Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, todėl, ieškovei prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Byloje ginčas kilo dėl išlaidų už transporto priemonės saugojimą atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir Vilniaus apskrities VPK 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė Sutartį (el. b. t. I, b. l. 6–14), 2016 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 10-ST2-182 Sutartis buvo pratęsta iki 2017 m. gegužės 10 d. (el. b. t. I, b. l. 15); 2017 m. balandžio 13 d. 12 val. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp J. S. (J. S.) (pardavėjo) ir D. A. (pirkėjo) (el. b. t. II, b. l. 137), 2017 m. balandžio 13 d. 14.20 val. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp D. A. (pardavėjo) ir atsakovo (pirkėjo) (el. b. t. II, b. l. 138), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2017 m. birželio 28 d. pranešime apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17699-17 nurodyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.07 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis – atsakovas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį (el. b. t. II, b. l. 139–141), pagal 2017 m. balandžio 13 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, ieškovė, gavusi Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą 2017 m. balandžio 13 d. 19.20 val. atvyko į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), tolimesniam saugojimui (el. b. t. I, b. l. 16), kuri ieškovės yra saugojama iki šiol, tik yra pasikeitusi saugojimo aikštelė – šiuo metu transporto priemonė saugojama aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). (el. b. t. II, b. l. 145–149, 143, 144), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl automobilio Honda Civic valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo“ atsakovas buvo informuotas, kad dėl automobilio grąžinimo jis turi kreiptis į prokuratūrą, ant šio dokumento yra atsakovo rašytinis patvirtinimas, jog leidimą atsiimti automobilį jis gavo 2017 m. birželio 28 d. (el. b. t. II, b. l. 136), 2017 m. gegužės 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 2017 m birželio 12 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pakartotinį pranešimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (el. b. t. I, b. l. 22–31), įrodymų apie atsakovo transporto priemonės atsiėmimą iš ieškovės aikštelės nėra, taip pat nėra įrodymų, kad už saugojimo paslaugą nuo 2017 m. balandžio 22 d. atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. ieškovei yra atlyginta Vilniaus apskrities VPK, kadangi 2017 m. balandžio 21 d. atsakovui surašytas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus raštas dėl automobilio grąžinimo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. SEAKĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai <...>. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Kaip kad nustatyta iš aukščiau aptartos bylos medžiagos, transporto priemonės savininkas ir valdytojas nagrinėjamu atveju yra tas pats asmuo – atsakovas, kuris, pagal aukščiau aptartas teisės aktų nuostatas, privalo atlyginti ieškovei transporto priemonės saugojimo išlaidas po transporto priemonės priverstinio nuvežimo policijos nurodymu pagal Sutartį po eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas.

Akcentuojama, kad atsakovas 2017 m. balandžio 13 d. 14.20 val. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš D. A. įsigijęs transporto priemonę (kurią D. A. taipogi tą pačią dieną 2017 m. balandžio 13 d. 12 val. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš J. S. (J. S.)), tą pačią dieną 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.07 val. vairavo jau jam (atsakovui) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo žmonės, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 128 punktų reikalavimus, ko pasekoje jo valdomai transporto priemonei buvo panaikinta techninė apžiūra, o transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į priverstinai saugomų transporto priemonių aikštelę (el. b. t. I, b. l. 16, t. II, b. l. 134–141). Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas yra D. A. (el. b. t. I, b. l. 20, t. II, b. l. 125), tačiau aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties, pasirašytos 2017 m. balandžio 13 d. 14.20 val., pagrindu transporto priemonę iš D. A. įsigijo atsakovas, eismo įvykis įvyko 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.07 val., vadinasi, eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas ir valdytojas (kaip kad nustatyta iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2017 m. birželio 28 d. pranešimo apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17699-17) buvo atsakovas, o tai, jog VĮ „Regitra“ duomenų bazėje transporto priemonės savininkas nurodytas D. A. nepaneigia 2017 m. balandžio 13 d. 14.20 val. sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nes būtent transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), transporto priemonės įregistravimas/išregistravimas VĮ „Regitra“ nėra nuosavybės teisės atsiradimo/praradimo pagrindas, todėl atsakovui pagrįstai 2017 m. balandžio 21 d. buvo surašytas raštas dėl automobilio grąžinimo ir jis pats pasirašytinai patvirtino leidimą atsiimti transporto priemonę gavęs 2017 m. birželio 28 d. (el. b. t. II, b. l. 136), taigi, jis pats patvirtino, kad leidimą atsiimti automobilį gavo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, gavęs leidimą atsiimti transporto priemonę, nesiėmė jokių veiksmų šiai pareigai įgyvendinti ir tik dėl jo paties kaltų veiksmų (neveikimo) susikaupė skola už transporto priemonės saugojimą pas ieškovę.

Pabrėžtina, kad ūkio subjektas, turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę–komercinę veiklą, taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga – šį atlyginimą sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota SEAKĮ nuostatose. Byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovas turi pareigą atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas po jos priverstinio nuvežimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Sutarties sąlygomis, prašo iš atsakovo priteisti jai 2 385,77 Eur išlaidas už transporto priemonės saugojimą nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) (227 paros × 10,51 Eur už parą pagal Sutarties Priedą Nr. 1).

Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas – atsakovas pats pasirašytinai patvirtino, kad leidimą atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gavo 2017 m. birželio 28 d., tačiau jis jokių aktyvių veiksmų tam, kad transporto priemonė būtų iš saugojimo aikštelės paimta, nesiėmė, atsakovo transporto priemonė netgi iki šiol yra saugojimo aikštelėje ieškovės saugoma. Pabrėžtina, kad kiekvienas rūpestingas ir apdairus turto savininkas ir/ar valdytojas privalo žinoti ir domėtis, kur yra jam nuosavybės teise priklausantis/teisėtai patikėtas valdyti turtas, kartu įvertinti tai, kad mokamos automobilių aikštelės įkainiai nepriklauso nuo saugomos transporto priemonės vertės. Taigi, esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pakankamai ilgą transporto priemonės saugojimą ir dėl to susidariusias saugojimo išlaidas šiuo atveju lėmė paties atsakovo atsainus požiūris į valdytą ir į nuosavybės teise priklausantį turtą bei delsimas atsiimti transporto priemonę iš saugomos aikštelės. Aukščiau aptartas atsakovo neveikimas, teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės valdytojo ir savininko elgesio standarto, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo mažinti išlaidų už transporto priemonės saugojimą dydį nėra – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 2 385,77 Eur išlaidos už transporto priemonės saugojimą. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-511-567/2019).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 385,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 2 385,77 Eur išlaidos už transporto priemonės saugojimą bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 385,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 108 Eur žyminį mokestį.

Teismas šioje byloje patyrė 11,97 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 12 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMADAS“ (į. k. 302308932) iš atsakovo D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 385,77 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir septyniasdešimt septynių euro centų) išlaidas už transporto priemonės saugojimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 385,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.