- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- AS-83-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03604-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- A. B. A.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. A. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriui, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
5Pareiškėjas A. B. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (21/20)-159-885 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento prie LR VRM Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą prie VR VRM priimti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir nacionalinei vizai gauti, neišvykstant iš Lietuvos Respublikos. Kartu su skundu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (21/20)-159-885 vykdymą.
6Pareiškėjas nurodė, kad jis neturi realios galimybės įvykdyti skundžiamu Sprendimu nustatyto įpareigojimo ir išvykti į ( - ), nes jo su šia šalimi nesieja jokie ryšiai, o Lietuvoje jis yra nuo 2015 metų ir turi susikūręs glaudžius socialinius ryšius. Be to, nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, kadangi jis neteks galimybės finansiškai pasirūpinti savo sužadėtine ir mažamečiu sūnumi, negalės dalyvauti vaiko kasdieniame gyvenime.
8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir atnaujino terminą skundui dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. ( - ) ir Migracijos departamento prie LR VRM Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. sprendimo panaikinimo paduoti, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
9Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, turėdamas negaliojantį leidimą laikinai gyventi.
10Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš šalies, jei jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą laiką.
11Teismas vertino, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galimos ekonominės ir socialinės žalos. Nors pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad jis neturi realios galimybės įvykdyti skundžiamu Sprendimu numatyto įpareigojimo ir išvykti į Nigerijos Federacinę Respubliką, nes jo su šia šalimi nesieja jokie ryšiai, o su Lietuva sieja glaudūs socialiniai ryšiai, jis čia gyvena nuo 2015 m., nuo 2015 m. iki 2018 m. studijavo Vytauto Didžiojo Universitete.
12Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išduotas Leidimas gyventi tik įrodė, jog jam buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. birželio 19 d.
13Teismas vertino, kad Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2019-02-28 gimimo įrašas Nr. 171, įrodė, jog pareiškėjas yra D. A., gim. 2019-01-31, tėvas, tačiau patikimų duomenų, jog jis gyvena kartu su vaiko motina K. N. ir rūpinasi šeima, nebuvo.
14Teismas papildomai pažymėjo, kad K. N. su vaiku yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu ( - ) ( - ) administracijos ( - ) seniūnijos 2019 m. kovo 6 d. pažyma), nors yra pateikta 2019 m. liepos 16 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri turėtų patvirtinti, pareiškėjo, tiek jo sugyventinės su vaiku gyvenimą kartu nuomojamame bute, tačiau teismas vertino, kaip neturinčę teisinės reikšmės, nes nei nuomotojo, nei nuomininko nepasirašyta.
15Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jis bus išsiųstas iš Lietuvos ir negalės materialiai pasirūpinti šeima, kadangi į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog pareiškėjas dirba ar gauna kažkokias pajamas ir materialiai padeda išlaikyti vaiką.
17Pareiškėjas A. B. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir prašymą tenkinti – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dėl „( - ) piliečio A. B. A. grąžinimo į ( - )“ Nr. ( - ) galiojimą.
18Pareiškėjas paaiškina, kad nebuvo atsižvelgta ir įvertintos Įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnyje nurodytos aplinkybės, buvimo Lietuvos Respublikoje faktinis laikas, esami socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika, taip pat jo šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
19Pareiškėjas pažymi, kad jį su Lietuva sieja glaudūs socialiniai ryšiai, Lietuvoje gyvena nuo 2015 m. spalio 9 d., nuo 2015 m. iki 2018 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, tačiau mokslus teko sustabdyti, jam su drauge K. N., 2019 m. sausio 31 d., gimė sūnus.
20Pareiškėjas akcentuoja, jog iš bylos pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad Vytauto Didžiojo universitetas tarpininkavo išduodant Lietuvos Respublikos nacionalinę daugkartinę (D) vizą.
21Pareiškėjas pažymi, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra formalumas ir neįrodo bei nepatvirtina faktinės gyvenamosios vietos, t.y. jos gali ir nesutapti.
22Pareiškėjo nuomone, teismo išvadąa jog 2019 m. liepos 16 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra neturinti teisinės reikšmės, nes yra nepasirašyta nuomotojo ir nuomininko, yra nepagrįsta, kadangi prie nuomininkų rekvizitų grafos yra tiek jo, tiek K. N. duomenys rašyti ranka dėl to, kad kartu nuomojasi butą ir gyvena visi kartu, su sūnumi.
23Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, negali įsidarbinti, atsidaryti banko sąskaitos, tačiau su artimųjų pagalba iš Nigerijos ir turimais sukauptais finansais, kurie buvo skirti studijoms, gali materialiai pasirūpinti mažamečiu sūnumi D. A. ir drauge K. N..
24Pareiškėjas papildomai pažymi, kad nesustabdžius Sprendimo dėl įpareigojimo išvykti vykdymo, skundimas taptų formalus ir betikslis, o galimas jo panaikinimas neatstatytų jo pažeistų teisių, dėl to patirtų dideles ir galima nereikalingas finansines išlaidas kelionei iš Lietuvos Respublikos, išgyventų moralinę ir dvasinę traumą dėl išsiskyrimo su vaiku. Taip pat gyvendamas nuo 2015 m. rudens Lietuvoje, jokių teisės pažeidimų ar kitų neteisėtų veiksmų nepadarė.
25Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo atsikarąjį skundą, su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą.
26Atsakovas Migracijos departamentas paaiškina, kad 2019 m. kovo 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjo leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis.
27Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pažymi, kad pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis dėl nacionalinės ar Šengeno vizos išdavimo, ir ją gavęs atvykti į Lietuvos Respubliką (jei atitiks atvykimo sąlygas).
28Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atsikarąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą.
29Atsakovas Migracijos skyrius nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo Migracijos departamento raštą, kuriame buvo prašoma padėti nustatyti neteisėtai šalyje esančio ( - ) piliečio A. B. A., gim. 1989 m. sausio 4 d. buvimo vietą ir jo atžvilgiu priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę,
30Atsakovas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui atvykus į Migracijos skyrių, duomenų ir dokumentų, patvirtinančių teisėtą buvimą šalyje, užsienietis nepateikė. Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 11 d. studijų pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7450529, tačiau pareiškėjui nutraukus studijas, išnyko pagrindas turėti leidimą laikinai gyventi, todėl 2019 m. kovo 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
31Atsakovas papildomai pažymi, kad už neteisėtą gyvenimą Lietuvos Respublikoje, 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui buvo surašytas nutarimas dėl administarcinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Priimto nutarimo pareiškėjas neskundė, vadinasi fakto, kad šalyje jis gyvena neteisėtai, jis neginčija.
32Migracijos skyriaus nuomone, pareiškėjo pateikti dokumentai, įrodantys jo ankstesnį studijavimą Vytauto Didžiojo universitete, yra vertinami kritiškai ir studijų laikotarpiui pareiškėjui buvo išduotas liedimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau studijas nutraukus, pagrindas turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnyko.
33Migracijos skyrius atkreipia dėmesį, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius Sprendimo galiojimą, pareiškėjo statusas šalyje nepasikeistų ir tai nesuteiktų pareiškėjui teisės likti šalyje.
34Migracijos skyriaus nuomone, pareiškėjas nenurodė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žąlą jis patirs nesustabdžius Sprendimo galiojimo. Be to pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, jam nėra atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl vizos gavimo ir ją gavus atvykti į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
37Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos adminsitracinių bylų teisones įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
38ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
40Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo akto galiojimas ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje
41Nr. eAS-900-662/2016).
42Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl sprendimų, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019).
44Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dėl „( - ) piliečio A. B. A. grąžinimo į ( - )“ Nr. ( - ), kuriuo nuspręsta, įpareigoti pareiškėją iki 2019 m. spalio 10 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos į ( - ) galiojimą, motyvuodamas iš esmės tuo, jog išvykus iš Lietuvos Respublikos patirtų moralinę ir dvasinę traumą dėl išsiskyrimo su vaiku.
45Įvertinusi skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – Sprendimo vykdymo sustabdymo – taikymo būtinybės. Skunde išdėstyti argumentai, šiuo atveju, vertintini kaip nesutikimo su Migracijos departamento Sprendime nustatytu savanoriško išvykimo terminu, kuris nesutampa su teismo sprendimo, kuriuo apskųstas Migracijos skyriaus Sprendimas, įsiteisėjimo dieną, motyvai.
46Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, teisėjų kologija konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, kad gyvena kartu su drauge K. N., nuomos sutartis nepasirašyta, duomenų, kad su nuomotoju sutartis sudaryta, nepateikta. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio mėn. 9 d. teikdamas Migracijos departamentui prašymą dėl galimybės pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė akivaizdžiai netikslų gyvenamosios vietos adresą ( - ), nors name yra 53 butai ir nenurodė kitų kontaktinių duomenų, tokiu būdu slapstėsi, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu.
47Tuo atveju, jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos, bus Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis pagrindas Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, kuris gali būti skundžiamas teismui ir reiškiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 str. 2 d. 1 p.), taip pat gali būti stabdomas išsiuntimo sprendimo vykdymas (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 str. 2 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčas dėl Sprendimo panaikinimo taptų beprasmis, kaip teigiama atskirajame skunde.
48Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galimos ekonominės ir socialinės žalos. Pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, įstatymo nustatyta tvarka, nėra atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl vizos gavimo ir ją gavus vėl atvykti į Lietuvos Respubliką.
49Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
51Pareiškėjo A. B. A. atskirąjį skundą atmesti.
52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
53Nutartis neskundžiama.