Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2011-11-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 30 d. 20.06 val. Klaipėdos g. 16, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,75 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Jis ginčija jam inkriminuotą pažeidimą dėl to, kad policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio „Lion 500“ esminį naudojimo instrukcijos reikalavimą, kuriuo blaivumo testo negalima atlikti, jei tiriamas asmuo per paskutines 15-20 min. vartojo alkoholį. Iš teismui pateiktos alkoholio kiekio matuoklio „Lion 500“ naudojimo instrukcijos matyti, kad alkotesteris skirtas mobiliam naudojimui, skirtas išmatuoti alkoholio koncentracijai žmogaus iškvėptame ore. Matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus 15-20 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio. Nurodytas laikas 15-20 min. reiškia, kad abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengti reikėtų palaukti šiek tiek ilgesnį negu 20 min. laiką. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. 2006-12-13 paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ rašoma apie tai, kad alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc, nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Jo neblaivumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio „Lion 500“ naudojimo instrukcijos, t.y. anksčiau nei praėjo 15 min. po to, kai jis išgėrė 1 butelį 0,5 litro „Švyturio balto“ alaus. Apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo iš Šiaulių į Klaipėdą savo namų link. Labai norėjo į tualetą ir jausdamas, kad iki namų nespės nuvažiuoti, sustojo pakeliui Palangos plente esančioje degalinėje „Garnys“, kur nuėjo į tualetą bei nusipirko 2 butelius 0,5 l talpos „Švyturio balto“ alaus. Namai buvo netoli, norėjo gerti, todėl paskubomis, ne daugiau kaip per minutę laiko, degalinės teritorijoje, būdamas automobilyje, išgėrė nusipirktą vieną butelį alaus ir iš karto tęsė kelionę namų link. Pavažiavus maždaug 2 km, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie iš karto alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Nuo alaus išgėrimo iki patikrinimo alkotesteriu galėjo praeiti apie 6 min. Kadangi įvykio forminimas truko daugiau nei valandą laiko, nuvažiuoti į ligoninę pasitikrinti girtumo nebuvo galimybės.

Iš pateikto teismui kvito matyti, kad jis 2 butelius alaus pirko 19.59 val. Policijos pareigūnų R. K. ir L. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jį vairuojantį automobilį sustabdė 20.05 val. Iš blaivumo testo alkotesteriu šaknelės matyti, kad jis alkotesteriu buvo testuojamas 20.06 val. Iš į bylą pateiktos http://www.maps.lt maršruto išklotinės matyti, kad iš „Garnio“ degalinės iki vietos, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, yra apie 2,3 km atstumas, kuris automobiliu nuvažiuojamas per 4 min. Iš šių laikų sugretinimo, pagrįsto objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais matyti, kad nuo alaus pirkimo iki patikrinimo alkotesteriu praėjo ne daugiau kaip 7 min., t.y. daug mažesnis, nei alkotesterio instrukcijoje nurodomas, 15-20 min. laiko tarpas, iš ko akivaizdu, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas skubotai, nesilaikant instrukcijos reikalavimų, dėl ko alkotesterio rodmenys buvo iškraipyti, tačiau teismas visus šiuos duomenis ir jo paaiškinimus atmetė motyvuodamas tuo, kad pirkimo kvitas neįrodo, kad jis gėrė alų ir kada jį gėrė, rėmėsi išskirtinai policijos pareigūnų prieštaringais paaiškinimais, visas abejones aiškindamas ne jo, o institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, naudai.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad apie tai, kada, kur, kiek ir ko jis gėrė, niekas net nesidomėjo, nes tai buvo neaktualu. O neaktualu buvo todėl, kad, pasak policijos pareigūnų, jis su viskuo sutiko, t.y. pripažino, kad gėrė butelį alaus, todėl jie ir padarė išankstinę išvadą, kad pripažino ir kaltę vairavęs neblaivus. Ši svarbi aplinkybė paaiškina policijos pareigūno L. P. teisme teiginį, kad jie dėl to net nepastebėjo, kad jis ant alkotesterio parodymų parašė „nesutinku“, nes iš alaus gėrimo pripažinimo fakto suprato, kad jis kaltę pripažįsta. Iš šių aplinkybių sekos matyti, kad policijos pareigūnams visiškai nerūpėjo, ką ir kada jis gėrė, kritiškai vertintina policijos pareigūno L. P. iškelta tik teisme versija, esą jis jam pripažino, jog gėrė naminę degtinę, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad gėrė butelį alaus. Į klausimą, kodėl policijos pareigūnas net nebandė pašalinti šių prieštaravimų, nurodydamas bent savo tarnybiniame pranešime aplinkybę, kad jis jam pripažino gėręs naminę degtinę, atsakė, kad jam tai neatrodė svarbu. Abiejų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, tik pasirašyti skirtingų asmenų, todėl jų parodymai teisme nuo tarnybinio pranešimo turinio skyrėsi. Tokie tarnybiniai pranešimai turėtų būti vertinami kritiškai. Tarp tarnybinių pranešimų turinio ir teismo posėdžio metu atsiradę prieštaravimai nors ir nėra esminiai, tačiau jie parodo pareigūnų nesąžiningumą.

Jo duoti paaiškinimai nuo pat pirmos įvykio minutės iki bylos nagrinėjimo teisme buvo nuoseklūs, ko negalima pasakyti apie policijos pareigūnų paaiškinimus. Atkeiptinas dėmesys ir į policijos pareigūno R. K. duotų teismo posėdyje parodymų netikslią interpretaciją. Teismas, cituodamas šio policijos pareigūno paaiškinimus, nurodo, kad jis žodžiu pripažino pareigūnams, kad pas uošvienę išgėrė nedidelį kiekį naminės degtinės, kai iš tikro R. K. teisme paaiškino, kad jis pats tokio jo paaiškinimo negirdėjo, o sužinojo tai iš L. P.. Taip pat netiksliai perteiktas ir R. K. atsakymas į klausimą, ar jis klausė jo, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį - nutarime nurodyta, esą R. K. paaiškino, kad tikrinant blaivumą praprastai klausiama, prieš kiek laiko piliečiai vartojo alkoholį, tačiau nežino, ką į šį klausimą jis atsakė. Iš tikro R. K. paaiškino, kad nepamena, ar apskritai buvo uždavęs jam klausimą apie alkoholio vartojimą.

Kritiškai vertintinas policijos pareigūno R. K. teismo posėdyje paaiškinimas, kad nuo automobilio sustabdymo iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu praėjo 5-7 min. Sugretinus policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose įvykio dieną, nurodytą automobilio stabdymo laiką 20.05 val., alkotesterio blaivumo patikrinimo šaknelėje nurodytą testavimo laiką 20.06 val., taip pat „Garnio“ degalinės kvite užfiksuotą alaus prikimo laiką, akivaizdu, kad R. K. nurodytas 5-7 min. laikas negalėjo būti. Juolab, kad sustabdžius automobilį tarp jo ir policininkų jokių konfliktų nekilo, viskas vyko sklandžiai, todėl neįtikėtina, kad nuo sustabdymo iki patikrinimo alkotesteriu praėjo tiek laiko, teismui dėl to turėjo kilti tam tikrų abejonių.

Teismo nuomone, jis pats yra kaltas, kad neprašė policijos pareigūnų leisti pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Toks teismo svarbios aplinkybės vertinimas surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijos naudai įrodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijoje šalia kitų patrulių veiklai užtikrinti priskirtų priemonių, padedančių nustatyti Kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus, yra paminėti ir matavimo prietaisai - alkoholio kiekio matuokliai (p. 7.3.). Šio įsakymo 9.4. punktu reikalaujama, kad policijos patruliai būtų susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, o jais naudotis būtų pavesta tik išlaikiusiems įskaitą ir mokantiems šiais prietaisais naudotis. Tokiu būdu alkotesterio naudojimo taisyklės, instrukcijos turi būti, buvo žinomos juos naudojantiems policijos pareigūnams, todėl jie ir privalo šių taisyklių laikytis, o jis apie tokias taisykles nežino, neturi jų žinoti ir pagal savo darbo pobūdį kriminalinėje policijoje, nes savo darbinėje veikloje naudoti alkotesterio lig šiol neteko. Atkeiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnas L. P., tikrinęs jo neblaivumą alkotesteriu patvirtino, jog jis yra atestuotas dėl naudojimosi alkoholio matuokliu, tačiau teismo posėdyje paaiškėjo, kad jis nežino draudimo naudoti alkoholio matuoklį praėjus ne mažiau kaip 15-20 min. nuo paskutinio alkoholio vartojimo. Kyla klausimas, jei tokio reikalavimo nežino pareigūnas, kuris yra atestuotas ir kuriam alkoholio matuoklis priskirtas tiesioginėje jo darbinėje veikloje, kaip galima reikalauti žinojimo apie alkotesterio naudojimo subtilybes iš jo, trauktino administracinėn atsakomybėn asmens?

Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nėra tikslių duomenų, kiek laiko truko teisės pažeidimo forminimas, tačiau daro išvadą, kad įvykio forminimas užtruko ne dėl policijos pareigūnų, o dėl jo kaltės, nes policijos pareigūnai laukė, kol jo sesuo atvyks paimti automobilio, todėl jis pats kaltas, kad negalėjo nuvykti į ligoninę pasikrinti neblaivumo. Su šiais teismo argumentais negali sutikti. Policijos pareigūnai pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo forminimas truko ilgai, tačiau nenurodė konkretaus laiko. Jis paaiškino, kad įvykio forminimas truko daugiau nei valandą laiko, todėl jo teiginys, kad įvykio forminimas vyko daugiau nei valandą laiko, liko nepaneigtas. Įvykio forminimas užtruko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių - aplinkybė, kad jo sesuo atvyko paimti automobilio, įvykio forminimo neužvilkino, nes policijos pareigūnai per tą laiką atlikinėjo būtinus veiksmus, niekas jiems netrukdė baigti forminti įvykį iki atvykstant jo seseriai. Priešingai, dėl tokio pareigūnų neoperatyvumo ir lėtapėdiškumo jis prarado objektyvią galimybę pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai nesiaiškino svarbių bylai aplinkybių, kurios turėjo įtakos alkoholio koncentracijos tikrinimo rezultatams, teismas negalėjo objektyviais įrodymais paneigti jo paaiškinimų, duotų teisme, kad nuo butelio alaus išgėrimo momento iki patikrinimo alkotesteriu praėjo ne daugiau 6-7 min., kad dėl to alkotesteriu atspausdinto kvito duomenys apie matavimo rezultatus parodė ne alkoholio kiekį organizme, bet garų koncentraciją burnos ertmėje. Patikimų įrodymų, kad alkoholio koncentracija jo organizme, jeigu būtų buvę patikrinta praėjus 15-20 min. po to, kai buvo išgertas butelis alus, būtų buvusi didesnė negu 0,41 promilių, byloje nėra. Tokiu būdu policijos pareigūnai, skubėdami vykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.1. punkto reikalavimą - nedelsiant alkoholio kiekio matuokliu patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), į griežtus alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimus neatsižvelgė, ko pasekoje buvo iškraipyti neblaivumo tikrinimo rezultatai.

Šioje byloje išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, abejonės dėl jo kaltės nepašalintos neabejotinais, neginčytinais įrodymais, kad jo neblaivumas nustatytas nepažeidžiant alkoholio kiekio matuoklio „Lion 500“ naudojimo instrukcijos reikalavimų, kad jo neblaivumas viršijo 0,4 promilės, ir kad jis pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas pagrįstai, neįrodyta. Patikrinimas alkotesteriu atliktas pažeidžiant jo naudojimo instrukcijos reikalavimus, o kitu neblaivumo nustatymo būdu, kurį numato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523, 4 punktas - pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą - pasinaudota nebuvo. Išnaudojus visas galimybes šiame nutarime paminėtoms abejonėms pašalinti, laikantis administracinių teisės pažeidimų teisenos nuostatos, kad visos abejonės tokiu atveju vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, vadovaujantis tuo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 1, 7 str. numatyti teisėtumo uždaviniai gali būti įgyvendinti tik neabejotinais, pagrįstais ir teisėtais teismų sprendimais, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą prašytina panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. B. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog A. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. B. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, alkotesterio patikros sertifikatu), apklausė liudytojais įvykio vietoje buvusius ir pažeidimo padarymą betarpiškai stebėjusius policijos pareigūnus R. K. ir L. P. ir, įvertinęs išanalizuotų byloje esančių įrodymų visumą, paneigė apelianto nurodytą įvykio versiją, jog transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus. Apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju A. B. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų pirminiuose paaiškinimuose - tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu jų duotais parodymais. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 12, 13) nurodyta, jog 2011-11-30 apie 20.05 val., vykdant prevencinę priemonę „Neblaivus vairuotojas“, ties Klaipėdos g. 16 namu buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotojo girtumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas lengvas – 0,75 promilių girtumo laipsnis. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. B.. Liudytojas policijos pareigūnas R. K. apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 72-74) parodė, kad reido metu stovėdamas prie tarnybinio automobilio ir stebėdamas aplinką, apie 50 metrų atstumu pastebėjo automobilį „Audi“, kuris staiga padarė posūkį ir nuvažiavo į dešinėje kelio pusėje esantį žvirkelį. Pasukęs, sustojo prie tvoros. Jis sėdo į tarnybinį automobilį ir privažiavo. Tai truko apie 5 sekundes. Prisistatęs pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas. Priėjęs jo kolega jam padavė alkotesterį, o jis (R. K.) vairuotojo paprašė dokumentų. Kol vairuotojas padavė dokumentus, jis paruošė alkotesterį ir davė pūsti. Vairuotojas įpūtė lengvą girtumą. Nuo to, kai jis pamatė minėtą automobilį, iki momento, kada davė vairuotojui pūsti, praėjo 5-7 minutės. Jie surašė protokolą, A. B. niekam neprieštaravo, visur pasirašė. Jei A. B. būtų nesutikęs su rezultatais, būtų vykęs į ligoninę, tačiau tuo momentu jis sutiko, žodžiais, kad nesutinka, neišreiškė. Asmuo savo girtumą gali pasitikrinti medicinos įstaigoje valandos bėgyje po protokolo surašymo. Negali pasakyti, ar dokumentų įforminimas truko apie valandą. Nors paaiškinime A. B. parašė, kad gėrė alų, neoficialiai jis jiems pasakė, kad buvo pas uošvienę ir kad gėrė naminę degtinę. Jis yra atestuotas naudotis alkotesteriu, žino, kad po paskutinio alkoholio vartojimo blaivumą tikrinti galima praėjus 15 min. Paprastai klausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, tačiau nepamena, ką A. B. į šį klausimą atsakė. A. B. automobilį paimti atvyko jo sesuo. Liudytojas policijos pareigūnas L. P. apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 72-76) parodė, kad akcijos „Neblaivus vairuotojas“ metu patruliavo Tauralaukyje ir matė, kaip vienas automobilis, neprivažiavęs jų, pasuko į šalutinį keliuką, kuris buvo 20-30 metrų atstumu nuo jų. Tada jo kolega R. K. sėdo į automobilį ir prie jo nuvažiavo, o L. P. priėjo pėstute. Jo kolega R. K. davė vairuotojui pūsti ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nuo A. B. sklido alkoholio kvapas. Tuo metu, kai buvo pildomas protokolas, vairuotojas pasakė, jog yra policijos pareigūnas, pasakė, ką gėrė, su viskuo sutiko, protokole pasirašė. Kad vairuotojas parašė, jog su alkotesterio parodymais nesutinka, nepastebėjo. Vairuotojui buvo paaiškinta, jog policija dėl tokio įvykio į medicinos įstaigą asmenų neveža. Tai pat buvo paaiškinta, kad per 1-2 val. jis gali pats nuvykti į ligoninę. Jie bendravo su A. B. ir jis tiesiai šviesiai pasakė, kad gėrė naminę degtinę, tačiau jis pamanė, jog nereikšminga tarnybiniame pranešime apie tai pažymėti. A. B. prašė nenutempti automobilio. Nors yra atestuotas naudotis alkotesteriu, tačiau nežino, po kurio laiko po paskutinio alkoholio vartojimo galima atlikti tyrimą alkotesteriu. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą melagingu A. B. apkaltinimu, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai beveik identiški, o teismo posėdžio metu jų duoti parodymai daug išsamesni nei tarnybiniuose pranešimuose, neduoda pagrindo abejoti policijos pareigūnų objektyvumu, kadangi, kaip paaiškino policijos pareigūnas L. P. (b.l. 75), tarnybinius pranešimus jis su kolega rašė kartu, tarnybiniuose pranešimuose dažnai yra nurodomos tos pačios aplinkybės, smulkiai nieko nedėsto.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju A. B. neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas tikrinimo pagalba. Iš alkotesterio parodymų kvito (b.l. 10) matyti, kad policijos pareigūnams 2011-11-30 20.06 val. alkoholio matuokliu „Lion alcolmeter 500“ Serijos Nr. 18916 patikrinus A. B. neblaivumą (girtumą), jo iškvėptame ore buvo nustatyta 0,75 promilių alkoholio koncentracija. Patikros sertifikatas Nr. 1024085 (b.l. 11) patvirtina, jog alkotesteris „Lion Alcolmeter 500“ Nr. 18916 įvykio metu buvo tinkamas naudoti; matavimo ribos tikslumas ± 5%. Net ir atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai spręstina, kad A. B. iškvėptame ore alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo leistiną 0,4 promilių normą. Nors iš aukščiau aptartų liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog A. B. įvykio metu su viskuo sutiko, garsiai žodžiu neišreiškė, kad su alkotesterio matuoklio parodymai nesutinka, iš alkotesterio parodymų kvito matyti, jog pasirašydamas po testo rezultatais A. B. parašė „nesutinku“.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisykės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tokiu atveju A. B., nesutikdamas su alkoholio matuoklio duomenimis, pasinaudodamas teisės aktų numatyta galimybe, turėjo teisę pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo medicininės apžiūros atlikimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. B. šia jam suteikta teise būtų pasinaudojęs. Nors skunde apeliantas nurodo, jog šia galimybe pasinaudoti jis nebegalėjo dėl neva daugiau nei valandą užtrukusio įvykio forminimo ir dėl to kaltina policijos pareigūnus, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipiasi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LVAT bylos Nr. N444–1025/2008; Nr. N575–1293/2009). Nors apeliantas nurodo nežinojęs, per kiek laiko gali nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, iš aukščiau aptartų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog A. B. buvo paaiškinta, jog jis į sveikatos priežiūros įstaigą gali nuvykti per 1-2 val., tai pat jam buvo paaiškinta, jog policija dėl tokio įvykio asmenų į sveikatos priežiūros įstaigą neveža. Pažymėtina, jog Taisyklių 5 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: 1) objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu A. B. neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo patikrintas, objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų buvę galima to padaryti, nebuvo, A. B. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga pristatyti A. B. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, o jis šia galimybe nesinaudojo.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, jog posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. K. parodė (b.l. 72-74), kad paprastai klausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, tačiau nepamena, ką A. B. į šį klausimą atsakė. Minėtas liudytojas taip pat parodė, jog yra atestuotas naudotis alkotesteriu ir žino, kad po paskutinio alkoholio vartojimo blaivumą matuoti galima praėjus 15 min. Nors alkotesterio parodymų kvite (b.l. 10) pasirašė policijos pareigūnas L. P., tiek jis, tiek policijos pareigūnas R. K. posėdžio metu paaiškino, jog A. B. pūsti į alkotesterį davė būtent policijos pareigūnas R. K.. Apeliacinis teismas sprendžia, jog policijos pareigūnas R. K., tikrindamas A. B. neblaivumą, tinkamai vadodavosi alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcija, jis žinojo, kad po paskutinio alkoholio vartojimo asmens neblaivumą tikrinti galima tik praėjus 15-20 min., apie alkoholio vartojimą A. B. klausė, o ta aplinkybė, kad neprisimena, ką A. B. atsakė į jo klausimą, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, kadangi tai įtakojo praėjusio laiko tarpas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki teismo posėdžio. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, neva liudytojas policijos paregūnas R. K. posėdžio metu paaiškino nepamenantis, ar apskritai buvo uždavęs A. B. klausimą apie alkoholio vartojimą, kadangi tokie pareigūno parodymai posėdžio protokole neužfiksuoti, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šį apelianto argumentą, byloje nėra. Apeliacinis teismas laiko, jog policijos pareigūnas R. K. A. B. blaivumą patikrino nepažeisdamas alkotesterio matuoklio naudojimo instrukcijos.

Negalima sutikti ir su tais apelianto išvedžiojimais, jog lengvas jo girtumo laipsnis buvo nustatytas neva todėl, kad jo blaivumas buvo patikrintas praėjus labai trumpam laikui po to, kai jis degalinėje „Garnys“ išgėrė butelį alaus. Norėdamas patvirtinti šias aplikybes, A. B. pateikė teismui pirkimo kvitą (b.l. 67), kuriame nurodyta, jog 2011-11-30 19:58:43 pirkti du buteliai alaus „Švyturio baltas“. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog iš byloje pateikto kvito negalima daryti kategoriškos išvados, kad alus pirktas būtent degalinėje „Garnys“, tuo labiau, kad alų pirko A. B., ir to, ką skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas, jog vieną iš nupirktų alaus butelių A. B. būtų išgėręs. Apeliantas kvitą pateikė tik teismui, o ne įvykio metu pareigūnams, jis aplinkybių apie degalinėje „Garnys“ pirktą ir neva mažiau nei prieš 15 min. išgertą alų įvykio metu policijos pareigūnams visiškai nieko neužsiminė, tokią savo gynybinę versiją iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios intancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo užsukęs į degalinę „Garnys“, kadangi labai norėjo į tualetą, kur užėjo ir atliko gamtinius reikalus, Tačiau iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad A. B., pasukęs iš kelio į žvyrkelį, sustojo prie tvoros, išlipo iš automobilio ir nusišlapino. Iš to seka, kad arba A. B. meluoja, jog prieš 5 minutes buvo degalinėje, kur naudojosi tualetu, arba tik imitavo šlapinimąsi, siekdamas pateisinti bandymą išvengti susitikimo su kelyje pastebėtais policijos pareigūnais. Tiek policijos pareigūnas R. K., tiek policijos pareigūnas L. P. nurodė, jog A. B. jiems įvykio metu kalbantis neoficialiai prisipažino pas uošvienę gėręs naminės degtinės. Apeliantas vėlgi skunde nurodo visiškai nepagrįstus argumentus, jog neva teismas netiksliai interpretavo pareigūno R. K. paaiškinimus. Apeliantas nurodo, neva minėtas policijos pareigūnas teisme paaiškino, kad jis pats A. B. paaiškinimo apie naminės degtinės vartojimą negirdėjo, o sužinojo tai iš policijos pareigūno L. P.. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog tokių policijos pareigūno R. K. parodymų teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, teismas teisingai pažymėjo, kad minėtas liudytojas posėdžio metu (b.l. 72-74) nurodė, jog A. B. neoficialiai jiems pasakė, kad buvo pas uošvienę ir kad gėrė naminę degtinę. Netikėti aptartais policijos pareigūnų parodymais apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo, tuo tarpu A. B. tik teismo posėdžio metu iškeltą versiją, kad alkoholį jis vartojo mažiau nei prieš 15 min. iki jo patikrinimo, laiko jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Ši apelianto versija yra pakankamai vėlyva, išdėstyta tik teismo posėdžio metu, pažeidimo forminimo metu A. B. aplinkybių apie neva mažiau nei prieš 15 min. gertą alų pareigūnams nenurodė, aiškino, jog būdamas pas uošvienę gėrė naminę degtinę. Nors A. B. alkotesterio parodymų kvite ir parašė, jog su alkotesterio matuoklio rezultatais nesutinka, pareigūnams neišreiškė pageidavimo savo neblaivumą pasitikrinti dar kartą, taip pat nepasinaudojo teisės aktų jam suteikta galimybe nuvykti į gydymo įstaigą ir atlikti kraujo tyrimus alkoholio kiekio nustatymui. Tokiu būdu, policijos pareigūnai būdami visiškai pagrįstai įsitikinę, kad A. B. alkoholį vartojo būdamas pas uošvienę, t.y. daug seniau nei prieš 15-20 min., neturėjo pareigos pakartotinai patikrinti A. B. neblaivumą ar jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei pažiūrai atlikti.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes sprendžia, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju apelianto blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog A. B. kaltė, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai A. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.