Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. balandžio 9 d. teisme gautas atsakovo atstovo advokato A. B. elektroninis laiškas, kuriame prašoma ieškovės R. Š. ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) d., tėvu atsakovą V. S.; V. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. Š.; V. Š. išlaikymui priteisti iš V. S. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki išlaikytinės V. Š. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoti po 100 Eur kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti per 16 mėnesių (b. l. 119).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovo prieš teismo posėdyje pateiktame laiške nurodoma, jog prašo ieškinį tenkinti iš dalies, ir neprašo tenkinti priešieškinio reikalavimų, teismas priešieškinio reikalavimų nenagrinėja.

Iš byloje esančios ieškovę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimu R. Š. paskirtas įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes 2016 m. vasario 17 d. vakare ji rasta namuose neblaivi (1,94 promilės girtumas), neužtikrino tinkamos savo trijų nepilnamečių vaikų priežiūros – namuose nešvara, netvarka, vaikai neprižiūrėti, sergantys pedikulioze, todėl paimti iš šeimos (b. l. 57-61); Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimu R. Š. pripažinta kalta padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, nes būdama bausta pagal ATPK 181 straipsnį, 2016 m. gruodžio 20 d. girtavo (nustatytas 2,08 prom. girtumas), vaikai neprižiūrėti, nevalgę, namuose netvarka, todėl paimti iš šeimos (b. l. 62-68); Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-236-874/2018 patvirtino R. Š. ir A. A. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė, kad jų vaikų M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų tėvų A. A., R. Š. vaikams teiks išlaikymą po 60 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 11 d. iki vaikų pilnametystės, taip pat šalys sutarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos (b. l. 51-53); iš viešosios įstaigos Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro 2018 m. kovo 13 d. rašto matyti, kad ieškovė su sugyventinį A. A. ir vaikais nuo 2018 m. kovo 9 d. persikėlė gyventi į jiems paskirtą socialinį būstą, (duomenys neskelbtini) Joniškio r. (b. l. 45); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu šeimai nutrauktas socialinių paslaugų teikimas (b. l. 46), nes vaikų tėvai neturi reikšmingų problemų, šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus (b. l. 47). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, kad R. Š. šeima gyvena nuomojamame senos statybos vieno aukšto trijų kambarių name be patogumų; šeima už komunalinius mokesčius įsiskolinimų neturi; šeima gauna apie 1000 Eur pajamų, turi 500 Eur kreditą; šeimos buitis skurdi, trūksta baldų; V. Š. priežiūros sąlygos patenkinamos; 2016 m. lapkričio 28 d. fiksuotas psichologinis smurtas prieš vaikus; 2018 m. lapkričio 23 d. pažeistos vaikų teisės, nes šeima patyrė socialinių problemų: R. Š. stokoja socialinių įgūdžių, nesudaro tinkamų sąlygų vaikų priežiūrai, kreiptasi dėl atvejo vadybos šeimai skyrimo (b. l. 84-85); R. Š. 2018 m. lapkričio 22 d. rašytiniame paaiškinime vaiko teisių apsaugos institucijai nurodė, kad ieškovė kvietė atsakovą V. S. lankyti savo dukterį, neprieštarauja, kad jis lankytų dukterį, atvyktų į namus, tačiau atsakovas dukters nelanko, ja nesidomi, išlaikymo neteikia, mano, jog vaiko išlaikymui tėvas turėtų skirti 150 Eur per mėnesį (b. l. 86-87).

Dėl tėvystės nustatymo

Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 straipsnis).

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato CK 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, tai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas (CK 3.148 straipsnis). DNR ekspertizės išvados pripažįstamos įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, kadangi tai yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Nepilnametis vaikas V. Š. gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu. Atsakovas gimus dukrai bendru pareiškimu nustatyti tėvystę nesutiko. Nors atsakovas V. S. iš pradžių abejojo esąs vaiko V. Š. tėvas, tačiau atlikta DNR ekspertizė neabejotinai patvirtino, kad atsakovas V. S. yra V. Š. biologinis tėvas su 99,999999998 procentų tikimybe. Duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės išvados teisingumu ir pagrįstumu, byloje nėra pateikta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į objektyvius mokslinius tyrimus, iš kurių matyti, kad nepilnametės V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas V. S., atlikus ekspertizę atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai, nustatant, kad V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) yra V. S. dukra, o V. S. yra jos tėvas. Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyrius, įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko V. Š. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebepalaikė, sutiko, kad vaiko V. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina, todėl konstatuotina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nors ieškovės šeima ilgą laiką dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko teisių pažeidimų buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, su šeima iki šiol yra dirbamas socialinis darbas, mergaitės gyvenimo sąlygos yra patenkinamos, tačiau, kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajono savivaldybėje, ieškovė R. Š., padedant socialinei darbuotojai ir kitų institucijų specialistams, tobulina savo socialinius įgūdžius, reaguoja į pastabas, vykdo susitarimus ir siekia geresnių šeimos vaikų gyvenimo ir auklėjimo užtikrinimo sąlygų. Ieškovę ir mažametę V. Š. sieja tvirtas fiziologinis, emocinis, psichologinis ryšys, ieškovė ir jos šeima, nuo gimimo prižiūri mergaitę, ją išlaiko ir auklėja. Atsakovas savo dukters nelanko, išlaikymo V. Š. neteikia, su ja nebendrauja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šio sprendimo priėmimo metu V. Š. yra metų neturintis vaikas, visiškai priklausoma nuo motinos, jos emocinis socialinis ryšys su motina šiuo metu yra pats stipriausias, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir nustatytina vaiko V. Š. gyvenamoji vieta su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki vaiko V. Š. gimimo dirbo pas ūkininką R. M. ir gaudavo minimalų darbo užmokestį. Nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, augina atsakovo dukrą V. Š., gauna 50 Eur išmoką vaikui bei 240 Eur vaiko priežiūros išmoką. Ieškovė gyvena kartu su 4 vaikais ir sugyventiniu nuomojame name, duomenų apie jos vardu registruotiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Atsakovas V. S. yra darbingo amžiaus, nuo 2019 m. kovo 19 d. atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), viešuose registruose nėra duomenų apie jo gaunamą darbo užmokestį, todėl teismas vertina, kad atsakovo darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalų. Atsakovas privalomai registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, vykdymo bylų pas antstolius jo atžvilgiu nėra užvesta, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas, nėra. Jis su dukra nebendrauja, prie jos išlaikymo neprisideda.

Ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį, o atsakovas sutinka mokėti po 100 Eur. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad atsakovas gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Ieškovė nurodė, kad pati šiuo metu prašomo išlaikymo vaikui skirti negali, todėl atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nėra gera, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas yra darbingas, tačiau neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti atsakovo nepilnametį vaiką, todėl atsakovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo dukrai, kad bent minimaliai patenkintų vaiko poreikius, ieškovės piniginis indėlis nagrinėjamu atveju į vaiko išlaikymą gali būti mažesnis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 Eur negali būti tenkintas visa apimtimi. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti išlaikymą vaikui, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir nepilnamečio vaiko V. Š. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 5 d.) iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai). Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data. Tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko su atsakovo siūloma išlaikymo įsiskolinimo vaikui V. Š. suma po 100 Eur per mėnesį nuo dukters gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo, už tris mėnesius, išlaikymo įsiskolinimą išdėstant dalimis. Nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo yra susidaręs už 3 mėnesius, todėl iš atsakovo priteistinas 300 Eur išlaikymo įsiskolinimas, jo mokėjimą išdėstant per 3 mėnesius po 100 Eur.

Ieškovė R. Š. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti V. Š. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie spręs gera valia. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su dukra, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nes jai, vadovaujantis 2018 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-2021-12386 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme (b. l. 9).

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 270 Eur žyminio mokesčio (200 Eur žyminio mokesčio už du neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir 70 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ((170 Eur x 12 mėn. + 300 Eur) x 3 %).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 41 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-2302 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 274,04 Eur advokato užmokestis (b. l. 124). Patenkinus 95 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 260,34 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 4,75 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tėvas, o V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo, (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo, už tris mėnesius, jo mokėjimą išdėstant per 3 mėnesius po 100 Eur.

Paskirti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters V. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nurodyti, kad vaikas V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančiu tėvu V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,75 Eur (keturis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,34 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą – įrašyti duomenis apie tėvą V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.