- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-342/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mediena“
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mediena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-574-479/2008 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Klaipėdos mediena“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. 2008-03-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ 15 110 Lt turtinei ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 3-9, 158-162). Nurodė, kad nuo 2002-10-08 iki 2004-05-13 ji ėjo atsakovo įmonėje pakuotojos mokinės pareigas, nuo 2004-05-13 – pakuotojos kontrolierės pareigas. 2004-07-22 darbe dėl atsakovo kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio jai buvo sulaužytas dešinės blauzdos kaulas, nustatyta 2 invalidumo grupė, ieškovė neteko 45 procentų darbingumo. Ieškovės teigimu, dėl šio įvykio ji patyrusi nurodytą turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 56-59, 173-176), nurodydamas, kad ieškovei atlyginta padaryta turtinė žala, o neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, pagal CPK 6.288 straipsnio antrąją dalį ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko 2004-07-22.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir patenkino iš dalies ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 32 000 Lt (2 t., b. l. 29-31). Teismas nurodė, kad 2007-07-22 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 13 ir specialisto išvadoje (1 t., b. l. 14-19) nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 15, 22 punktų pažeidimo, atsakovo AB „Klaipėdos mediena“ padalinių vadovų pareiginių saugos darbe nuostatų 3.16 punkto pažeidimo (1 t., b. l. 43, 47). Teismo teigimu, šios darbo saugos specialistų išvados yra nepaneigtos bylos nagrinėjimo metu ir atsakovo kaltė dėl 2004-07-22 nelaimingo atsitikimo darbe yra įrodyta. Tačiau viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių - darbdavio įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, t. y. nelaimingas atsitikimas įvyko ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir dėl pačios ieškovės kaltų veiksmų (Saugos ir sveikatos instrukcijos visiems bendrovės dirbantiesiems 16.6 punkto pažeidimas; baudž. byla Nr. 30-1-0809-04, b. l. 29, 137, 235). Todėl, teismo nuomone, dėl nelaimingo atsitikimo kyla mišri atsakomybė: 80 procentų atsakovo kaltės ir 20 procentų ieškovės kaltės.
Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad nuo 2005-11-03 ieškovei nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (1 t., b. l. 26), nuo 2006-05-03 – 45 procentų netektas darbingumas (1 t., b. l. 27), todėl ieškovė yra iš dalies darbinga ir, nors ji iki šiol nedirba, atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei viso iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio. Teismo nuomone, atsakovas turi atlyginti tik tokią darbo užmokesčio dalį, kuri atitinka netekto darbingumo laipsnį (CK 6.251 str.). Nuo 2007 metų sausio pirmos dienos ieškovė negautas pajamas skaičiuoja, atsižvelgdama į atsakovo įmonėje padidėjusį pakuotojų darbo užmokestį (b. l. 157, 164), tačiau, teismo nuomone, įstatymas numato atlyginimą tik pajamų, kurias asmuo gavo žalos padarymo metu (CK 6.249 str. 1 d.).
Teismo teigimu, įvertinus ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir sumažinus žalos atlyginimą 20 procentų, ieškovei sumokėtos socialinio draudimo išmokos viršija ieškovės negautą darbo užmokesčio dalį, apskaičiuotą pagal darbingumo netekimo laipsnį, todėl ieškovė neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą (už 2005 metų gruodį gauta 575,21 Lt socialinio draudimo išmokų, dėl ieškovės kaltės neatlyginama žala 186 Lt, bendra suma 761,21 Lt, o ieškovės negauta darbo užmokesčio dalis, apskaičiuota pagal darbingumo netekimo laipsnį, sudaro tik 466 Lt (933,87 Lt x 50% = 466 Lt; 1 t., b. l. 163, 164).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nuo nelaimingo atsitikimo dienos ieškovės gaunamos lėšos yra tik socialinio draudimo išmokos, ieškovės galimybės įsidarbinti yra ribotos, dėl sužalojimo yra apribota ieškovės galimybė judėti. Teismo nuomone, tai sukelia didelių dvasinių bei fizinių išgyvenimų, ieškovei sudėtingiau bendrauti su artimaisiais, dirbti norimą darbą, be to, atsižvelgtina ir į ieškovės pateiktą medicininę pažymą, kad jos gydymas dar nėra baigtas; tačiau ieškovės prašomi priteisti nuostoliai pernelyg dideli, tokios sumos priteisimas galėtų sutrikdyti įmonės darbą, ieškovė vis dėlto yra iš dalies darbinga. Todėl teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 40 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Teismo teigimu, kadangi dėl nelaimingo atsitikimo yra 20 procentų ieškovės kaltės, neturtinė žala mažinama 20 procentų, t. y. iki 32 000 Lt (CK 6.250 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (2 t., b. l. 32-36). Savo skundą apeliantas motyvuoja šiais argumentais:
1. Dėl nelaimingo atsitikimo kalta pati ieškovė, gerai žinodama savo pareigas, nugriuvusią rietuvę sukrovė netvarkingai, neatsižvelgė į l. e. p. Baldų gamybos vadovo L. R. nurodymą krauti rietuvę tvarkingai ir lygiai.
2. Ieškovės gaunamos socialinio draudimo išmokos visiškai atlygina ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą (2 t., b. l. 41, 42), motyvuodama šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai taikė mišrią atsakomybę, nes atsakovo kaltę pagrindžia 2004-09-02 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir 2007-09-17 specialisto išvada, kurių argumentus sau naudinga kryptimi ne teisiniais argumentais interpretuoja apeliantas.
2. Apeliantas netinkamai suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą.
3. Liudytojo L. R. parodymai vertintini kritiškai, kadangi dėl nelaimingo atsitikimo darbe baudžiamojoje byloje jis buvo įtariamuoju ir tik pritrūkus įrodymų ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėja bylą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. nagrinėja bylą dėl skundžiamos apygardos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, patikrindamas jos teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Apygardos teismas, tinkamai taikydamas Civilinio kodekso bei kitas teismo sprendime nurodytas teisės normas, teisingai konstatavo, kad atsakovas AB „Klaipėdos mediena“ (darbdavys) yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą, dėl nukentėjusios (ieškovės) sužalojimo, įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, kad darbdavio materialinė atsakomybė darbuotojui laikytina deliktine civiline atsakomybe, o darbdavio padarytos darbuotojui žalos sąvoka turi būti aiškinama remiantis CK nuostatomis, ir ji turi būti atlyginama vadovaujantis CK nustatytomis taisyklėmis.
DK 283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819 redakcija; toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kurie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau įvykę, egzistuojant Įstatymo 7 straipsnyje numatytoms aplinkybėms (Įstatymo 7 str. 2 d. 1 p.). Be to, pagal CK normas darbdavys privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo sužalojimo, ir tuo atveju, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (DK 249 str.), o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, o CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, kuri yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006).
Apygardos teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe sąlygas, jo kaltę ir jos dydį, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, ir turėjo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju darbdaviui (atsakovui) atsiranda pareiga atlyginti žalą ieškovei.
Valstybinės darbo inspekcijos 2004-09-02 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 13 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 134/493 patvirtintų „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 22 punkto pažeidimas – nestabilus rietuvės sukrovimas; 2) „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 15 punkto pažeidimas – nepakankamas darbuotojų instruktavimas apie saugius darbo būdus kraunant detalių rietuvę; 3) AB ,,Klaipėdos mediena“ padalinių vadovų (meistrų, vyr. meistrų ir kt.) pareiginių saugos darbe nuostatų 3.16 punkto pažeidimas – nepakankamai kontroliuota ir nesiimta visų reikiamų priemonių, kad darbuotojai dirbtų saugiai; 4) Saugos ir sveikatos instrukcijos visiems bendrovės dirbantiesiems Nr. A-1 16.6 punkto pažeidimas – padalinio vadovo nurodymų dėl tvarkingo rietuvių krovimo nevykdymas (1 t., b. l. 14, 15). Apygardos teismas turėjo pagrindo remtis nagrinėjamoje byloje duomenimis šio akto, kuris nėra nuginčytas, atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 178, 197, 185 str.).
Iš aukščiau nurodyto 2004-09-02 nelaimingo atsitikimo darbe akto, liudytojų N. Š. , R. B. , L. R. parodymų, ieškovės R. K. paaiškinimų baudžiamojoje byloje (b. l. 29, 208-211, 235 baudž. byla Nr. 30-1-0809-04) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ne tik darbdavio AB ,,Klaipėdos mediena“ (atsakovo), bet ir darbuotojos R. K. (ieškovės) įvykdyti teisės aktų pažeidimai. Todėl apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakingas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, bei turėjo pagrindo taikyti mišrios civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovo 80 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o nukentėjusiosios – 20 proc. (CK 6.248 str.).
Dėl nurodytų motyvų nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl nelaimingo atsitikimo kalta tik ieškovė, kuri gerai žinodama savo pareigas, nugriuvusią rietuvę sukrovė netvarkingai, neatsižvelgusi į gamybos vadovo L. R. nurodymą krauti rietuvę tvarkingai ir lygiai, ar kad jos kaltė dėl nelaimingo atsitikimo ir žalos sudaro 80 proc.
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji pasireiškia nenaudingu asmeniui poveikiu, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kokio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Apygardos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį - 32 000 Lt, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo 80 proc. kaltės tenka darbdaviui – atsakovui, o ieškovei (nukentėjusiajai) – 20 proc., taip pat į tai, kad nustatyta, jog 2005-11-03 ieškovė neteko 50 procentų darbingumo (1 t., b. l. 26), nuo 2006-05-03 – 45 procentų darbingumo (1 t., b. l. 27, 2 t., b. l. 55, 56), o dėl nelaimingo atsitikimo metu ieškovės patirto sužalojimo apribota jos galimybė judėti, dėl ko sukeliama ieškovei didelių dvasinių bei fizinių išgyvenimų, ribojamos ieškovės galimybes bendrauti su artimaisiais, dirbti norimą darbą, be to, ieškovės gydymas dar nėra baigtas (2 t., b. l. 3; CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str., 6.284 str. 1 d., 6.282 str.).
Neturi pagrindo ir apelianto argumentas, kad ieškovės gaunamos socialinio draudimo išmokos visiškai atlygina ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, dėl to teismas be pagrindo priteisęs neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, kuri neturinti į jį teisės.
Pagal Įstatymo nuostatas draudžiamos apdraustojo asmens pajamos – Įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos (Įstatymo 3 str. 1, 2, 7 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, neturtinė žala, susijusi su asmens fizinio skausmo potyriu, dvasiniais išgyvenimais, apribotomis galimybėmis bendrauti su artimaisiais, dirbti norimą darbą, nustatoma neatsižvelgus į atlyginimo išmokėjimą nukentėjusiajam pagal Įstatymo nuostatas, kurių paskirtis kompensuoti apdraustojo asmens prarastas darbo pajamas, t. y. užtikrinti apdraustojo asmens turtinės, o ne neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str., Įstatymo 3 str. 1, 2, 7 d.). Taigi, apygardos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepažeidė įstatymo.
Todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios išvadas bei motyvus patvirtino ir ieškovės naujai pateikti duomenys apeliacinės instancijos teisme, kurių nepaneigė ir apelianto argumentai, tarp jų ir nurodyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 2 t., b. l. 49).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ valstybei 7 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.