek kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo, tiek ir paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyko arba šeima įvykdė visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdį, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai (VTAPĮ 37 straipsnio 7 dalis, 8 dalis). Taigi tai, kaip atvejo vadybos proceso metu sudarytą pagalbos planą vykdė atsakovai, yra svarbu sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios ribojimo sąlygų buvimo ar nebuvimo, o būtent ar yra pasikeitusios šeimoje sąlygos, išspręstos problemos, įvykę pokyčiai, ir kartu vertinant šių pokyčių perspektyvą, sprendžiant, ar įvykę pokyčiai yra laikini ar nuolatiniai.

14. Ieškovės teigimu, pagalbos atsakovų šeimai planas nebuvo veiksmingas, nes atsakovai nepriėmė siūlomos socialinės pagalbos, nebendradarbiavo su atvejo vadybininke ir socialiniais darbuotojais, nevykdė pagalbos plane numatytų rekomendacijų. Atsakovai atsiliepime patvirtino, kad jie jokios pagalbos nepriėmė, nes, jų manymu, jiems pagalba nereikalinga.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas dukros A. J. atžvilgiu, jokios pagalbos nepriėmė ir nevykdė pagalbos plane numatytų priemonių, todėl yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią. Įvertinus tai, kad atsakovų šeimoje auga dar keturi nepilnamečiai vaikai, dėl kurių priežiūros, saugios aplinkos šiuo metu pretenzijos atsakovams nereiškiamos, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai atsakovų šeimoje nenustatyti, todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovai gali pasikeisti ir siekti susigrąžinti vaiką į šeimą, tikėtina, kad padėtis gali pasikeisi. Siekiant suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga laikinai riboti tėvų valdžią.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

17. A. J. gimusi (duomenys neskelbtini) jai sukaks pilnametystė, sprendimas, kuriuo laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės A. J. atžvilgiu, gali įsiteisėti, jei dėl sprendimo nebus paduotas apeliacinis skundas, (duomenys neskelbtini) t. y. tuomet, kai A. J. bus pilnametė, 18 metų amžiaus, todėl šiuo sprendimu A. J. gyvenamoji vieta nustatoma ir išlaikymas priteisiamas iki jos pilnametystės. Kadangi sprendimui dėl tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjus A. J. bus pilnametė, todėl byla dėl jos rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepradedama.

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

19. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimali mėnesinė alga – 1038 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

20. Trečiojo asmens laikinosios rūpintojos G. J. tvirtinimu, atsakovai savo dukros A. J. išlaikymui lėšų neteikia. Atsakovai duomenų, kad jie teikė ar pasidėjo prie dukros A., kuri nuo 2023 m. gruodžio 14 d. negyvena kartu su savo tėvais, išlaikymo nepateikė.

21. Atsakovai - darbingo amžiaus, duomenų, kad jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų nepilnametės dukters A., kuri su tėvais negyvena nuo 2023 m. gruodžio 14 d., poreikius.

22. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai jauni, darbingi žmonės, konstatuoja, jog jie privalo rasti galimybių savo dukros išlaikymui skirti kiekvienas po 100 Eur per mėnesį. Prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, ši suma yra būtina siekiant patenkinti bent būtiniausius šalių dukros poreikius, tokio dydžio atsakovų teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jų pačių ir kitų vaikų būtinus poreikius. Nepriteisus išlaikymo būtų pažeista vaiko turtinė teisė gauti išlaikymą iš tėvų, nebūtų užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimas.

23. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2025 m. balandžio 22 d.

24. Ieškovė, prašydama priteisi išlaikymą vaikui iš jų tėvų, nenurodė nuo kada turi būti priteisiamas išlaikymas. Prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas įpareigoja teismą bylas spręsti taip, kad pirmiausia būtų apsaugoti ir apginti vaiko interesai, tame tarpe ir turtiniai. Byloje nustatyta, kad nepilnametė A. J. nuo 2023 m. gruodžio 14 d. negyvena su tėvais, nuo to laiko tėvai jos neišlaiko, išlaikymo neteikia, todėl būtent nuo nepilnametės A. J. laikino apgyvendinimo pas jos močiutę dienos, 2023 m. gruodžio 14 d., iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovų priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), t. y. už 16 mėnesių, po 1600 Eur iš kiekvieno atsakovo.

25. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui, šiuo atveju – laikinajai rūpintojai G. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl iš abiejų atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 15,86 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu iš kiekvieno atsakovo priteistina po 27 Eur (100 x 12 x 3% x 75%) žyminio mokesčio už išlaikymą periodinėmis išmokomis, po 36 Eur už išlaikymo įsiskolinimą ir po 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso valstybei po 70,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Pavesti laikinajai rūpintojai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), disponuoti nepilnametės A. J. išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki pilnametystės G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Priteisti iš atsakovės O. J. valstybei 70,93 Eur (septyniasdešimties eurų 93 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovo R. J. valstybei 70,93 Eur (septyniasdešimties eurų 93 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.