Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, registruotis darbo biržoje arba dirbti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam D. S. panaikintas paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 31 d., nuo 23.10 iki 23.18 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas neblaivus apipylė benzinu ir padegė A. Z. (A. Z.) priklausantį automobilį „Audi Avant“ (duomenys neskelbtini) – taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą A. Z. priklausantį 19 327,54 Lt vertės turtą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnį ir paskyrė du tarpusavyje suderintus įpareigojimus nuteistajam D. S.: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir registruotis darbo biržoje arba dirbti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad šie du įpareigojimai ekonominio sunkmečio metu yra nesuderinami; teismas nuosprendyje teigia, jog nebus galima įvykdyti įpareigojimo dirbti ir atlyginti draudimo bendrovei nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau pažymėtina, kad žalos atlyginimo, kaip įpareigojimo, pirmosios instancijos teismas D. S. nėra paskyręs.

Nuteistųjų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, priežiūrą vykdo pataisos inspekcijos pagal nuteistų asmenų gyvenamąją vietą. Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintos Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 30.2 punkte numatyta, kad individualus darbas su asmenimis, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, vykdomas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, jeigu kiti teisės aktai ar teismas nenustato kitaip, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokuroro, sudarė galimybę asmeniui išvykti iš Lietuvos ir taip išvengti pataisos inspekcijos vykdomos nuteisto asmens, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, priežiūros bei elgesio korekcijos. Paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuteistajam neapribojamos darbo vietos pasirinkimo galimybės; laikinai išvykti darbo reikalais į užsienį nuteistasis galėtų gavęs pataisos inspekcijos sutikimą, taip išliktų pareiga nevengti susitikimų su pataisos inspekcijos pareigūnais. Nuteistajam išvykus dirbti ir gyventi į užsienį be pataisos inspekcijos sutikimo, nepateikus duomenų apie numatomą gyvenamą, darbo vietą, pataisos inspekcija neturės galimybių operatyviai gauti informacijos apie teismo skirto įpareigojimo – dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje – galimus pažeidimus ir vykdymą, laiku pateikti teismui teikimus dėl įspėjimo ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, taigi, pasak prokuroro, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, teisingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo paskirtų įpareigojimų atidedant bausmės vykdymą

Atidėdamas bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šių įpareigojimų. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad galimi tokie alternatyvūs variantai: 1) baudžiamojo poveikio priemonės ir vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 2) baudžiamojo poveikio priemonės ir kelių šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 3) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas; 4) vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 5) kelių šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-6/2010). Konkretų įpareigojimą teismas paskiria, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti. Skirti kitokių nei įstatyme numatyta įpareigojimų, teismas negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-527/2006). Taigi bet kuriuo atveju parenkant baudžiamojo poveikio priemonę (-es) ar (ir) įpareigojimą (-us) atsižvelgiama į jų įstatymo apibrėžtį, tikslingumą, realumą, būsimą poveikį nuteistajam.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskyrė nuteistajam D. S. du įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas); 2) registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, panaikino pirmąjį įpareigojimą, palikdamas galioti antrąjį. Prokuroro kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad šiuo sprendimu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nepagrįsti.

Priešingai, nei teigiama skunde, nė vienas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas nėra ir negali būti suprantamas kaip aksesorinis, t. y. priklausantis vienas nuo kito, taip suteikiant išskirtinę reikšmę tam tikriems įpareigojimams. Teisine prasme visi BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai yra lygiaverčiai. Iš įstatymo turinio neišplaukia, kad teismas, skirdamas įpareigojimą registruotis darbo biržoje arba dirbti, privalo ir įpareigoti nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Akcentuotina, kad pagal Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos 2003 m. balandžio 17 d. teisingumo ministro įsakymu, 47 ir 54 punktus, jei teismas įpareigoja nuteistąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, pataisos inspekcijos pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomas šis įpareigojimas, gaudamas įpareigojimo vykdymą patvirtinančius dokumentus iš darbdavio ar darbo biržos. Taigi nenumatyta, kad darbdavys gali būti tik Lietuvos Respublikoje esanti įmonė, įstaiga ar organizacija.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti vieną iš paskirtų įpareigojimų vertintinas tik konkrečios bylos kontekstu, t. y. ar toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimas pagrįstas ir motyvuotas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms panaikintas atsižvelgus į nuteistojo D. S. nurodytas aplinkybes: kad jis Norvegijoje uždarbiauja statybose, išlaiko keturis vaikus bei moka draudimo bendrovei pagal susitarimą kiekvieną mėnesį daugiau nei 900 Lt. Teismas padarė išvadą, kad minėtas įpareigojimas nesudaro sąlygų nuteistajam šiuo ekonominio sunkmečio šalyje metu vykdyti kitą įpareigojimą – dirbti ir taip pat atlyginti draudimo bendrovei nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Todėl šio įpareigojimo panaikinimas, anot teismo, nesutrukdytų pasiekti bausmės paskirties – apriboti nuteistajam galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad D. S. nusikaltimą padarė spontaniškai, įtaręs nukentėjusįjį dėl santykių su jo mergina, teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam 5500 Lt padarytos turtinės žalos, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturėjo, su UAB DK „PZU Lietuva“ nuteistasis sudarė sutartį dėl 11 776,54 Lt periodinio kasmėnesinio mokėjimo – žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo neriboti nuteistojo D. S. galimybių išvykti pagrįstumu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą atmesti.