Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino ir parodymus davė raštu, kur parodė, kad įkūrus UAB „Alba Corporation“ jis buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, po to tapo šios įmonės vieninteliu akcininku. 1998 m. į įmonę dirbti technologu buvo priimtas V. P.. Jam įsakymu buvo pavesta darbų saugos kontrolė, susijusios su tuo dokumentacijos tvarkymas. V. P. iš esmės buvo direktoriaus pavaduotojas, taip ir vadinamas. Vėliau su juo buvo sudaryta, kaip su įmonės direktoriaus pavaduotoju ir darbo sutartis, paliekant jo jau einamas funkcijas: darbų saugos ir įmonės dokumentacijos tvarkymo. V. P. ruošė pareigines ir darbo saugos instrukcijas, su jomis supažindindavo darbuotojus, kontroliavo darbų saugos reikalavimų įmonėje laikymąsi, ruošdavo direktoriaus įsakymus ir didelę dalį jų pasirašydavo kaip įgaliotas asmuo. Į V. P. pareigas įėjo ir darbų paskirstymas konkretiems darbuotojams, ką jis ir atlikdavo. Faktiškai jam buvo pavestas visas darbas, susijęs su įmonės vidaus darbo organizavimu bei tvarka bei to įforminimu. Jis, kaip įmonės vadovas, užsiimdavo komercinės veiklos organizavimu, ieškodavo medžiagų, tiekėjų bei sudarydavo su jais sutartis, rūpinosi įmonės produkcijos ir teikiamų paslaugų realizavimu ir taip pat sudarydavo atitinkamas sutartis su klientais. Jo veiklos sritis buvo įmonės išoriniai ryšiai ir su tuo susijusi veikla. Jo atostogų ar ligos atveju ir šias funkcijas vykdydavo V. P.. 2010-04-02, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su V. V., atostogavo, o įmonės direktoriaus pareigas ėjo V. P.. Įsakymą dėl jo atostogų pasirašė V. P.. Jis nuo 2010-03-24 iki 2010-04-07 buvo Egipte ir apie nelaimingą atsitikimą sužinojo tik grįžęs namo. Iš įmonės darbuotojų ir direktoriaus pareigas nelaimingo atsitikimo metu ėjusio V. P. pasakojimų sužinojo, kad nelaimingo atsitikimo dieną V. V. savavališkai dirbo prie vertikalaus pjovimo staklių ir buvo sužalota, kadangi nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Kadangi nelaimingas atsitikimas buvo traktuojamas kaip lengvas, nustatyta tvarka buvo sudaryta komisija ir jo aplinkybės ištirtos, nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas pateiktas Darbo inspekcijai. Praėjus kuriam laikui nuo įvykio, V. V. buvo nustatytas sunkus kūno sužalojimas ir dėl nelaimingo atsitikimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atlikusi tyrėja jam papasakojo, kad V. V. po sužalojimo sėjo bulves, dirbo kitus ūkio darbus. Mano, kad tai turėjo įtakos jos sveikatos būklei ir neleido tinkamai sugyti sužalotiems pirštams. Po nelaimingo atsitikimo įmonė mokėjo V. V. darbo užmokestį, buvo padengta dalis jos gydymo išlaidų. Vėliau ji pradėjo reikalauti jo nuomone nepagrįstai didelės piniginės kompensacijos.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jos kaltė įrodyta byloje surinkta ir posėdžio metu ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji V. V. apklausta teisiamajame posėdyje 2012-04-30 ir 2014-03-27 parodė, kad UAB „Alba Corporation“ dirbo tinkuotoja - dažytoja. Dažniausiai dirbdavo prie skersavimo staklių, tačiau atleidus dalį bendrovės darbuotojų, tekdavo dirbti ir prie medžio apdirbimo staklių. Bendrovėje įsakinėdavo ir darbus medžio apdirbimo ceche organizuodavo bei skirstydavo direktorius K. J., kai jo nebūdavo jo sūnus Š. J.. Direktoriaus pavaduotojas V. P. nieko neskirstydavo ir medžio apdirbimo ceche nesirodydavo. 2010-04-02 darbą medžio apdirbimo ceche pradėjo 8 val. Bendrovės vadovas K. J. tuo laikotarpiu atostogavo, o bendrovėje medžio apdirbimo ceche tą rytą vadovo jo sūnus Š. J.. Nuo pat ryto jai ir Agnei Krušinskienei buvo pavesta dirbti prie skersavimo staklių. Kiek vėliau Š. J. su D. L. liepė eiti dirbti prie vertikalių medienos apdirbimo staklių, kurios vadinamos „bekeriu“. Prie šių staklių dirbo su bendradarbe D. L., tačiau skirtinguose staklių galuose. Ji leisdavo medžio ruošinius į stakles, o D. L. priiminėjo jau padarytas lenteles. Darbą baigus apie 15.50 val. D. L. išjungė stakles, kadangi išjungimo mechanizmas yra jos staklių pusėje. V. B. nuėmė pjūklą ir abi pradėjo valyti iš staklių drožles. D. L. valėsi su šepetėliu, o ji ranka su pirštine. Ji jau buvo bebaigianti valyti stakles ranka, kai D. L. vėl įjungė stakles. Joms įsijungus skriemuliai pradėjo suktis ir suspaudė jos dešinę ranką ties riešu, todėl negalėjo jos niekaip ištraukti. D. L. išgirdusi jos šauksmą po kelių sekundžių stakles išjungė, todėl staklės nespėjo įtraukti visos rankos. D. L. pašaukė V. B., kuris rankomis atsuko skrėmulį ir jai pavyko ištraukti ranką. Įvykio metu stipriai sužalota jos dešinė ranka. Operacijos metu gydytojas amputavo dešinės plaštakos bevardį pirštą, daugelyje vietų susiuvo didįjį pirštą ir smilių, bei plaštaką įvairiose vietose. Jos niekas neinstruktavo ir nemokė, kaip tvarkingai dirbti su medžio apdirbimo staklėmis jai nebuvo. Nors parašas, kad susipažino su visomis reikalingomis darbui instrukcijomis yra jos, tačiau jokių instrukcijų niekas neskaitė, pati jų taip pat neskaitė, tiesiog žinojo, kaip dirbti, nes mate anksčiau dirbusius darbuotojus. Mano, kad šis nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad medžio apdirbimo staklės buvo netvarkingos, jų apatinės durelės buvo nuimtos, todėl staklės įsijungė. Minėtas stakles, baigusi darbą, valė ne šluotele, o rankos plaštaka. Bendrovė tik retkarčiais nupirkdavo reikiamus įrankius, tačiau jie nuolat dingdavo, nes juos imdavo visi, kas neturėdavo, o pakankamai visų įrankių nebūdavo ir šiaip visi slėpė savo įrankius. Nebuvo supažindinta su vertikalių medienos apdirbimo staklių eksploatavimo instrukcija, kuri buvo surašyta rusų kalba. Rusų kalbą supranta, bet ja neskaito. Iki nelaimingo atsitikimo su tomis staklėmis dirbo keletą kartų.

Liudytoja D. L. apklausta teisiamajame posėdyje 2012-04-30 ir 2014-02-25 parodė, kad nuo 2010-02-23 UAB „Alba Corporation“ buvo įdarbinta dažytoja-plytelių klojėja. Tačiau pagal specialybę nedirbo, visą laiką buvo duodami įvairūs darbai, susiję su medžio apdirbimu. Darbus medžio apdirbimo ceche organizuodavo ir skirstydavo direktorius K. J., kai jo nebūdavo ką reikią dirbti klausdavo jo sūnaus Š. J.. Direktoriaus pavaduotojas V. P. darbų neskirstydavo ir medžio apdirbimo ceche nesirodydavo. 2010-04-02 darbą medžio apdirbimo ceche pradėjo 8 val. Direktorius K. J. tą dieną atostogavo, direktoriaus pavaduotojo V. P. darbe nebuvo. Kas tą dieną vadovavo darbui nežino. V. V. pasakė, kad Š. J. liepė joms eiti dirbti prie vertikalių medienos apdirbimo staklių, kurios vadinamos „bekeriu“. Ryte Š. J. ceche buvo, tačiau negirdėjo, kad jis būtų skirstęs darbus. Prie tų pačių medžio apdirbimo staklių iki darbo dienos pabaigos dirbo su V. V.. V. V. leisdavo medžio ruošinius į stakles, o ji priiminėjo jau padarytas lenteles. Baigusi darbą apie 15.50 val., ji išjungė staklių vieną mygtuką ir staklės sustojo. V. B. iš staklių išėmė pjūklą, kad būtų galima išvalyti medžių pjuvenas. Ji savo pusėje stakles valė turėta šluotele, o V. V. savo pusėje valėsi ranka. Valydama stakles norėjo išvalyti velenėlį, o šis neišsivalė ir jį reikėjo truputį prasukti įjungus stakles. Pažiūrėjusi į apačią, kur buvo V. V., jos nepamatė, todėl pagalvojusi, kad ši išsivalė stakles ir nuėjo, trumpam įjungė stakles. Tik įjungusi išgirdo V. V. šauksmą ir tuoj pat stakles išjungė. Pribėgusi prie jos pamatė, kad jos ranka patekusi tarp staklių skrėmulių. Ji greitai pašaukė sugyventinį V. B., kuris padėjo V. V. ištraukti ranką iš staklių. Atėjusi dirbti prie staklių pastebėjo, kad nuimtos staklių apatinės durelės, kas jas nuėmė nežino. Durelės buvo nuimtos, kad pjaunant medieną išmestų pjuvenas. Kas po įvykio dureles uždėjo atgal nežino. Už darbų saugą bendrovėje buvo atsakingas V. P., kuris duodavo pasirašyti instruktavimo dokumentus, tačiau su jais nesupažindino. Nebuvo instruktuota kaip reikia dirbti prie vertikalių medienos apdirbimo staklių.

Liudytojas V. B. apklaustas teisiamajame posėdyje 2012-04-30 ir 2014-02-25 parodė, kad nuo 2008-11-17 UAB „Alba Corporation“ dirbo gataristu, t.y. iš miško atvežtus apvalius medžio rastus pjauna gataru į medieną. Darbus medžio apdirbimo ceche organizuodavo ir skirstydavo direktorius K. J., kai jo nebūdavo, kokius darbus reikia dirbti, nurodydavo jo sūnus Š. J.. 2010-04-02 Š. J. ryte ceche buvo, tačiau ar jis darbuotojams skirstė darbus nežino, nes nuo pat ryto dirbo prie savo staklių. Minėtą dieną medžio apdirbimo ceche prie vertikalių medienos apdirbimo staklių dirbo jo sugyventinė D. L. ir V. V.. Apie 15.50 val. atėjęs joms pasakė, kad baigiamas darbas ir D. L. išjungė stakles. Jis nuėmė staklių pjūklą, kadangi jo negalima pastoviai laikyti įtempto ant skriemulių. Pjūklą nuėmęs nuėjo prie kitų staklių, moterys valė stakles. Sugyventinei buvo padavęs šluotelę staklėms valytis, nes ji imdavo iš jo. Netrukus D. L. sušuko, kad V. V. staklės įtraukė ranką. Nubėgęs pasižiūrėti pamatė V. V. klūpančią prie staklių, o viena jos ranka buvo įstrigusi tarp staklių skriemulių. Rankomis pasuko vieną skriemulį ir ištraukė jos ranką iš staklių. Jos ranka buvo stipriai sužalota nors ir su pirštine, todėl nubėgęs bendradarbiams, buvusiems lauke pašaukė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Vertikalios medienos apdirbimo staklės, kuriomis sužalota V. V., įjungiamos sekančiai - yra pagrindinis išjungiklis, kurį reikia pasukti, tada paspaudi juodą mygtuką. Pagrindinis išjungiklis atjungia srovę bekeriui. Juodas mygtukas – įjungti, raudonas – išjungti. Kai paspaudi raudoną, turi pasukti, kad atšoktų. Reikia atlikti tris veiksmus: įjungti elektrą, patraukti ir įjunti rankenėlę ir paspausti mygtuką. Išjungiant - paspausti raudoną jungiklį ir atjungti srovę. Išimant pjūklą reikia paspausti tik raudoną mygtuką. Atsidarius durelėms staklės negali įsijungti. Staklės įvykio metu buvo techniškai netvarkingos, nes neveikė išjungikliai, ant jų darbininkai užsukdavo vielą. Staklėse nebūdavo specialaus vamzdžio, kuriuo pjuvenos iš staklių turėtų pasišalint, todėl darbininkai uždėdavo vielas ant blokatorių - išjungiklių, kad pjuvenas išmestu per staklių apatines dureles. Įvykio metu staklių apatinės durelės buvo nuimtos.

Liudytojas Š. J. apklaustas teisiamajame posėdyje 2012-04-30 ir 2014-02-25 parodė, kad UAB „Alba Corporation“ dirbo staklininku. Bendrovės direktoriumi dirbo jo tėvas K. J.. Darbus medžio apdirbimo ceche skirstydavo direktorius K. J., kai jo nebūdavo Š. J. pasakydavo, kad visi dirbtų savo darbus. 2010-04-02 direktorius K. J. atostogavo, o direktoriaus pavaduotojas V. P. nedirbo. Prieš pradedant dirbti, medžio apdirbimo ceche, susirinko visi darbuotojai ir pasiskirstė darbus. Jis nurodė nukentėjusiajai V. V., kad ji eitų dirbti prie skersavimo staklių ar lentelių žievinimo, tačiau jai neliepė eiti dirbti prie vertikalių medienos apdirbimo staklių. Nukentėjusioji pati pasisiūlė eiti dirbti prie vertikalių medienos apdirbimo staklių ir apmokyti D. L.. Kodėl ji taip nusprendė nežino ir tam neprieštaravo. Jis darbų neskirstė, o tiesiog pasakė, kad V. V. eitų dirbti savo darbą, po to išvažiavo dirbti savo darbus. Apie 16 val. ceche visos staklės buvo išjungtos, darbuotojai šlavėsi pjuvenas ir tvarkė darbo vietą. Išeidamas iš patalpų išgirdo šauksmą ir į lauką išbėgusi bendrovės darbuotoja pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. V. V. ranka buvo sužalota valant stakles. Apžiūrėjęs stakles pastebėjo, kad jos buvo išjungtos, nuimtas pjūklas. Staklėse buvo sumontuoti apsaugos mechanizmai, kad jos neįsijungtų. Darbininkai dažnai savavališkai nuimdavo staklių apsaugines dureles ir užkabindavo vieleles ant blokatorių, kad staklės užsivestų be durelių. Tos vielos, kurias vyrai uždėdavo, pasukdavo išjungiklį ir staklės pasileisdavo. Jeigu sugesdavo staklės, atvažiuodavo iš Latvijos meistras jų paremontuoti. Nežino ar buvo koks konkretus darbuotojas paskirtas staklėms prižiūrėti.

Liudytojas V. P. apklaustas teisiamajame posėdyje 2012-04-30, 2014-02-25 ir 2014-06-12 parodė, kad nuo 1998 m. UAB „Alba Corporation“ dirbo technologu, o nuo 2001-10-15 buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju. 1998 metais saugos darbe specialistu bendrovėje buvo priimtas V. S., tačiau jį atleidus kito asmens priimta nebuvo. Kartu už darbų saugą darbovietėje buvo atsakingas tiek jis, tiek bendrovės direktorius K. J.. Dirbant technologu jo darbą reglamentavo technologo pareigybiniai nuostatai. Vienas iš technologo pareigybių sąrašo punktų yra tas, kad jis atsakingas už darbų saugą, t.y. įsakymų ir instrukcijų ruošimą, darbuotojų instruktavimą. Įsakymus bendrovėje rašė ir pats direktorius. Paskyrus jį direktoriaus pavaduotoju dirbo iš esmės tą patį darbą. Direktoriaus pavaduotojo pareigybiniai nuostatai priimti po nelaimingo atsitikimo - 2010-06-19. 2010-04-02 bendrovės direktorius K. J. atostogavo Egipte. Kaip direktoriaus pavaduotojas buvo surašęs įsakymą, jog išleidžia direktorių atostogų. K. J. atostogų metu pavadavo direktorių, tačiau įsakymo dėl jo pavadavimo priimta nebuvo. Realiai tuo metu jis dirbo puse etato ir minėtu laikotarpiu dirbo sargo darbą. Bendrovėje direktorius K. J. darbus buvo paskirstęs sekančiai, jam buvo pavesta organizuoti betono liejimo darbus ir produkcijos pardavimus, o direktorius organizuodavo bei skirstydavo medžio apdirbimo darbus. Jis į medžio apdirbimo darbus nesikišdavo ir patalpose, kur dirbama su mediena, nesilankydavo. Kai direktoriaus nebūdavo, darbams su mediena vadovavo jo sūnus Š. J.. 2010-04-02 naktį dirbo sargu, darbą baigė 8 valandą ryte ir išėjo namo. Apie nelaimingą atsitikimą jam paskambino ir pranešė bendrovės buhalterė, todėl iš karto nuvyko į darbovietę. Nelaimingo atsitikimo metu V. V. dirbo prie vertikalių medienos apdirbimo staklių, baigusi darbą stakles valė rankomis, staklėms įsijungus buvo sužalota jos ranka. Valymo metu staklės negalėjo įsijungti, nes durelės buvo atidarytos, o pjūklas nuimtas, nebent buvo rankiniu būdu užspaustas galinis staklių išjungiklis, kad būtų galima jas paleisti. Galinis išjungimo mygtukas reikalingas tam, kad nebūtų galima paleisti staklių praviromis durimis net ir įjungus paleidimo mygtuką. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registrą matyti, kad V. V. 2009-05-06 pasirašė už tai, kad yra instruktuota pagal 19 instrukcijų, iš kurių viena – Nr. 32 yra „Darbų saugos instrukcija dirbant su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis“. Pats asmeniškai pasikviečia kiekvieną darbuotoją ir supažindina su jam žinoti privalomomis instrukcijomis. Supažindinimas vyksta taip, jis duodavo darbuotojams segtuvą su visomis reikalingomis instrukcijomis paskaityti ir tik nurodydavo svarbiausius dalykus, susijusius su saugiu darbu. Darbuotojas perskaitęs instrukcijas pasirašydavo registre, kad susipažino su visomis instrukcijomis. Darbuotojos V. V. ir D. L. nerodė, kaip reikia praktiškai dirbti su vertikaliomis medienos apdirbimo staklėmis.

2011-11-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( b.l. 194 ).

2010-04-02 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „Alba Corporation“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), prie medžio pjovimo staklių „ZL-50V“. Apžiūros metu nustatyta, kad pjovimo staklės su praviromis viršutinėmis ir apatinėmis metalinėmis durelėmis(17-25 b.l., 1 t. ).

2010-04-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad 2010-04-02 nuo 8.00 iki 15.50 val. darbuotojos D. L. ir V. V. dirbo prie pjovimo staklių – pjaustė medienos ruošinius. Apie 15.50 val. atėjęs V. B. nuėmė staklių juostinį pjūklą ir nunešė jį pagaląsti, o minėtos darbuotojos, stovėdamos priešingose staklių pusėse, pradėjo valymo darbus. D. L. valydama staklių volelių griovelius ir norėdama geriau juos išvalyti, trumpam įjungė stakles, tačiau staiga išgirdo V. V. riksmą išjungė stakles, o pribėgusi pamatė, kad V. V. dešinės rankos pirštai suspausti tarp mažojo velenėlio ir jį sukančių diržų. Pašauktas atbėgo V. B., kuris atsuko didįjį skriemulį ir taip išlaisvino V. V. ranką. Be to, 2010-04-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: darbuotojos V. V. ir D. L. nebuvo apmokytos ir atestuotos eksploatuoti medienos apdirbimo stakles su rankine pastuma, ko pasėkoje, atliekant staklių valymo darbus buvo traumuota V. V. dešinė ranka. Darbdavys savo lokaliniais teisės aktais nenumatė darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. reikalavimus. Darbuotojos V. V. ir D. L. staklių ir jų mechanizmų valymo darbus atliko be tam darbui skirtų priemonių, tuo pažeidė UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcijos Nr. 32 3. p. (staklininko veiksmai baigus darbą) – stakles ir jų mechanizmus valyti tam skirtu šepečiu ( 75-76 b.l., 1 t).

Liudytojas A. P. (Valstybinės darbo inspekcijos atstovas) patvirtino, kad jis dalyvavo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio UAB „Alba Corporation“ tyrime ir patvirtino 2010-04-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, nustatytus nelaimingą atsitikimą sąlygojusius pažeidimus.

2012-12-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2573(12), konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, jog vertikalaus medienos pjovimo staklės ZL-50V buvo techniškai netvarkingos (nelaimingo atsitikimo metu arba staklių blokatoriai buvo demontuoti, arba jie neveikė), o taip pat, kad atliekant pjovimo staklių valymo darbus, minėtas darbo įrenginys buvo įjungtas, bei, kad darbuotoja valė nenaudodama šepečio, t. y. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1. p., Darbo įrenginių naudojimo bendriųjų nuostatų (1 priedas) 2.8. p., Vertikalių juostinių medienos pjovimo staklių (ZL-50V ir modifikacija) eksploatacijos instrukcijos (darbuotojų veiksmai darbo metu), 2.7.2. p. (darbuotojų veiksmai baigus darbą) bei UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcijos Nr. 32 5. p. (staklininko veiksmai darbo metu) ir 3. p. (staklininko veiksmai baigus darbą) reikalavimų nevykdymas, o taip pat UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 - 32. p. 1. d. ir 2. d. reikalavimų vykdymo neužtikrinimas. Išvadoje taip pat akcentuojama, kad jeigu nelaimingo atsitikimo metu dirbti prie pjovimo staklių buvo paskirtos dvi darbuotojos, tai įmonėje turėjo būti parengta ir patvirtinta instrukcija su atitinkamais konkrečiais nurodymais ir reikalavimais, informuojančiais, kaip saugiai dviem darbuotojams dirbti jiems pavestą darbą, naudoti darbo įrenginį (dėl dirbančių dviejų darbuotojų atsiranda papildomi rizikos faktoriai). Skirdamas naują užduotį darbuotojui, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turėjo įsitikinti darbuotojų gebėjimu atlikti užduotį (tiriamu atveju svarbu ar darbuotojos V. V. ir D. L. turėjo atitinkamą kvalifikaciją ir specialų profesinį pasiruošimą, kurie leistų dirbti su pjovimo staklėmis, tačiau tyrimo medžiagoje minėtų duomenų nėra), ar darbuotojos žino saugius darbo atlikimo būdus, ir nuspręsti, ar reikia papildomai instruktuoti. Instruktuojama galėjo būti įvairiai: nuo žodinio nurodymo iki individualaus instruktavimo kartu su rašytine instrukcija, atsižvelgiant į rizikos prigimtį ir laipsnį, o papildomo instruktavimo faktą galima nustatyti iš instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir (arba) specialioje instruktavimo registravimo kortelėje esančių atitinkamų įrašų (instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale apie V. V. ir D. L. papildomą instruktavimą įrašų, kaip ir pačios specialios instruktavimo registravimo kortelės tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra). Be to, prieš pradedant darbuotojoms V. V. ir D. L. vykdyti darbus, susijusius su pjovimo staklių naudojimu ir jų priežiūra, minėtos darbuotojos turėjo išklausyti minėtų darbo priemonių naudojimui skirtas instrukcijas. Jeigu tiriamo įvykio metu būtų įgyvendintos visos organizacinės ir techninės saugos priemonės, tai nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Blokatorių apraišiojimą vielelėmis galima būtų sieti su bandymu minėtus blokatorius išjungti, tačiau tokiu atveju darbo įrenginys būtų techniškai netvarkingas. Jeigu įvykio metu pjovimo staklėse būtų įrengtos techniškai tvarkingos apsaugos ir blokatoriai, tai nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. (8-17 b.l., 3 t.)

Ekspertas A. U. paaiškino, kad surašė 2012-12-13 ekspertizės aktą Nr. 11-2573(12). Darbas su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V tiek technologinis, tiek aptarnavimas, vientisas procesas, kadangi eksploatacijos instrukcijoje gamintojas nurodo, kokia turi būti darbo pradžia, saugos priemonės, po darbų atlikimo nurodoma, kaip stakles išvalyti ir kt. Valymą traktuoja kaip darbą su įrenginiu, tai vienas iš darbo etapų. Darbui su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V darbuotojas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, t.y. specialų profesinį pasiruošimą ir tai patvirtinantį pažymėjimą. Darbdavys turėjo neprileisti dirbti nekvalifikuoto asmens. Prie staklių dirbusios darbuotojos tokios kvalifikacijos neturėjo. Viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo ta, kad pjovimo staklės buvo netvarkingos. Jei įrenginys techniškai tvarkingas, t. y. su techniškai tvarkingais blokatoriais, valymo metu jie atliktų gamintojo numatytą vieną iš saugos funkcijų – apsaugotų nuo tyčinio ar netyčinio staklių įjungimo. Tyrimo medžiagoje užfiksuotas faktas, kad staklių blokatoriai buvo apsukami vielelėmis. Gamintojas pateikdamas į rinką įrenginį numato visas saugos priemones. Darbdavys, jei mato, kad tokių apsaugos priemonių neužtenka, turi teisę numatyti papildomas saugos priemones. Kita nelaimingo atsitikimo priežastis, kad darbuotoja įrenginį valė su ranka. Darbuotojas gali nežinoti, kaip saugiai dirbti su staklėmis, jeigu nėra tinkamai instruktuotas. Kaip saugiai dirbti su įrenginiais numatoma įmonės lokaliuose dokumentuose. Ekspertizės akte nurodyta, kad V. V. pasirašytinai supažindinta su UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 dirbant su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V, tačiau tai dar nereiškia, jog ji buvo tinkamai apmokyta dirbti su minėtu įrenginiu. Pagal bylos medžiagą, V. V. instruktavimas kaip dirbti su staklėmis buvo fiktyvus. Darbdavys turi įvertinti, ar darbuotojas turi žinių ir kvalifikacijos dirbti. Darbdavys privalo pateikti darbuotojui medžiagą susipažinimui ir apmokyti praktikoje kaip saugiai dirbti su įrenginiu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Kadangi prie staklių dirbo dvi darbuotojos, jos abi turėjo būti instruktuotos kaip saugiai dirbti. Dokumentuose nenurodyta kaip prie staklių dirbti dviem darbuotojams, todėl atsiranda nesuderinamumo faktas, to išvengimui ir turi būti numatomi saugos reikalavimai. Šioje įmonėje instruktuoti turėjo darbdavys arba darbdaviui atstovaujantis asmuo, t.y. įgaliotas asmuo pagal įstatymą. Darbdavio įgalioto asmens pareigos numatytos norminiuose dokumentuose. Asmeniui, kuriam pavedami instruktavimo darbai įmonėje, turi būti atestuotas pagal reikalavimus. Tai patvirtina darbų saugos pažymėjimas. Esant įsakymui dėl direktoriaus atostogų, darbdavio pareiga yra perduoti dalį savo funkcijų, pareigų įgaliotiems asmenims. Jei buvo direktoriaus pavaduotojas, reikia žiūrėti, ar pavaduotojui tokios pareigos buvo suteiktos, tam turi būti juridinis pagrindas, ar pareiginiuose nuostatuose tai numatyta. Kitas darbuotojas, ne administracijos atstovas, gali duoti nurodymus, jei tai numatyta pareiginiuose nuostatuose. Įmonės darbų saugos specialisto funkcijos yra tokios, kurios nurodytos įmonės dokumentuose, gali būti ir funkcija kontroliuoti ir kt. Įmonė gali net samdyti saugos įstaigų specialistą tiems darbams, net esant įmonėje tokiam specialistui.

2010-04-14 specialisto išvadoje Nr. G 112/10(13) konstatuota, kad V. V. nustatyti sužalojimai: dešinės plaštakos IV-to piršto trauminė amputacija, plėštinės II-III-V-to pirštų žaizdos. Sužalojimai padaryti galimai pjovimo staklių dalimis. Medicininiuose dokumentuose nurodytas traumos laikas – 2010-04-02 apie 15.55 val. Dešinės plaštakos IV-to piršto netekimas suteikia 15 procentų pastovaus bendro darbingumo netekimą. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (116 b.l., 1 t.).

2010-10-29 specialisto išvadoje Nr. G 15-112/10(13) konstatuota, kad V. V. nustatyti sužalojimai : dešinės plaštakos IV-to piršto trauminė amputacija, su II-III-V-to pirštų kontraktūra. Dešinės plaštakos piršto netekimas pamatinio pirštikaulio lygyje ir trijų plaštakos pirštų nejudrumas pusiau sulenktoje padėtyje sukelia 45 procentų pastovaus darbingumo netekimą. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (121 b.l., 1 t.).

UAB „Alba Corporation“ direktoriaus K. J. 2005-06-07 įsakymu Nr. (be numerio), į eksploatacija įvedamos vertikalaus medienos pjovimo staklės ZL-50V (178 b.l., 3 t.).

Vertikalių juostinių medienos pjovimo staklių (ZL-50V ir modifikacija) eksploatacijos instrukcija (Šiaulių apygardos prokuratūros vertėjos I. D. vertimas iš rusų į lietuvių kalbą). Eksploatacijos instrukcijos 2.2.1. p. (saugos reikalavimai) nurodyta, kad staklėse įrengti apsauginiai skriemulių dangteliai fiksuojami trijuose taškuose - ant dvejų kilpų ir vieno fasoninio sraigto. Apsauginiai skriemulių dangteliai įrengti jungikliai (minėti apsaugos įtaisai dar vadinami blokuojančiais apsaugas, blokatoriais. Toliau – blokatoriai) pašalinantys staklių įjungimą esant demontuotai apsaugai, 2.5.1. p. (darbuotojų veiksmai prieš pradedant darbą) – kad vizualiai apžiūrėti darbo vietą ir staklių vietą, ir įsitikinti, kad viskas yra tvarkinga, tame tarpe apsaugos priemonių stovis ir blokuojančių priemonių efektyvumas, 2.6.5. p. (darbuotojų veiksmai darbo metu) - bet kokių operacijų atlikimo metu, susijusių su staklių aptarnavimu ar remontu, būtina atjungti elektros variklį iš elektros tiekimo tinklo ir iškabinti įspėjamąjį ženklą: „Nejungti - dirba žmonės“, o 2.7.2. p. (darbuotojų veiksmai baigus darbą) – kad po visiško judančiųjų dalių sustabdymo, nuimti skriemulių apsaugą ir šepečio pagalba nurinkti drožles (131-146 b. l, 2 t., originalas rusų kalba supakuotas į voką, laikomas prie bylos).

2010-04-02 Lietuvos Respublikos VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus R1. Reilavimo 3. p., nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu vertikalių juostinių medienos pjovimo staklių (ZL-50V ir modifikacija) eksploatacijos instrukcija nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus (184 b. l., 1 t.).

UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 dirbant su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V, patvirtinta 2005-05-30 direktoriaus K. J.. Instrukcijos 27. p. (būtinos saugos priemonės) nurodyta, kad apsauginiai aptvarai, nurodyti staklių pase, turi būti pastatyti ir tvarkingai prižiūrimi. Nuimti aptvarus ir dirbti be jų draudžiama, 32. p. – kad staklėse įrengti blokatoriai turi neleisti įjungti stakles, jeigu: 1. d. - nuimti aptvarai; 2. d. – atidarytos aptvarų durelės, 5. p. (staklininko veiksmai darbo metu) - kad atliekant bet kurias operacijas staklių aptarnavimui ar remontui, būtina atjungti elektros variklį nuo tinklo ir pakabinti atitinkamą ženklą: „Nejungti dirba žmonės“, o 3. p. (staklininko veiksmai baigus darbą) – nuimti juostinį pjūklą, išvalyti su šepečiu pjuvenas (65-71 b.l., 1 t.).

Iš 2008-07-16 darbo sutarties Nr. 174 kopijos matyti, kad V. V. dirbo UAB „Alba Corporation“ tinkuotojos-dažytojos pareigose (72 b.l, 1 t.).

Iš 2010-02-22 darbo sutarties Nr. 206 kopijos matyti, kad D. L. dirbo UAB „Alba Corporation“ dažytojos, plytelių klojėjos pareigose.

Iš darbuotojų instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo lapų (žr. atitinkamai m. 65 ir 70 lapus) matyti, kad V. V., kaip tinkuotojai-dažytojai periodinis instruktavimas darbo vietoje buvo atliktas 2009-05-06 (minėta darbuotoja buvo instruktuota pagal 19 instrukcijų: 2, 4, 5, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 32 ir 34) (kopija 93-94 b.l., 1 t.)., o D. L., kaip dažytojai-plytelių klojėjai, periodinis instruktavimas darbo vietoje buvo atliktas 2010-02-22 (minėto instruktavimo metu D. L. buvo instruktuota pagal 22 instrukcijas: Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 32 ir 34). Šie instruktavimo pravedimo faktai patvirtinti instruktuojančiojo (instruktavo V. P.) ir instruktuotų darbuotojų parašais (žurnalo originalas supakuotas į voką, laikomas prie bylos).

Iš 1995-04-18 darbo sutarties Nr. 1 kopijos matyti, kad K. J. nuo 1995-04-18 iki įvykio dirbo UAB „Alba Corporation“ direktoriumi (52-55 b.l., 1 t.).

UAB „Alba Corporation“ direktoriaus K. J. 1998-10-10 įsakymas Nr. 11 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“, kuriuo direktorius perduota teisės ir pareigas saugos darbe klausimais darbų saugos specialistui V. S. pagal patvirtintus pareiginius nuostatus; 6 p. įsakymo vykdymo kontrolę pasilieka sau (14-15 b.l., 2 t).

Saugos darbe specialisto pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose 1998-12-10 direktoriaus K. J., 2.1. p. nustatyta, kad „specialistas siekdamas, kad bendrovėje būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos vykdo traumatizmo, profesinių ligų profilaktiką, kontrolines, organizacines ir kitas funkcijas“; 2.2 p. specialistas tikrina ar eksploatuojamos darbo priemonės atitinka norminių aktų saugos darbe reikalavimus, 2.4.p. specialistas organizuoja saugos darbe instrukcijų rengimą bendrovėje ir tikriną jų kokybę, organizuoja darbuotojų mokymą saugos darbe klausimais ir kt. (14-15 b.l., 2 t).

Iš 1998-06-11 darbo sutarties Nr. 20 kopijos matyti, kad UAB „Alba Corporation“ 2000-05-01 su V. S. darbo sutartis nutraukta (185 b.l., 3 t).

Iš 1998-06-10 darbo sutarties Nr. 19 kopijos matyti, kad V. P. UAB „Alba Corporation“ priimtas į technologo pareigas (186-187 b.l., 3 t.).

Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijos matyti, kad 2001-10-15 UAB „Alba Corporation“ su V. P. darbo sutartis Nr. 19 pakeista 2001-10-15 (183 b.l., 3 t. ).

Iš 2001-10-15 darbo sutarties Nr. 58 kopijos matyti, kad V. P. UAB „Alba Corporation“ priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas pagal (186-187 b.l., 3 t.).

UAB „Alba Corporation“ direktoriaus pavaduotojo pareigybiniai nuostatai Nr.04, patvirtinti 2010-06-19 direktoriaus K. J., su jais V. P. pasirašytinai supažindintas 2010-06-19 (50-51 b.l., 2 t. ).

UAB „Alba Corporation“ direktoriaus pavaduotojo V. P. 2010-03-09 įsakymu Nr. 16 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, direktoriui K. J. suteikiamos eilinės kasmetinės atostogos nuo 2010-03-15 iki 2010-04-12 (49 b.l., 2 t).

UAB „Saugotyra“ darbų saugos pažymėjimo B Nr.264488 kopija patvirtina, kad V. P. 2007-09-30 darbų saugos pažymėjimas, leidžiantis dirbti įvairiose ekonominės veiklos įmonėse (49 b.l., 2 t).

BK 176 str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2010-04-02 apie 15.55 val. UAB „Alba Corporation“ darbo patalpose, darbuotojoms D. L. ir V. V. užbaigus darbą ir valant medienos pjovimo stakles bei D. L. trumpam įjungus stakles, kad išvalyti minėtų staklių volelio griovelius, dėl ko staklių judančiomis dalimis buvo traumuota V. V. dešinė ranka. V. V. buvo traumuota jos dešinei rankai patekus tarp veikiančių pjovimo staklių judančių dalių (tarp mažojo skriemulio ir diržų).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte, surašytame 2010-04-16, įvardintas šios nelaimingo atsitikimo priežastys. Darbuotojos V. V. ir D. L. nebuvo apmokytos ir atestuotos eksploatuoti medienos apdirbimo stakles su rankine pastuma, ko pasėkoje, atliekant staklių valymo darbus buvo traumuota V. V. dešinė ranka. Darbdavys savo lokaliniais teisės aktais nenumatė darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. reikalavimus. Darbuotojos V. V. ir D. L. staklių ir jų mechanizmų valymo darbus atliko be tam darbui skirtų priemonių, tuo pažeidė UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcijos Nr. 32 3. p. (staklininko veiksmai baigus darbą) – stakles ir jų mechanizmus valyti tam skirtu šepečiu ( 75-76 b.l., 1 t).

2012-12-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-2573(12), konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, jog vertikalaus medienos pjovimo staklės ZL-50V buvo techniškai netvarkingos (nelaimingo atsitikimo metu arba staklių blokatoriai buvo demontuoti, arba jie neveikė), o taip pat, kad atliekant pjovimo staklių valymo darbus, minėtas darbo įrenginys buvo įjungtas, bei, kad darbuotoja valė nenaudodama šepečio. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1. p., Darbo įrenginių naudojimo bendriųjų nuostatų (1 priedas) 2.8. p., Vertikalių juostinių medienos pjovimo staklių (ZL-50V ir modifikacija) eksploatacijos instrukcijos (darbuotojų veiksmai darbo metu), 2.7.2. p. (darbuotojų veiksmai baigus darbą) bei UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcijos Nr. 32 5. p. (staklininko veiksmai darbo metu) ir 3. p. (staklininko veiksmai baigus darbą) reikalavimų nevykdymas, o taip pat UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 - 32. p. 1. d. ir 2. d. reikalavimų vykdymo neužtikrinimas. Ekspertizės akte konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jeigu tiriamo įvykio metu būtų įgyvendintos visos organizacinės ir techninės saugos priemonės. Taip pat akcentuojama, kad jeigu įvykio metu pjovimo staklėse būtų įrengtos techniškai tvarkingos apsaugos ir blokatoriai, tai nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs (8-17 b.l., 3 t.) .

Abu šie dokumentai patvirtina nelaimingo atsitikimo priežastis, t.y. UAB „Alba Corporation“ eksploatuojamos vertikalios juostinių medienos pjovimo staklės ZL-50V buvo techniškai netvarkingos ir dirbi paskirtos neapmokytos ir neinstruktuotos darbuotojos V. V. ir D. L., kas ir sąlygojo atsiradusių padarinių kilimą.

Byloje surinktais įrodymai nustatyta, kad tiriamo įvykio metu vertikalios medienos pjovimo staklės ZL-50V buvo techniškai netvarkingos. Staklių ZL-50V eksploatacijos instrukcijos 2.2.1. p. (saugos reikalavimai) nurodyta, kad staklėse įrengti apsauginiai skriemulių dangteliai fiksuojami trijuose taškuose - ant dvejų kilpų ir vieno fasoninio sraigto. Apsauginiai skriemulių dangteliai įrengti jungikliai pašalinantys staklių įjungimą esant demontuotai apsaugai. (131-146 b. l, 2 t.). Iš šio punkto aprašymo matyti, kad pjovimo staklės turėjo būti su įrengtais blokatoriais, skirtais pašalinti staklių įjungimo galimybę esant demontuotoms apsaugos metalinėms durelėms arba jam esant atidarytoje padėtyje. 2010-04-02 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūros metu nustatyta, kad pjovimo staklės yra su praviromis viršutinėmis ir apatinėmis metalinėmis durelėmis (17-25 b.l., 1 t. ). Tiek V. V., tiek D. L. ir V. B. teisme parodė, jog apatinės metalinės durelės, dirbant su staklėmis ir jas valant, buvo nuimtas. Kas dureles pastatė į vietą po nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nenustatyta. Be to, liudytojai V. B. ir Š. J. patvirtino, kad kartais darbininkai uždėdavo vielas ant blokatorių - išjungiklių, kad staklės užsivestu be durelių. Ekspertizės akte Nr. 11-2573(12), nurodyta, kad blokatorių apraišiojimą vielelėmis galima būtų sieti su bandymu minėtus blokatorius išjungti, tokiu atveju darbo įrenginys būtų techniškai netvarkingas (8-17 b.l., 3 t.). Tyrimo metu nenustatyta ar įvykio metu blokatoriai buvo apraišioti vielelėmis, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog įrenginys turėjo ne visas gamintojo nurodomas apsaugas. Įvykio metu staklių apatinės metalinės durelės buvo nuimtos, todėl staklės turėjo neįsijungti, net D. L. jas ir įjungus, tačiau staklės įsijungė kai V. V. jas valė. Duomenų, kad pačios darbuotojos galėjo nuimti apsaugines durelės ir galimai uždėti vieleles ant blokatorių nėra. UAB „Alba Corporation“ kaip darbdavio pareiga buvo užtikrinti, jog medienos pjovimo staklės ZL-50V turėtų visas gamintojo instrukcijoje nurodomas apsaugas, kurios užtikrintų darbuotojų, esančių pavojingoje zonoje, saugumą, kad būtų išvengta sąlyčio su pavojingomis įrenginio dalimis rizikos, dėl ko gali įvykti nelaimingi atsitikimai.

Pažymėtina, kad darbuotojos V. V. ir D. L. neturėjo specialaus profesinio pasiruošimo ir atitinkamos kvalifikacijos darbui su minėtu įrenginiu. Pagal vertikalių juostinių medienos pjovimo staklių (ZL-50V ir modifikacija) eksploatacijos instrukcijos 1.1. p. (bendrieji nurodymai) ir UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 reikalavimus, prie pjovimo staklių gali būti leidžiami tik tie asmenys, kurie turi tam tikrą specialų profesinį pasiruošimą ir atitinkamą kvalifikaciją. Nukentėjusioji V. V. bei liudytoja D. L. specialaus profesinio pasiruošimo ir tai patvirtinančių atestatų bei pažymėjimų neturėjo, todėl jos neturėjo teisės dirbti su minėtu darbo įrenginiu.

Neabejotina, jog vertikalios medienos pjovimo staklės ZL-50V buvo pavojingas įrenginys (turi judančių dalių, prie kurių prisilietęs asmuo gali būti traumuotas), kurio naudojimas ne pagal gamintojo nurodytus reikalavimus gali būti nesaugus su įrenginiu dirbančiam asmeniui, todėl darbdavys yra atsakingas už savo darbuotojų instruktavimą su šiuo įrenginiu.

Taip pat viena iš nelaimingą atsitikimą lėmusių priežasčių - nekvalifikuotų ir neapmokytų darbuotojų paskyrimas atlikti darbus, su kurių galima rizika jie nesupažindinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad prie medienos pjovimo staklių buvo paskirtos dirbti dvi darbuotojos. Ekspertizės akte Nr. 11-2573(12) nurodyta, kad jeigu nelaimingo atsitikimo metu dirbti prie pjovimo staklių buvo paskirtos dvi darbuotojos, tai įmonėje turėjo būti parengta ir patvirtinta instrukcija su atitinkamais konkrečiais nurodymais ir reikalavimais, informuojančiais, kaip saugiai dviem darbuotojams dirbti jiems pavestą darbą, naudoti darbo įrenginį, nes dėl dirbančių dviejų darbuotojų atsiranda papildomi rizikos faktoriai (8-17 b.l., 3 t.). UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcijoje Nr. 32 ir kitose teismui pateiktose instrukcijose atitinkamų saugos reikalavimų nėra. Taip pat, įmonės darbuotojai turėjo būti supažindinti su darbo įrenginio gamintojo parengta eksploatacijos instrukcija, tačiau kaip nurodė V. V. ir D. L. jos su vertikalaus medienos pjovimo staklių ZL-50V gamintojo pateikta eksploatacijos instrukcija supažindintos nebuvo. Pažymėtina, kad minėta instrukcija be jokios įmonės vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens tvirtinamosios žymos su patvirtinimo data, surašyta rusų kalba, jos vertimas į lietuvių kalbą atliktas po nelaimingo atsitikimo (instrukcijos vertimas - 131-146 b. l, 2 t.).

Darbdavys privalo pateikti darbuotojui medžiagą susipažinimui ir apmokyti praktikoje kaip saugiai dirbti su pavojingu įrenginiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog kad V. V., kaip tinkuotojai-dažytojai periodinis instruktavimas darbo vietoje buvo atliktas 2009-05-06 (minėta darbuotoja buvo instruktuota pagal 19 instrukcijų: 2, 4, 5, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 32 ir 34), o D. L., kaip dažytojai-plytelių klojėjai, periodinis instruktavimas darbo vietoje buvo atliktas 2010-02-22 (minėto instruktavimo metu D. L. buvo instruktuota pagal 22 instrukcijas: Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 32 ir 34). Šie instruktavimo pravedimo faktai patvirtinti instruktuojančiojo V. P. ir instruktuotų darbuotojų parašais. Šiuo atveju UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 dirbant su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V (65-71 b.l., 1 t.) aktuali ir susijusi su šiuo konkrečiu atveju, kadangi nukentėjusioji buvo sužalota vertikalaus medienos pjovimo staklėmis. Instrukcijos 1 p. numato, kad dirbti staklėmis leidžiama asmenims, turintiems specialų profesinį pasiruošimą ir jį patvirtinantį pažymėjimą, išklausiusiems įvadinį instruktavimą. V. V. ir D. L. patvirtino, kad jos tik pasirašė už susipažinimą su instrukcijomis, tačiau joms praktiškai nebuvo parodyta, kaip dirbti su įrenginiu ir jį valyti. Ekspertas A. U. įrenginio valymą vertina kaip darbą su įrenginiu ir laiko vienu iš darbo etapų. Jis paaiškino, kad V. V. ir D. L. pasirašytinai supažindintos su UAB „Alba Corporation“ darbuotojų saugos instrukcija Nr. 32 dirbant su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V, tačiau tai dar nereiškia, jog jos buvo tinkamai apmokytos dirbti su minėtu įrenginiu. Darbdavys, būdamas stipresnioji darbo santykių pusė, turi užtikrinti, jog darbuotojas tiek teoriškai, tiek praktiškai žinotų, kaip saugiai dirbti su pavojingu įrenginiu, juolab, jog tokius reikalavimus kelia ir gamintojas įrenginio instrukcijoje. Kadangi šiuo atveju darbuotojos nebuvo apmokytos ir instruktuotos, kaip saugiai dirbti su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V, tuo pačiu ir jas valyti tik su šepečiu, nėra pagrindo teigti, kad darbdavys tinkamai instruktavo savo darbuotojas dėl saugaus darbo su vertikalaus medienos pjovimo staklėmis ZL-50V.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus, pagal nukentėjusiųjų skaičių – į pavienius ir grupinius, pagal ryšį su darbu - į susijusius ir nesusijusius su darbu (42 straipsnis). Avarija apibrėžta kaip nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai (2 straipsnio 1 punktas). Sisteminis BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti tiek nelaimingas atsitikimas, tiek avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų.

2010-04-14 specialisto išvadoje Nr. G 112/10(13) nurodyta, kad 2010-04-02 dėl patirto kūno sužalojimo - dešinės plaštakos IV-to piršto trauminė amputacija, plėštinės II-III-V-to pirštų žaizdos, nukentėjusiai V. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (116 b.l., 1 t.), o 2010-10-29 specialisto išvadoje Nr. G 15-112/10(13) nurodyta, kad dėl netekus didelės dalies – keturiasdešimt penkių procentų – darbingumo, V. V. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kartu konstatuojant, jog darbingumo netekimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su 2010-04-02 patirta gamybine trauma, tai yra dėl išsivysčiusių potrauminių komplikacijų - IV-to piršto trauminė amputacijos, su II-III-V-to pirštų kontraktūros (121 b.l., 1 t.).

Taigi, ištirtais įrodymais, atskleistas priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių – nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad neapmokytos ir neinstruktuotos darbuotojos V. V. ir D. L. dirbo prie neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų medienos apdirbimo staklių.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Darbdavys pagal šį BK straipsnį neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui.

Kaltinamasis K. J. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, kad už darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą buvo atsakingas ne jis, o UAB „Alba Corporation“ direktoriaus pavaduotojas V. P., kuriam tokias teises, pareigas ir žinoma atsakomybę buvo delegavęs savo priimtais lokaliniais teisės aktais.

Kaltinamasis K. J. dalį funkcijų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbe, iš jų dėl saugos darbe instrukcijų ruošimo, darbo saugos reikalavimų laikymosi ir instruktavimo pagal UAB „Alba Corporation“ technologo pareigybinius nuostatus Nr.01, buvo perdavęs technologui V. P., tačiau jį paskyrus direktoriaus pavaduotoju, šių funkcijų lokaliniais teisės aktais vėl vykdyti V. P. nepaskyrė. 1998-06-10 Darbo sutarties Nr. 19 kopija patvirtina, kad V. P. UAB „Alba Corporation“ priimtas į technologo pareigas (186-187 b.l., 3 t.). 2001-10-15 Darbo sutarties Nr. 58 kopija patvirtina, kad V. P. UAB „Alba Corporation“ priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas (186-187 b.l., 3 t.). Tik po nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko 2010-04-02, buvo priimti UAB „Alba Corporation“ direktoriaus pavaduotojo pareigybiniais nuostatai Nr.04, su jais V. P. pasirašytinai supažindintas 2010-06-19. (50-51 b.l., 2 t. ). Nors direktoriaus pavaduotojas V. P. buvo baigęs darbų saugos kursus ir turėjo pažymėjimą, leidžiantį atlikti darbų saugos instruktažus, ruošė pareigines ir darbo saugos instrukcijas, su jomis supažindindavo darbuotojus, tačiau tokia darbo funkcija jam nebuvo numatyta, todėl akivaizdu, kad bendrovės direktorius K. J. lokaliais teisės aktais savo pareigas dėl instrukcijų ruošimo, darbuotojų mokymo ir instruktavimo kitiems asmenims neperdavė.

Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad UAB „Alba Corporation“ nebuvo paskirtas asmuo, kuris atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, nebuvo jokio įmonės tvarkomojo dokumento šiuo klausimu, nes paskyrimui turėjo būti priimtas direktoriaus įsakymas, pareigybiniai nuostatai ar kitos lokalus teisės aktas, kuriame konkrečiai nurodoma, kad direktorius K. J. perleidžia dalį savo pareigų ir teisių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Netikėti nurodytais nukentėjusiosios V. V. ir liudytojų V. P., D. L. ir V. B. parodymais nėra teisinio pagrindo, jie iš esmės yra neprieštaringi ir nuoseklūs. Viso proceso metu nukentėjusioji nuosekliai, išsamiai ir kategoriškai parodė apie tai, kad būtent Š. J. nurodė jai ir D. L. dirbti prie medžio pjovimo staklių „ZL-50V“. Šias faktinę aplinkybę patvirtino liudytoja D. L., kad įvykio dieną iš V. V. sužinojo, jog Š. J. liepė joms eiti dirbti prie minėtų staklių. Šiuo atveju nelogiška būtų manyti, jog V. V. savo iniciatyva ėmėsi dirbti fiziškai sunkesnį darbą nei dirbo prieš tai.

Kartu teismas pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktos informacijos matyti (175, 180-185 b. l., 2 t.), kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriaus direktoriaus 2010-06-04 sprendimu Nr. SNP-11 nagrinėjamas 2010-04-02 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi V. V. buvo skirta 3753,32 Lt ligos pašalpa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nuo 2010-10-07 jai skirta netekto darbingumo pensija, o nuo 2010-08-05 iki 2013-10-04 mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, tačiau vertindamas šiuos duomenis teismas pažymi, kad draudžiant darbuotoją pagal minėtą Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga socialinio draudimo įstatymą atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo. Be to, minėtas socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam. Todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį bendraisiais pagrindais.

Ieškovė prašo teismo priteisti 3054,55 Lt turtinę žalą iš civilinio atsakovo UAB „Alba Corporation“ ir nurodo, kad turtinę žalą susidaro - kuras (benzinas A95E) važinėjant po įvairias gydymo įstaigas (4360 km/154 ltr,), viso 675,61 Lt; automobilio amortizacija - 2180 Lt (4360 x 0.5 cnt); gydymui skirti vaistai - 78,88 Lt; gydymas - 100 Lt, mankšta - 20,06 Lt. Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus : kvitus už vaistus – 31,06 Lt (169 b. l., 1 t.), už kurą 675,61 Lt (170–172 b. l., 1 t.), už gydymą 126,00 Lt ir 20,06 Lt (mankšta) (173 b. l., 1 t.). Akivaizdu, jog dėl darbe patirtos traumos ieškovė patyrė išlaidų vykstant į gydymo įstaigas, įsigyjant medikamentus ir patyrė kitų gydimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teismas iš civilinio atsakovo UAB „Alba Corporation“ iš dalies priteisia, rašytiniais įrodymais patvirtintą, prašomos turtinės žalos atlyginimą už 852,73 Lt. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes nepagrįstas jokiais įrodymais.

Pasisakydamas dėl reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. 2010-10-29 specialisto išvadoje Nr. G 15-112/10(13) nurodyta, kad V. V. nustatyti sužalojimai - dešinės plaštakos IV-to piršto trauminė amputacija, su II-III-V-to pirštų kontraktūra. Dešinės plaštakos piršto netekimas pamatinio pirštakaulio lygyje ir trijų plaštakos pirštų nejudrumas pusiau sulenktoje padėtyje sukelia 45 procentų pastovaus darbingumo netekimą. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (121 b.l., 1 t.). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose (162-167 b. l., 1 t.), nurodytas V. V. taikyto gydymo pobūdis, eiga ir trukmė, o būtent ji operuota VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Traumatologijos skyriuje, kurios metu amputuotas dešinės rankos ketvirtas pirštas. Nelaimingo atsitikimo metu buvo pažeisti dešinės rankos II, III ir V pirštai. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninėje gydėsi nuo 2010-04-02 iki 2010-04-06 (penkias dienas), vėliau buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui, po 4 savaičių iš pirštų buvo išimtos vielos, po 2 savaičių - siūlai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kreipėsi į medikus, eilę kartų (2010-04-29, 2010-07-30, 2010-10-04 ir 2011-02-03) konsultuota traumatologo, chirurgo, mikrochirurgo. Gydymosi periodu skiriami nuskausminamieji vaistai, reabilitacinės procedūros, masažas. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad po atliktos operacijos grįžus į namus vargino stiprūs dešinės rankos plaštakos, pirštų ir visos dešinės rankos skausmai, tirpo pirštai. Šiuo metu sveikata nepagerėjo, dešinės rankos pirštai nesilanksto, visiškai nevaldomi. Dėl patirtų sužalojimų išgyvena stiprius fizinius skausmus, nuolat turi gerti vaistus. Be fizinių skausmų išgyvena psichologiškai dėl patirto šoko nelaimingo atsitikimo metu. Jaučia nuolatinę baimę dėl ateities ir pasveikimo. Iki šiol negali atkurti dvasinės pusiausvyros, nuolat jaučia nerimą, baimę, naktimis kankina nemiga, skauda galvą, jos emocinė būklė nestabili. Šeimoje su vyru P. V. augina neįgalų sūnų, kuriam nuolat reikalinga jos pagalba. Dėl rankos traumos negali tinkamai slaugyti sūnaus. Be to, gyvena kaime nuosavame name, kurį reikia nuolat prižiūrėti ir puoselėti. Po patirtų sužalojimų ne tik, kad pati negali apsitarnauti ir nuolat reikalingas kito žmogaus rūpestis ir pagalba, bet negali tvarkytis buityje, rūpintis šeima bei neįgaliu sūnumi, prižiūrėti kiemą bei aplinką. Dėl sužalotos rankos sumažėjo bendravimo galimybės, vengia rodytis viešumoje dėl nevaldomų dešinės rankos pirštų ir nesugebėjimo atlikti elementariausių veiksmų (paimti puoduką, parašyti, perkelti daiktą dešine ranka ir t.t.).