- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- I-9-289/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00412-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 26 d. rašto Nr. (44.2)S-747 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 5 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas (b. l. 2-4), kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 26 d. raštą Nr. (44.2)S-747 ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 20 d. skundą iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde (b. l. 2-4) nurodoma, kad skundžiamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas 2015-01-26 Nr. (42.2)-S-747, kurio buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2015-01-20 skundas, bei kuriuo prašė atlikti veiksmus. Dirba advokato padėjėju Panevėžio miesto III advokatų kontoroje, adr. Respublikos g. 38, Panevėžys. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo atžvilgiu atliko operatyvųjį patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2014-11-20 ir pabaigtas 2015-01-09 surašant Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.2) FR 1042-88. Patikrinimo metu pareiškėjui buvo liepta pristatyti individualios veiklos pirminius pajamų dokumentus - Pinigų priėmimo kvitų knygeles (2010-2013 m.). Pareiškėjas atnešė VMI darbuotojui M. R. visas reikalaujamas Pinigų priėmimo kvitų knygeles ir pasiūlė jas apžiūrėti bei sutikrinti su duomenimis, esančiais apreiškėjo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose. Tuo pačiu paaiškino, jog šiuose kvituose yra pareiškėjo klientų anketiniai duomenys (vardai ir pavardės), kuriuos jis uždengs, nes atskleisti jų negali - pareiškėjui tai daryti draudžia įstatymas. Paaiškino, kad kvituose matosi pinigų paėmimo datos, paimtų pinigų sumos, kurias tik reikia sulyginti su pinigų sumomis, esančiomis pateiktuose žurnaluose. M. R. nesutiko tai daryti ir paaiškino, kad jam reikia pareiškėjo klientų asmens duomenų, nes nori su jais bendrauti, atlikti kryžminę apklausą, bei nori pareiškėjo pateiktus Pinigų priėmimo kvitus kopijuoti sau į medžiagą. Kadangi M. R. atsisakė apžiūrėti ir patikrinti pareiškėjo pateiktas Pinigų priėmimo kvitų knygeles, pareiškėjas jų nepaliko bei neleido daryti jų kopijų su esamais klientų asmens duomenimis. Po to, pareiškėjui buvo pranešta, jog jis nevykdė VMI reikalavimo pateikti prašomas Pinigų priėmimo kvitų knygeles, dėl ko jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2015-01-20 pateikė Šiaulių AVM1 skundą, kuriame nurodė aukščiau parašytas aplinkybes apie M. R. pateiktus dokumentus, kuriuos jis atsisakė apžiūrėti, bei nurodė teisės normas, kurios draudžia pašaliniams sužinoti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją (klientų anketinius duomenis). Taip pat skundu prašė apžiūrėti ar įpareigoti atitinkamą VMI darbuotoją apžiūrėti pareiškėjo veiklos dokumentus (pirminius pajamų dokumentus), nesužinant pareiškėjo klientų anketinių duomenų bei nepažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. 2015-01-26 gavo atsakymą į savo skundą, kuriame formaliai nurodomos tik teisės normos, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo išspręstas. VMI nesiteikė patikrinti pareiškėjo Pinigų priėmimo kvitų knygelių ar atsisakyti jas tikrinti. Skundžiamas Šiaulių apskrities VMI sprendimas 2015-01-26 Nr. (42.2) S-747 neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Savo 2015-01-20 skundu prašo atlikti veiksmus, dėl kurių skundžiamame sprendime VMI visiškai nepasisakė. Teisės normų išdėstymas visiškai nesprendžiant pareiškėjo prašymo dėl Pinigų priėmimo kvitų knygelių apžiūros, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas individualus administracinis aktas. Dirba advokato padėjėju, dėl ko privalo vadovautis LR advokatūros įstatyme nurodytomis teisės normomis. Taip pat, turi šio įstatymo suteiktas veiklos garantijas. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nurodo, kad „draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys“. Taigi, kaip parašyta aukščiau, pinigų priėmimo kvituose yra pareiškėjo klientų anketiniai duomenys, kurių negaliu atskleisti, nes jie yra advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija. Juolab, negali leisti kopijuoti šių advokato profesinę paslaptį sudarančių duomenų. Atliekant operatyvųjį patikrinimą, M. R. jau skambino bendrovėms, kurių teiravosi, ar pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka tikrovę (ar patyrė atitinkamas išlaidas). Taip pat M. R. pasakė, kad tikrai apklausinės pareiškėjo klientus dėl kreipimosi į jį aplinkybių. Neabejotinai tai sukels klientų pasipiktinimą, nes bus pažeidęs įstatymą ir atskleidęs profesinę paslaptį sudarančią informaciją, jog jie kreipėsi į pareiškėją dėl teisinių paslaugų teikimo. Mano, kad šioje situacijoje yra kažkokie asmeniškumai ir noras su pareiškėju susidoroti, pareiškėją sužlugdyti, sukompromituojant pareiškėją prieš jo klientus, parodant jiems, jog jis nesaugo privalomos profesinės paslapties. Neabejotinai šie klientai nebesikreiptų į pareiškėją pagalbos jau niekada. Papildomai norėtų pabrėžti aplinkybes, jog pareiškėjo 205-01-20 skundas dėl veiksmų atlikimo yra pateiktas VMI po užbaigtos administracinės procedūros, t. y. po pabaigto operatyvaus patikrinimo, todėl šis pareiškėjo skundas negali būti vertinamas kaip šios procedūros (operatyvaus patikrinimo) tarpinis veiksmas. Tuo pačiu skundžiamas VMI sprendimas negali būti vertinamas, kaip operatyvaus tikrinimo tarpinis pranešimas, nes jis priimtas jau užbaigus operatyvųjį patikrinimą. Dėl aukščiau surašyto, skundžiamas sprendimas yra pareiškėjo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, baigus administracinę procedūrą, kuri buvo pradėta pareiškėjo 2015-01-20 skundu VMI ir pabaigta šiuo skundžiamu VMI sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities valstybės mokesčių inspekcijos atsiliepime (b. l. 41-42) nurodoma, kad 2015-01-21 Šiaulių AVMI buvo gautas A. G. 2015-01-20 skundas, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atitinkamą Šiaulių AVMI darbuotoją apžiūrėti jo veiklos dokumentus (pirminius pajamų dokumentus), nesužinant klientų anketinių duomenų bei nepažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. Prašymas grindžiamas tuo, kad Šiaulių AVMI darbuotojas M. R. atsisakė vizualiai sulyginti Pinigų priėmimo kvitų knygelėse esančias įrašytas pinigų sumas su duomenimis, esančiais Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose, neidentifikuojant konkrečių asmenų ir kuris išreiškė norą padaryti pinigų priėmimo kvitų kopijas. 2015-01-26 Šiaulių AVMI raštu Nr. (42.2)S-747 „Dėl operatyvaus patikrinimo“ A. G. buvo pateiktas atsakymas į 2015-01-20 skundą. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Šiaulių AVMI sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kad jame nepasisakyta dėl 2015-01-20 skunde pateikto prašymo atlikti veiksmus dėl Pinigų priėmimo kvitų knygelių apžiūros. Vertinant 2015-01-26 Šiaulių AVMI raštu Nr. (42.2)S-747 pareiškėjui pateikto atsakymo į 2015-01-20 skundą formos atitikimą VAĮ įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nori pastebėti, kad tai nėra individualus administracinis aktas, kuriam būtų privalomi individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Juo nėra taikomos poveikio priemonės ar nustatomos arba suteikiamos teisės ir pareigos, kurių nevykdymas gali sukelti teisines pasekmes. Pagal turini jis turi būti vertinamas kaip paaiškinimas mokesčio mokėtojui dėl operatyvaus patikrinimo metu atliktų procedūrų bei jų apskundimo tvarkos. Pareiškėjas teisingai pabrėžė, kad jo 2005-01-20 skundas pateiktas jau pasibaigus (2015-01-09) operatyviam patikrinimui, todėl prašymas įpareigoti atitinkamą Šiaulių AVMI darbuotoją apžiūrėti Pinigų priėmimo kvitų knygelėse esančius įrašus, nepažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d., nebuvo svarstomas, kadangi jis esamoje situacijoje buvo neaktualus, kadangi jau buvo užbaigtas operatyvus patikrinimas. Kad operatyvus patikrinimas yra pasibaigęs, pareiškėjui tapo žinoma, kai jam pasirašytinai 2015-01-13 buvo įteikta 2015 m. sausio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.2)FR1042-88. Nori pastebėti, kad 2004 m. birželio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-128 patvirtintomis Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėmis, operatyvinių patikrinimų atlikimo procedūras, vadovaudamasis Mokesčio administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, pareigūnas turi teisę atlikti tik operatyvaus patikrinimo metu. Taigi skundo gavimo datai Šiaulių AVMI visas procedūras, susijusias su operatyvaus patikrinimo atlikimu, jau buvo baigusi. Dėl Šiaulių AVMI pozicijos operatyvaus patikrinimo metu padaryti Pinigų priėmimo kvitų kopijas ir ar tai neprieštarauja Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. nepasisakys, kadangi šiuo metu šis klausimas nėra aktualus. Nori pastebėti, kad pabaigus operatyvų patikrinimą, 2015-01-19 Šiaulių AVMI priėmė sprendimą informaciją, susijusią su A. G. veikla, perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių apygardos valdybai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo skundo netenkinti ir jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 26 d. rašto Nr. (44.2)S-747, kuriuo buvo atsakyta į 2015 m. sausio 20 d. pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo 2015 m. sausio 20 d. skunde (b. l. 9) nurodoma, kad Šiaulių apskrities VMI darbuotojas M. R. atlieka operatyvų patikrinimą pareiškėjo veikloje; pastarasis pareikalavo pateikti įvairius dokumentus, iš kurių pareiškėjo veikloje naudojamus ir pildomus pinigų priėmimo kvitus, 2015 m. sausio 9 d. buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.2) FR 1042-88, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas atsisakė pateikti minimus pirminius pajamų dokumentus. Taip pat pareiškėjo skunde nurodoma, jog šiuo metu yra kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad negali sutikti su tokia padaryta išvada, nes reikalaujami dokumentai buvo pateikti; nurodė, kad M. R. reikalaujamų pinigų priėmimo kvitų knygeles ir pasiūlė jas apžiūrėti bei sutikrinti su duomenimis, esančiais Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose. Pažymėjo, kad paaiškino, jog šiuose kvituose yra pareiškėjo klientų anketiniai duomenys, kuriuose jis uždengs, nes atskleisti negali – jam tai daryti draudžia įstatymas. Dirba advokato padėjėju, dėl ko privalo vadovautis LR advokatūros įstatymo nurodytomis teisės normomis; taip pat turi šio įstatymo suteiktas veiklos garantijas. Advokatūros įstatymo 46 straipsnis nurodo galimybes gauti tokią informaciją tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais, todėl jei kyla kažkokių abejonių dėl pareiškėjo gautų pajamų tikrumo (jos visos surašytos pateiktuose žurnaluose), galima kreiptis į FNTT dėl iki teisminio tyrimo pradėjimo dėl pareiškėjo galimo sukčiavimo ar kitos padarytos nusikalstamos veikos.
Atsakovės 2015 m. sausio 26 d. atsakyme Nr. (44.2)S-747 (b. l. 5-6) nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Pagal Šiaulių AVMI 2014 m. lapkričio 6 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-9782 atlikus pareiškėjo operatyvų patikrinimą, vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių nuostatas, surašyta Pažyma, kuri pareiškėjui įteikta 2015-01-13. Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. Pareiškėjui duoto mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93. FR0706 formoje yra nurodyta mokesčių administratoriaus nurodymo apskundimo tvarka, taip pat yra nurodyta atsakomybė už nurodymų nevykdymą. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, turi teisę pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarta administracinę bylą Nr. I-1446-289/2015 sustabdyti iki A. G. atžvilgiu bus priimtas atitinkamas baigiamasis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje A. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Šiaulių apygardos teismo 2018 spalio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-519/2018 nurodyta, kad tiriant buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, byloje buvo nustatyta, kad A. G. nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir nepateikė savo vykdomos individualios veiklos 2010 – 2013 m. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų su pirminiais pajamų ir išlaidų dokumentais. Taip pat nepateikė ir savo veiklos 2009 m. pirminių pajamų dokumentų. 2014-12-03 A. G. pateikė tik 2013 m. apskaitos dokumentus, išskyrus pajamų pirminius dokumentus, paaiškindamas, dėl negalėjimo atskleisti klientų duomenų. Iki 2014-12-13 A. G. pateikė tik 2010 – 2013 individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, nepateikė 2010-2013 m. pirminių pajamų dokumentų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai neišsaugotų A. G. 2010 – 2013 metų pirminių pajamų dokumentų, 2015-02-03 A. G. buvo pareikalauta pateikti individualios veiklos pajamų – išlaidų žurnalą, pirminių pajamų ir išlaidų kvitus, bei banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2009-07-24 iki 2015-01-31. A. G. nepateikus reikalaujamų dokumentų, buvo atliktos kratos A. G. gyvenamojoje vietoje bei darbo vietoje, A. G. individualios veiklos apskaitos dokumentai nebuvo surasti, o pats A. G. atsisakė duoti bet kokius parodymus. Iš šių aplinkybių matyti, jog A. G. dėl neaiškių priežasčių nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų patikrinimui pateikti individualios veiklos apskaitos dokumentus, po to pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai neišsaugotų A. G. individualios veiklos apskaitos dokumentų, jų nepateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Taigi atsižvelgiant į įsiteisėjusioje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-519/2018 nustatytas faktines aplinkybes byloje nekyla ginčo dėl mokesčių administratoriaus nurodymų patikrinimui pateikti individualios veiklos apskaitos dokumentus nevykdymo.
Pareiškėjas 2015-01-20 skunde Šiaulių apskrities VMI ir skunde administraciniam teismui akcentavo, kad Šiaulių apskrities VMI darbuotojui M. R. pateikė dokumentus, kuriuos jis atsisakė apžiūrėti, bei nurodė teisės normas, kurios draudžia pašaliniams sužinoti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją (klientų anketinius duomenis).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus apskaitos duomenis bei kitą informaciją.
Taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Mokesčių administratorius, taip pat kiekvienas kitas asmuo, kuriam buvo pateikta ar tapo žinoma su mokesčių mokėtoju susijusi paslaptimi laikoma informacija, atsako už šios informacijos paskleidimą įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai leidžia tokią informaciją skleisti (MAĮ 39 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog mokesčių administratorius prašomą pateikti informaciją siekė rinkti neteisėtais tikslais, siekdamas ja disponuoti ar naudotis neteisėtai, dėl ko pareiškėjui būtų galėję kilti realios neišvengiamai neigiamos pasekmės. Ginčo atveju nėra pagrindo manyti, jog dėl advokato padėjėjo veiklos specifikos ir dėl viešojo administravimo institucijos – mokesčių administratoriaus – pagal teisės aktus savo tiesioginių funkcijų mokesčių administravimo tikslais vykdymo ir šios procedūros metu gautos informacijos, kuri sudaro advokato profesinę paslaptį, bet kurią pagal įstatymą mokesčių administratorius turi laikyti paslaptyje, buvo (kilo) reali grėsmė mokesčio mokėtojui ar jo klientui.
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-487-290/2018 buvo skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Apeliantė nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad G. V. atlikti veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors pati G. V. pripažįsta aplinkybę, kad nevykdė VMI Nurodymo ir nepateikė prašomų dokumentų, tačiau savo kaltę neigia ir nurodo, kad ji atsisakė pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamus duomenis, nes prašoma pateikti informacija sudaro advokato profesinę paslaptį, kurią ji, būdama advokatė, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas privalo saugoti. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutino ir jį atmetė kaip nepagrįstą.
Taigi mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas Mokesčių administravimo įstatyme. Šių teisių bei pareigų apimtis nesikeičia dėl mokesčio mokėtojo subjektyvaus vertinimo ir deklaratyvaus manymo apie galimą jo teisių ir pareigų pažeidimą mokesčių administravimo procedūrose. Pareiškėjo skunde Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nurodytos aplinkybės, jog prašomi pateikti duomenys atskleistų advokato profesinę paslaptį, pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad mokesčio administratoriaus nurodymas galėjo būti nevykdomas arba jog galėjo būti vykdomas pateikiant tik dalį prašomų duomenų, vykdant nurodymus iš dalies, pagal paties pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skundžiamame akte teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas 2015 m. sausio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (42.2)FR1042-88 turėjo teisę konstatuoti, jog pareiškėjas nevykdė VMI reikalavimo pateikti prašomas Pinigų priėmimo kvitų knygeles ir jog Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę pareiškėjui pranešti, jog dėl to, jog jis nevykdė VMI reikalavimo pateikti prašomas Pinigų priėmimo kvitų knygeles, jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 26 d. raštą Nr. (44.2)S-747 ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 20 d. skundą iš naujo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.