- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-18
- Bylos Nr.
- 2-574-479/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos mediena“
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž. Bertašius, sekretoriaujant D. Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovės atstovui adv. A. Surbliui, atsakovės atstovei E. Zaslavskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos mediena“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. 2008-03-15 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei AB „Klaipėdos mediena“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad nuo 2002-10-08 iki 2004-05-13 ji ėjo atsakovės įmonėje pakuotojos mokinės pareigas, nuo 2004-05-13 – pakuotojos kontrolierės pareigas. 2004-07-22 darbe įvykdo nelaimingas atsitikimas, dėl kurio jai buvo sulaužytas dešinės blauzdos kaulas, nustatyta 2 invalidumo grupė, ieškovė neteko 45 procentų darbingumo. Kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovės kaltės, ieškovei nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 33 110 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes nelaimingas atsitikimas įvykdo dėl ieškovės kaltės.
2008-05-19 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 15 110 Lt turtinei bei 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
2008-11-05 teismo posėdyje ieškovė R. K. ieškinį palaikė ir nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovės kaltės, nes ieškovei buvo nurodyta dirbti pavojingomis sąlygomis – plokštes reikėjo krauti ant nestabilaus pagrindo, tai yra „Euro“ padėklo. Ieškovei padaryta didelė neturtinė žala, nes ieškovei būtina jau šešta operacija dėl padaryto sveikatos sužalojimo – dešiniojo blauzdikaulio lūžimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė E. Zaslavskaitė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovei padarytoji turtinė žala yra atlyginta. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad ieškovei negali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pačios ieškovės kaltės.
Dėl mišrios šalių kaltės.
Ieškovė byloje įrodinėja tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl atsakovės kaltės: ieškovei bei kitiems pakuotojams 2004-07-22 buvo nurodyta plokštes krauti ant nestandartinių plokščių, ant ribotą horizontalų paviršių turinčių „Euro“ padėklų, neveikė rietuvių sutvirtinimo aparatas „Ciklopas“. Teismas su šiomis ieškovės nuostatomis iš dalies sutinka. 2007-07-22 nelaimingo atsitikimo akte (b. l. 14, 15) yra nurodyta, kad pirmoji priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, yra „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 15 punkto pažeidimas. Pagal šio punkto reikalavimus krovimo darbai neturi kelti pavojaus saugai ir sveikatai (b. l. 15). Teismas konstatuoja, kad šis norminio akto pažeidimas yra įrodytas. Atsižvelgtina į ieškovės paaiškinimus apie tai, kad 2004-07-22 rietuvių krovimo būdas buvo pavojingas, ant „Euro“ padėklo sukrautos plokštės buvo nestabilios. Darbo saugos specialisto išvadoje (b. l. 17) konstatuojama, kad prieš nelaimingą atsitikimą ant rolgango iš brokuotų detalių sukrauta rietuvė galėjo būti nestabili, kadangi „Euro“ padėklas, ant kurio buvo sukrauta rietuvė, buvo padėtas ant presuotos medienos plokštės, padėklas bei plokštė rėmėsi į rolgangą ne visa pagrindo plokštuma, brokuotų detalių slidus paviršius dar labiau padidino rietuvės virtimo riziką. Specialisto išvadoje yra nurodyta ir tai, kad 2004-07-22 ieškovė privalėjo dirbti nesaugiomis darbo sąlygomis, pažeistas „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 15 punktas ir tai yra nelaimingo atsitikimo priežastis (b. l. 18). Teismas konstatuoja, kad šios darbo saugos specialistų išvados yra nepaneigtos bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės kaltė dėl 2004-07-22 nelaimingo atsitikimo darbe yra įrodyta.
2004-07-22 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 13 yra nurodyta ir antroji priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, – nepakankamas darbuotojų instruktavimas apie saugius darbo būdus kraunant detalių rietuves, pažeistas „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 22 punktas (b. l. 15). Taigi atsakovė privalėjo teismui pateikti įrodymus, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su saugumo reikalavimais, kaip dirbti, kad rietuvės nevirstų ir krovimo darbai nekeltų pavojaus sveikatai. Nors ieškovei buvo nurodyti bendri saugaus krovimo reikalavimai, tačiau atsakovė privalėjo ieškovei pateikti ir krovimo schemą, kurioje turėtų būti aiškiai nurodytas teisingai sukrautų krovinių vaizdas, užfiksuojama darbų eiga. Darbo saugos specialisto išvadoje konstatuojama, kad pakuotojo-kontrolieriaus instrukcijoje Nr. DI-BG/03 yra nuoroda į pakavimo schemą, tačiau tokia schema nei ieškovei, nei nelaimingo atsitikimo priežastis tyrusiems specialistams nebuvo pateikta (b. l. 18). Taigi yra įrodyta, kad atsakovė pažeidė „Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų“ 22 punkto reikalavimus.
2004-07-22 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 13 taip pat yra nurodyta trečioji priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, – atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ padalinių vadovų pareiginių saugos darbe nuostatų 3.16 punkto pažeidimas (b. l. 43). Šiame punkte nurodyta, kad padalinio vadovas privalo prižiūrėti, jog pavaldūs darbuotojai dirbtų saugiai, nepažeidinėtų darbo drausmės. Liudytojas L. R. parodė, kad 2004-07-22 pastebėjo, kad įmonės darbuotojai prie pakavimo linijų rietuves krovė netvarkingai, nesaugiai, ir apie tai jis pranešė darbuotojams bei pamainos meistrui G. M. G. M. pripažino, jog jam buvo žinoma apie netvarkingą rietuvių krovimą 2004-07-22, bet jis krovimo darbų nesustabdė ir leido darbuotojams toliau dirbti (baudž. byla Nr. 30-1-0809-04, b. l. 33). Taigi padalinio, kuriame dirbo ieškovė, vadovui buvo žinoma apie pavojingas darbo sąlygas, įmonės administracija privalėjo neleisti darbuotojams dirbti nesaugiomis darbo sąlygomis, tačiau į pavojingus sveikatai veiksnius nebuvo atsižvelgta, AB „Klaipėdos mediena“ padalinių vadovų pareiginių saugos darbe nuostatų 3.16 punkto pažeidimas yra įrodytas.
2004-07-22 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 13 yra nurodyta ir ketvirtoji priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, – darbdavio įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas (Saugos ir sveikatos instrukcijos visiems bendrovės dirbantiesiems 16.6 punkto pažeidimas, baudž. byla Nr. 30-1-0809-04, b. l. 137). Ieškovė ieškinyje pripažino, kad L. R. jai nurodė, jog būtina stengtis detales krauti lygiai. Apie tai, kad pakavimo linijos darbuotojai 2004-07-22 buvo įspėti krauti rietuves lygiai, patvirtino pakuotojos N. Š., R. B. (b. l. 29, 235 baudž. byla Nr. 30-1-0809-04). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad sukrauta rietuvė buvo nestabili ir nuvirto, kai ieškovė mėgino išlyginti rietuvę. Nelaimingo atsitikimo akte taip pat nurodyta, kad rietuvė, sužalojusi ieškovę, nuvirto dėl to, kad ji buvo sukrauta nestabiliai, nelygiai (b. l. 15). Pakuotoja N. Š. parodė, kad iki nelaimingo atsitikimo R. K. galėjo sukrauti apie 10 rietuvių plokščių (b. l. 29, baudž. byla Nr. 30-1-0809-04). Tai įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne tik dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl pačios ieškovės kaltų veiksmų – ieškovei buvo žinomas reikalavimas aukštas rietuves krauti lygiai, saugiai, tačiau ji tokio reikalavimo nesilaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, konstatuoja, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra mišri atsakomybė: 80 procentų atsakovės kaltės ir 20 procentų ieškovės kaltės.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodo, kad ieškovės darbo užmokestis nelaimingo atsitikimo metu buvo 1 309,63 Lt. Kadangi ieškovė nuo sužalojimo dienos niekur nedirba, darbinių pajamų negauna, atsakovė privalo sumokėti darbo užmokesčio dalį, kurios nepadengia socialinio draudimo išmokos. Su šiomis ieškovės nuostatomis teismas sutikti negali. Akivaizdu tai, kad nuo 2005-11-03 ieškovei nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (b. l. 26), nuo 2006-05-03 – 45 procentų netektas darbingumas (b. l. 27), todėl ieškovė yra iš dalies darbinga ir, nors ji iki šiol nedirba, atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei viso iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio. Teismas padaro išvadą, kad atsakovė turi atlyginti tik tokią darbo užmokesčio dalį, kuri atitinka netekto darbingumo laipsnį (LR CK 6.251 str.).
Nuo 2007 metų sausio pirmos dienos ieškovė negautas pajamas apskaičiuoja atsižvelgdama į atsakovės įmonėje padidėjusį pakuotojų darbo užmokestį (b. l. 157, 164). Su vidutinio darbo užmokesčio dydžio pakeitimu teismas nesutinka, nes įstatymas numato atlyginimą pajamų, kurias asmuo gavo žalos padarymo metu (LR CK 6.249 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, kad įvertinus ieškovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir sumažinus žalos atlyginimą 20 procentų, ieškovei sumokėtos socialinio draudimo išmokos viršija ieškovės negautą darbo užmokesčio dalį, apskaičiuotą pagal darbingumo netekimo laipsnį, todėl ieškovė neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą (pavyzdžiui, už 2005 metų gruodį gauta 575,21 Lt socialinio draudimo išmokų, dėl ieškovės kaltės neatlyginama žala 186 Lt, bendra suma 761,21 Lt, o ieškovės negauta darbo užmokesčio dalis, apskaičiuota pagal darbingumo netekimo laipsnį, sudaro tik 466 Lt (933,87 Lt x 50% = 466 Lt, b. l. 163, 164).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodo, kad dėl nelaimingo atsitikimo ieškovei padaryta didelė neturtinė žala ir ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 500 000 Lt. Teismas įvertina tai, kad atsakovės darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 55 procentus (b. l. 28). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jai atliktos 4 operacijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo nelaimingo atsitikimo dienos ieškovės gaunamos lėšos yra tik socialinio draudimo išmokos, ieškovės galimybės įsidarbinti yra ribotos. Teismas sutinka su tuo, kad dėl sužalojimo yra apribota ieškovės galimybė judėti, tai sukelia didelių dvasinių bei fizinių išgyvenimų, ieškovei sudėtingiau bendrauti su artimaisiais, dirbti norimą darbą. Atsižvelgtina ir į ieškovės pateiktą medicininę pažymą, kad jos gydymas dar nėra baigtas.
Teismas įvertina ir tai, kad darbuotojo kalti veiksmai, elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas lemia neturtinės žalos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-157/2007). Teismas padaro išvadą, kad ieškovės nurodyta neturtinė žala – 500 000 Lt – yra itin didelė, tokios sumos priteisimas galėtų sutrikdyti įmonės darbą, ieškovė vis dėlto yra iš dalies darbinga, todėl dėl nelaimingo atsitikimo ieškovei yra padaryta mažesnė neturtinė ir teismas ją įvertina 40 000 Lt. Kadangi dėl nelaimingo atsitikimo yra 20 procentų ieškovės kaltės, neturtinė žala mažinama 20 procentų ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 32 000 Lt (LR CK 6.250 str.).
Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiama dalis atstovavimo išlaidų – 800 Lt (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovės R. K. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos mediena“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Patenkinti iš dalies R. K. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos mediena“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 800 Lt advokato išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos mediena“ 960 Lt žyminio mokesčio bei 37 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.