- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- AN2-487-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00396-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Pažeidėjas
- G. V.
- Advokatai
- Monika Bielskienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. atstovės advokato padėjėjos Monikos Bielskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimo G. V. administracinio nusižengimo byloje ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. G. V. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimu pripažintas kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 200 eurų bauda už tai, kad ji nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nevykdė 2018 m. balandžio 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas) per 10 dienų nuo nurodymo gavimo pateikti gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0671) ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672) už 2016 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. G. V. Nurodymas įteiktas 2018 m. balandžio 19 d., tačiau iki 2018 m. gegužės 4 d. ji Nurodymo neįvykdė. Minėti registrai iki 2018 m. liepos 20 d. nepateikti. Tokiu būdu G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 2 punkto nuostatas.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, įvertinę mokesčių administratoriaus Nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą, padarė išvadą, kad jis atitinka įstatymo reikalavimus ir todėl G. V. turi pareigą jį vykdyti. Apylinkės teismas konstatavo, kad MAĮ nenumato galimybės PVM mokesčio mokėtojai G. V. atsisakyti teikti mokesčių administratoriui PVM sąskaitų-faktūrų registrų duomenis, nes Nurodymas yra teisėtas, o G. V. disponuoja duomenimis, kuriuos reikalaujama pateikti ir ji privalo tuos duomenis kaupti, tvarkyti.
Šalies argumentai
3. G. V. atstovė advokato padėjėja Monika Bielskienė apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma, kad jei teismas matytų būtinybę, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2016-03-25 įsakymu Nr. VA-28 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 26.3. punktas ta apimtimi, kuria besąlygiškai reikalaujama sąskaitų faktūrų registre pateikti pirkėjo duomenis, nenumatant išimties advokato profesinę paslaptį sudarančiai informacijai, neprieštarauja Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
3.1. Skunde nurodoma, kad G. V. yra advokatė, todėl savo veikloje privalo vadovautis Advokatūros įstatymo nuostatomis, ,,inter alia“ reglamentuojančiomis advokato profesinės paslapties turinį bei susipažinimo su paslaptimi esančia informacija apribojimus. Jos nuomone, Nurodymo įvykdymas neišvengiamai šiuos Advokatūros įstatymo apribojimus pažeistų. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsniu siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines, bet praktines ir veiksmingas teises į gynybą, todėl teisinė pagalba turi būti suteikiama tinkamai ir realiai. Teisė į gynybą nebūtų veiksminga ir teisinė pagalba nebūtų tinkama, jei būtų paneigta asmens, pasirinkusio advokatą kaip teisinę pagalbą teikiantį profesionalą, teisė į advokatui perduotos informacijos saugumą ir konfidencialumą. Ši teisė gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje, pvz., siekiant atskleisti sunkų nusikaltimą (1992-12-16 EŽTT sprendimas byloje Niemietz prieš Vokietiją). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat pasisakė apie kliento paslapties neatskleidimo svarbą: „Advokatas negalėtų tinkamai atlikti savo kliento konsultavimo, gynybos ir atstovavimo funkcijų, o iš pastarojo dėl to būtų atimtos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytos teisės, jei advokatas teisminio proceso ar pasiruošimo jam metu būtų įpareigotas bendradarbiauti su viešosios valdžios institucijoms ir joms pranešti šio proceso kontekste vykstančių teisinių konsultacijų metu gautą informaciją“ (Europos Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-305/05). Akivaizdu, kad šios profesinės paslapties atskleidimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, o informacijos teikimas mokesčių administratoriui tarp tokių išimtinų atvejų nepatenka. Dar daugiau - tokia išimtis tik patvirtinta MAĮ 49 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią asmuo turi teisę atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir MAĮ tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti.
3.2. Apeliantė pažymi, kad Nurodyme pateikta informacija nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad jis duodamas G. V., kaip mokesčių mokėtojai, o ne kaip trečiajam asmeniui. G. V. PVM sąskaitų faktūrų registrai neišvengiamai susiję su informacija apie trečiuosius asmenis - būtent dėl šios sąsajos (su trečiaisiais asmenimis, t. y. klientais) ji ir neturi galimybių Nurodymo įvykdyti. Laikantis apylinkės teismo pasiūlyto MAĮ 49 straipsnio 2 dalies aiškinimo, ši norma apskritai taptų nepritaikoma, nes visi advokatai kartu yra ir mokesčių mokėtojai. Akivaizdu, kad taip aiškinant šią teisės normą nebūtų pasiektas įstatymo leidėjo tikslas užtikrinti advokato profesinės paslapties išsaugojimą ir, atitinkamai, pamatinės asmenų (Pareiškėjos klientų) teisės į veiksmingą teisinę gynybą įgyvendinimą. Mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ 39 straipsnio 1 dalimi, turi teisę savo surinktą informaciją atskleisti kitoms nacionalinėms ir užsienio institucijoms, įskaitant ir teisėsaugos institucijas (MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
3.3. Skunde apeliantė teigia, kad laikosi pozicijos, kad Taisyklių 26.3 punktas ta apimtimi, kuria be išlygų, kylančių iš Advokatūros įstatymo ir MAĮ nuostatų, reikalaujama nurodyti pirkėjo pavadinimą (nesant techninių galimybių PVM sąskaitų faktūrų registrus per EDS pateikti kitu būdu), prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. MAĮ 49 straipsnio 2 dalies ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatoms, numatančioms advokato profesinės paslapties apsaugą. Žemesnės teisinės galios teisės aktas (šiuo atveju - Taisyklės), negali prieštarauti įstatymams (šiuo atveju MAĮ ir Advokatūros įstatymui), taigi, Taisyklėmis negali būti nustatoma pareiga advokatams teikti mokesčių administratoriui duomenis apie konkrečius klientus.
3.4. Skunde pažymima, kad atstovaujamoji turėjo teisę nevykdyti Nurodymo, nes jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir MAĮ reikalavimų, t. y. nėra aiškus tokio Nurodymo faktinis pagrindas ir nėra pagrįsta būtinybė Kauno apskrities VMI gauti iš G. V. Nurodyme nurodytą informaciją. Nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir MAĮ reikalavimų. Visų pirma, jis G. V. duotas jos atžvilgiu nevykdant jokios mokestinės kontrolės procedūros, t. y. mokesčių administratorius neatlieka nei jos mokestinio tyrimo, nei patikrinimo. Antra, Nurodyme nėra pateikiama jokių argumentų (faktinio pagrindimo), kokiu tikslu renkama nurodyta informacija, t. y. kokiems konkrečiai galimiems su G. V. ar trečiųjų asmenų vykdoma veikla susijusiems teisės aktų pažeidimams siekiama užkirsti kelią, nenurodoma, kaip šis Nurodymas tokiam tikslui galėtų pasitarnauti. Trečia, Kauno apskrities VMI Nurodyme netvirtina, kad G. V. veikloje būtų nustačiusi padidintą pažeidimų riziką keliančių veikių, kas galėtų būti pagrindas tokio Nurodymo pateikimui. Atsakymo, kam Kauno apskrities VMI reikalinga Nurodyme prašoma pateikti informacija, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ir VMI atstovas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į G. V. atstovės apeliacinį skundą Kauno apskrities VMI prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog byloje nėra ginčo, kad G. V. yra PVM mokėtoja. Ji pati pripažįsta, kad gavusi Kauno apskrities VMI 2018 m. balandžio 17 d. nurodymą, sąmoningai jo nevykdė. Kad mokesčių administratoriaus nurodymas nebuvo įvykdytas, patvirtina ir bylos duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas ir nurodytos jo padarymo aplinkybės, mokesčių mokėtojui G. V. Kauno apskrities VMI 2018 m. balandžio 17 d. surašytas nurodymas, iš kurio matyti, kad G. V. nurodyta per 10 dienų nuo Nurodymo gavimo pateikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0671) ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672) už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. Iš siuntų paieškos duomenų matyti, kad Nurodymas G. V. buvo išsiųstas paštu, jai įteiktas 2018 m. balandžio 19d., taigi, G. V. privalėjo iki 2018 m. gegužės 4 d. pateikti reikalaujamus duomenis, tačiau jų nepateikė. Advokatė G. V. yra ir PVM mokesčio mokėtoja, todėl privalo vykdyti PVM įstatymo bei MAĮ nustatytas pareigas, nes šie įstatymai nedaro jokių išlygų advokatams kaip atskirai mokesčių mokėtojų grupei.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog dėl advokato veiklos specifikos ir dėl viešojo administravimo institucijos - mokesčių administratoriaus - pagal teisės aktus savo tiesioginių funkcijų mokesčių administravimo tikslais vykdymo ir šios procedūros metu gautos informacijos, kuri sudaro advokato profesinę paslaptį, bet kurią pagal įstatymą mokesčių administratorius turi laikyti paslaptyje, yra (kilo) reali grėsmė mokesčio mokėtojui ar jo klientui. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo esmę, nesutinka su G. V. argumentu, kad šioje byloje aptartas Nurodymas gali būti vertinamas kaip advokato paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas ir yra Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas.
4.3. Kauno apskrities VMI nuomone, keliant klausimą, ar Nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 8 straipsnio ir MAĮ reikalavimus, matyti, jog jis buvo duotas vadovaujantis MAĮ 33 straipsniu, PVM įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi ir PVM sąskaitų faktūrų registro tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55. Nors Nurodyme tiesiogiai nėra pateikiama konkrečios informacijos, iš kurios būtų pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu priimamas Nurodymas, tačiau tik tokie individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime neleidžia Nurodymo pripažinti visiškai nemotyvuotu, t. y. nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo, nes yra nurodytas teisinis šio akto priėmimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. G. V. atstovės advokato padėjėjos Monikos Bielskienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu aukštesniosios instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino G. V. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi G. V., kad skundžiamo nutarimo išvados jai nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šį nutarimą nei pakeisti, nei tuo labiau panaikinti.
9. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
10. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad G. V. atlikti veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors pati G. V. pripažįsta aplinkybę, kad nevykdė VMI Nurodymo ir nepateikė prašomų dokumentų, tačiau savo kaltę neigia ir nurodo, kad ji atsisakė pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamus duomenis, nes prašoma pateikti informacija sudaro advokato profesinę paslaptį, kurią ji, būdama advokatė, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas privalo saugoti. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsniu, G. V. 2018 m. balandžio 17 d. pateikė Nurodymą, kuriuo nurodė per 10 dienų nuo nurodymo gavimo pateikti gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0671) ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672) už 2016 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. G. V. Nurodymas įteiktas 2018 m. balandžio 19 d., tačiau iki 2018 m. gegužės 4 d. G. V. Nurodymo neįvykdė. Minėti registrai iki 2018 m. liepos 20 d. nepateikti. Iš 2018 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tai dienai dar nebuvo pateikusi registrų duomenų, tai yra nebuvo įvykdžiusi 2018 m. balandžio 17 d. mokesčio administratoriaus Nurodymo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, paaiškindama dėl nusižengimo, G. V. atstovė pripažino, jog jos atstovaujamoji nevykdė Nurodymo pateikti duomenis, teigė, jog prašoma pateikti informacija sudaro advokato profesinę paslaptį. Šiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. nevykdė 2018 m. balandžio 17 d. mokesčių administratoriaus Nurodymo. Juo labiau, kad iš pašto siuntų informacijos matyti, kad Nurodymą G. V. gavo.
12. Pagal MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus apskaitos duomenis bei kitą informaciją. MAĮ 422 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad PVM mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, kurių turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.
13. Taigi, mokesčių administratoriaus pareigūnas 2018 m. balandžio 17 d. Nurodymu nurodydamas pateikti reikalaujamus dokumentus, atliko jam teisės aktų pavestas funkcijas, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose mokesčių administravimo srityje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. V. Kauno apskrities VMI Nurodymą skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ir prašė jį panaikinti. 2018 m. vasario 28 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Iš šių duomenų matyti, kad Kauno apskrities VMI Nurodymas yra galiojantis ir privalo būti vykdomas.
14. Apygardos teismas pažymi, kad mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas MAĮ. Šių teisių bei pareigų apimtis nesikeičia dėl mokesčio mokėtojo subjektyvaus vertinimo ir deklaratyvaus manymo apie galimą jo teisių ir pareigų pažeidimą mokesčių administravimo procedūrose. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog prašomi pateikti duomenys atskleistų advokato profesinę paslaptį, pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad mokesčio administratoriaus nurodymas gali būti nevykdomas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas nuobaudos už mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo pagrįstumas, o ne tai, ar prašoma pateikti informacija sudaro advokato profesinę paslaptį.
15. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantė nepaneigė mokesčių administratoriaus teisės reikalauti teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis nustatytu periodiškumu. MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Mokesčių administratorius, taip pat kiekvienas kitas asmuo, kuriam buvo pateikta ar tapo žinoma su mokesčių mokėtoju susijusi paslaptimi laikoma informacija, atsako už šios informacijos paskleidimą įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai leidžia tokią informaciją skleisti (MAĮ 39 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog mokesčių administratorius Nurodyme apibrėžtą informaciją siekia rinkti neteisėtais tikslais, siekdamas ja disponuoti ar naudotis neteisėtai, dėl ko G. V. galėtų kilti realios neišvengiamai neigiamos pasekmės. Ginčo atveju nėra pagrindo manyti, jog dėl advokato veiklos specifikos ir dėl viešojo administravimo institucijos – mokesčių administratoriaus – pagal teisės aktus savo tiesioginių funkcijų mokesčių administravimo tikslais vykdymo ir šios procedūros metu gautos informacijos, kuri sudaro advokato profesinę paslaptį, bet kurią pagal įstatymą mokesčių administratorius turi laikyti paslaptyje, yra (kilo) reali grėsmė mokesčio mokėtojui ar jo klientui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad šioje byloje ginčijamas Nurodymas gali būti vertinamas kaip advokato paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas ir yra Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas.
16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog G. V. žinojo apie jos prievolę mokesčių administratoriui pateikti reikalaujamus dokumentus, tačiau tyčia to nedarė, tai yra be svarbių priežasčių nevykdė mokesčių administratoriaus pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. Nurodymo. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. V. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nors apeliantė prašo administracinio nusižengimo bylą atstovaujamosios atžvilgiu nutraukti, tačiau G. V. kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma, jei teismas matytų būtinybę, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar VMI viršininko 2016-03-25 įsakymu Nr. VA-28 patvirtintų Taisyklių 26.3. punktas ta apimtimi, kuria besąlygiškai reikalaujama sąskaitų faktūrų registre pateikti pirkėjo duomenis, nenumatant išimties advokato profesinę paslaptį sudarančiai informacijai, neprieštarauja Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jam nekyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl Taisyklių 26.3 punkto atitikties Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatoms, toėl nemato pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
18. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje G. V. kaltės, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į visą tai skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją nei pakeisti, nei naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir G. V. atstovės advokato padėjėjos Monikos Bielskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.