Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1886-729/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-1886-729/2013. Atnaujinus procesą panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimą ir 2014-12-18 nutartį. Nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, jog namelis turi važiuoklę ir gali bet kada būti patrauktas, be to yra pagamintas gamykloje ir dirbtuvėje apkaltas lentomis sumontuojant dvišlaitį stogą. Namelis yra pastatytas ant neįkastų į žemę gelžbetoninių atramų, todėl namelis negali būti priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi pareiškėjos M. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1886-729/2013 atmetė. Nurodė, jog pareiškėjas prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau teismas konstatavo, jog iš prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. Nustatė, kad sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą priimtas 2013-11-27, įsiteisėjo 2013-12-30 ir 2016-03-03 aktu konstatuota, kad yra įvykdytas. Vertino, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog vagonėlis turi važiuoklę ir gali būti patrauktas (kaip prašyme nurodo pareiškėja jis yra patrauktas) bei, kad terasa susidedanti iš lentinių skydų, kurie padėti ant neįkastų konstrukcijų – buvo bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą. Pareiškėjai šios aplinkybės turėjo ir privalėjo būti žinomos iki bylos iškėlimo, t. y. perkant vagonėlį, jį apkalant mediena, montuojant terasą, ir neabejotinai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog pareiškėja byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą – ieškinį pripažino visiškai, ieškovės byloje pateiktų faktinių aplinkybių neneigė, priešingų įrodymų neteikė. Teismas darė išvada, kad pareiškėjos atsakovės kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės nėra naujos, jos pareiškėjai buvo žinomos bylos nagrinėjimo teisme metu, be to 2013-11-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1886-729/2013 yra įvykdytas, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja M. D. skundžia Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-23 nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Prašo panaikinti 2016-05-23 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1886-729/2013. Nurodo, jog teismas nutartyje išaiškino kokiu pagrindu nėra atnaujinama civilinė byla bei remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog teismo sprendimas yra įvykdytas. Pareiškėja nurodo, jog nors teismas savo nutartyje ir nurodė, kad 2013-11-27 sprendimas yra įvykdytas, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nauju 2016-04-20 privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2016-08-25 nugriauti jai priklausančiame žemės sklype pastatytą namelį su terasa. Pareiškėja atskiruoju skundu nurodo siekianti atnaujinti procesą, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija reikalauja nauju nurodymu nugriauti namelį stovintį kitoje vietoje. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, jog nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo gauta išaiškinimų ir išvadų, patvirtinančių, kad vagonėlis turi važiuoklę ir bet kuriuo metu gali būti perkeltas į kitą vietą. Jis pagamintas gamykloje ir dirbtuvėse apkaltas lentomis sumontuojant dvišlaitį stogą. Nesant byloje šių naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo priimtas sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja skundą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad statinys – vagonėlis su terasa yra kilnojamasis daiktas, todėl nelaikytinas statiniu. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti žinomos iki civilinės bylos Nr. 2-1886-729/2013 iškėlimo perkant ginčo vagonėlį, jį apkalant mediena, montuojant terasą. Dėl Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo pasisako, kad įpareigojimas surašytas vadovaujantis LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 7 d., bei atsižvelgus į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129.9 punktą, kuriame nurodoma, kad draudžiama statyti naujus gyvenamosios namus, vasarnamius, ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, todėl privalomojo nurodymo teisinės ir faktinės aplinkybės negali būti vertinamos atsakovei ginčijant teismo nutartį. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė aplinkybių dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Ginčas iš esmė kilo dėl to, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė – jog namelis turi važiuoklę ir gali būti perkeliamas į kitą vietą, vertintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl kurios gali būti atnaujintas teismo procesas civilinėje byloje.Proceso atnaujinimas civilinio proceso doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. CPK 366 str. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Taigi proceso atnaujinimo galimybė numatyta tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Pareiškėja prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Pagrindiniu motyvu nurodo tai, kad vykdant teismo sprendimą paaiškėjo naujos aplinkybės, tai, jog vagonėlis ir terasa, esantys (duomenys neskelbtini) nepriskirtini statiniams ir priskirtini kilnojamiems daiktams. Vagonėlis turi važiuoklę ir bet kuriuo metu gali būti perkeltas į kitą vietą, be to, jis pagamintas gamykloje, o dirbtuvėse apkaltas lentomis bei sumontuotas dvišlaitis stogas, jis pastatytas į vietą, neatliekant statybos darbų, ant neįkastų atramų – gelžbetoninių sijų. Prie vagonėlio esanti terasa susideda iš dirbtuvėse pagamintų lentinių skydų, kurie buvo atvežti ir padėti laisvai ant neįkastų atramų – gelžbetoninių sijų ir ant jų sumontuotų medinių stulpelių, todėl jis nelaikytinas nekilnojamuoju daiktu. Vertinant ginčo situaciją atskirojo skundo ribose, pareiškėja nurodo, jog siekia atnaujinti procesą nes jai buvo surašytas 2016-04-20 privalomasis nurodymas Nr. PN 379(16.61), kuriuo pareiškėja įpareigota nugriauti 51 metro atstumu iki upės kranto linijos medžiu apkaltą vagonėlį su terasa. Nurodo, jog atnaujinus procesą sieks įrodyti, kad toks reikalavimas negali būti taikomas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyrius pareiškėjai M. D. surašė 2016-04-20 privalomąjį nurodymą Nr.PN-379 (16.51), kuriuo nurodė M. D. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini) pastatytą 51 metro atstumu iki Veiviržo upės kranto linijos medžiu apkaltą vagonėlį su terasa nugriauti. Pažymėtina, jog pareiškėjos atžvilgiu surašytas privalomasis nurodymas nėra susijęs su skundžiama teismo nutartimi, kadangi kaip matyti iš dokumento turinio, jisai surašytas už tai, kad pareiškėja pastatė namelį draudžiamoje zonoje, taip pažeidžiant teisės aktus (b.l. 59). Minėtas dokumentas šiuo nagrinėjamu atveju nėra susijęs su 2009-06-08 savavališkos statybos akte užfiksuotu pažeidimu bei tuo pagrindu 2013-11-27 priimtu teismo sprendimu, tai du savarankiški vienas su kitu nesusiję dokumentai, kuriuose užfiksuotos skirtingos ir skirtingu laiku nustatytos aplinkybės. Pareiškėja manydama, jog jos teisės pažeistos ir privalomasis nurodymas surašytas nepagrįstai, turi teisę jį skųsti įstatyme numatyta administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėja (atsakovė) grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 p nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyta aplinkybė neatitinka 13 p. aptartų sąlygų, keliamų naujai paaiškėjusiai aplinkybei. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybės, jog vagonėlis turi važiuoklę ir gali būti patrauktas bei, kad terasa susidedanti iš lentinių skydų, kurie padėti ant neįkastų konstrukcijų – buvo bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą. Pareiškėjai šios aplinkybės turėjo ir privalėjo būti žinomos iki bylos iškėlimo – vykdant darbus, t.y. perkant vagonėlį, jį apkalant mediena, montuojant terasą, ir neabejotinai bylos nagrinėjimo metu. Atskirojo skundo argumentą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paneigia byloje esanti medžiaga – pareišėjos M. D. 2009-06-08 paaiškinimas, kuriame pareiškėja nurodo, jog namelį atsivežė 2008 metais ir apkalė lentomis (I tomas b.l. 17), kas patvirtina, jog pareiškėja bylos nagrinėjimo metu žinojo, kad namelis turi važiuoklę ir gali būti bet kada patrauktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė iš esmės nekeičia sprendimu bei 2009-06-08 pareiškėjai surašytu savavališkos statybos aktu Nr. 31. (b.l. 8). nustatyto fakto – savavališkos statybos fakto, užfiksuoto pagal tuo metu galiojusius nesudėtingų statinių statybą reglamentuojančius teisės aktus (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtintas LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, pagal kurio 1 priedo 1 lentelės 2 p. ir 2 priedo 3.1 p. akte užfiksuotas medžiu apkaltas vagonėlis su terasa priskirtinas I grupės nesudėtingo statinio kategorijai). Pareiškėja įrodinėja naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog namelis yra kilnojamasis daiktas, ko netyrė pirmosios instancijos teismas. Atsakant į šį pareiškėjos teiginį, būtina pažymėti tai, jog pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes, tai, jog namelis turi važiuoklę, gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą ir yra kilnojamasis daiktas, grindžia Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos atsakymu į jos pateiktą klausimą bei 2015-12-12 specialistės išvada (b.l. 11, 16). Atkreiptinas dėmesys, minėtuose įrodymuose, namelis ir terasa vertinti kaip atskiri objektai bet ne kaip vientisas objektas. Tuo tarpu 2009 metų savavališkos statybos akte Nr.31 nurodomas pažeidimas, kad M. D. savavališkai vykdė statybos darbus apkalus vagonėlį lentomis bei įrengus medinę terasą (b.l. 8-10), ką patvirtina ir byloje pateiktos fotografijos, jog namelis su terasa sujungtas kartu kaip vientisas objektas (b.l. 11-12). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas M. D. paaiškinimas rašytas Vyriausiajam specialistui K.Skyriui. Jame pareiškėja teigia 2008 metais atvežusi namelį į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą ir apkalusi lentomis. Nurodo, jog tai yra laikinas statinys, kuris reikalingas kaip buitinės patalpos statybos laikotarpiu. Pastačius kapitalinės statybos pastatą jis bus nugriautas (civ.byla Nr.2-1886-729/2013, b.l.17). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ginčo vagonėlis, tvora yra nesudėtingi I grupės statiniai. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu M. D. savavališkos statybos faktą pripažino. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjos nurodytas motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad namelis yra kilnojamas daiktas, nėra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-11-27 teismo sprendimas įsiteisėjęs, jis nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, pareiškėja (atsakovė) sutiko su tuo, jog yra atlikusi savavališką statybą ir siekė ją įteisinti. Pažymėtina, jog 2013 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl proceso atnaujinimas byloje pripažinus teismo sprendimą įvykdytu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nepasiektų savo tikslų.Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti ar keisti atskirąjame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.