Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. E. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, paskiriant 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. lapkričio 10 d.13.15 val. iki 2015 m. lapkričio 10 d. 18.00 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. V. (J. V.), tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. ir J. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nubausti už tai, kad J. V. tiesiogiai pasiūlė, susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o R. E., būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

R. E., būdamas valstybės tarnautoju, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, 2015 m. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 „Dėl pasienio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimas, 1, 4, 6, 16 ir 17 straipsniais bei kitais teisės aktais, atliko į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atvykusio laivo „(duomenys neskelbtini)“, IMO Nr. (duomenys neskelbtini), minimalų pasienio tikrinimą. Atlikus tikrinimą, minimalaus pasienio tikrinimo metu dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo agentas J. V. už laivo minimalų pasienio patikrinimą R. E. pasiūlė cigarečių, o R. E. sutiko cigaretes priimti. Vykdant šį susitarimą, 2015 m. lapkričio 10 d., apie 13.15 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo, J. V. R. E. davė, o R. E. priėmė kyšį – 20 pakelių cigarečių „LM Red label“, kurių vertė 48,2 Eur.

Nuteistasis R. E. apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skundas motyvuojamas tuo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o apylinkės teismas bylos duomenis vertino neteisingai. Teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką reikėjo nustatyti, ko buvo siekiama siūlant, žadant ar susitariant duoti kyšį. Taip pat reikalinga nustatyti J. V. ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ir nustatyti, jog apeliantas suvokė, kad J. V. cigaretes perdavė jam už tai, kad jis sklandžiai atliko laivo minimalų pasienio patikrinimą. Nurodoma, kad neturėjo tikslo gauti atlygį už sklandžiai atliktą laivo minimalų patikrinimą. Apeliantas skundu dėsto, kad neaišku, kokią įrodomąją reikšmę turi faktas, jog jis atliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ minimalų pasienio patikrinimą, ir kokią įrodomąją reikšmę turi R. Ū. pasirašyta 2016 m. kovo 31 d. pažyma, jog laivui „(duomenys neskelbtini)“ atliktas neplaninis patikrinimas. Nurodoma, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas F. D. C. visiškai nedalyvavo procese, nebuvo apklaustas, nors jis vienintelis galėjo nurodyti, ar siūlė kyšį, ir paaiškinti, kokiu tikslu kreipėsi į įmones „Harbour Enteprise Klaipėda“ ir „JPS Ships Supply Service“. Teigia, kad nesuprantama, kaip laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas galėjo siūlyti kyšį (cigaretes), kadangi jokių cigarečių atliekant laivo pasienio patikrinimą nebuvo. Nurodo, kad kapitono dalyvavimas procese būtinas, kadangi jo nesant visi liudytojų ir teismo pasvarstymai tėra tik prielaidos, o nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ir vien tik pareigūnų nepagrįstais parodymais. Teigiama, kad bylos duomenimis nesurinkta objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir J. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdamas pateikto apeliacinio skundo ribų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad ginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodant, kad būdamas valstybės tarnautoju neturėjo tikslo priimti atlygį už sklandžiai atliktą laivo minimalų patikrinimą. Taip pat nurodoma, kad bylos duomenimis nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, t. y. kai valstybės tarnautojas gauna ar siekia gauti naudos, o tiksliau bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus, turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus, todėl bylose kiekvienu atveju nustatytina, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais kaltinamajam yra suteikti. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, o nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ši veika laikoma baigta nuo bet kurios iš numatytų alternatyvių veikų padarymo.

Pagal Pasienio tikrinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 „Dėl pasienio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“, Pasienio tikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. E. būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, atliko į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atvykusio laivo „(duomenys neskelbtini)“, IMO Nr. (duomenys neskelbtini), minimalų pasienio tikrinimą. Taigi R. E. laivą tikrino, vykdydamas tarnybinę užduotį, atlikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, ir priėmė atlygį už savo tiesiogiai vykdomas tarnybines funkcijas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš karto po laivo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo kapitono kajutėje kaltinamais J. V. gestu – pridėdamas du pirštus prie lūpų – pasiūlė kaltinamajam R. E. cigarečių, šiam patraukus pečiais ir su tuo sutikus, pasakė: „susiskambinsim“. Vykdydamas šį susitarimą, 2015 m. lapkričio 10 d., apie 13.15 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo, J. V. R. E. davė, o R. E. priėmė kyšį – 20 pakelių cigarečių „LM Red label“, kurių vertė 48,2 Eur.

Apeliantas nurodo, kad neturėjo tikslo gauti atlygį už sklandžiai atliktą laivo minimalų patikrinimą, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad cigarečių perdavimas nebuvo susijęs su jo įgaliojimų vykdymu. Remiantis bylos duomenimis, tokios aplinkybės nenustatytos. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad logiška, jog ne vienerius metus šioje tarnyboje dirbantis R. E. ne tik turėjo suprasti, bet neabejotinai ir suprato, jog, net ir atlikus patikrinimą tikrinamų subjektų materialinę išraišką ar vertę turinčių daiktų perdavimas jam, kaip konkrečias pareigas atliekančiam pareigūnui, negali būti laikomas dovana ar pavaišinimu, ir kad tai nėra dovana ar pavaišinimas. Taip pat pažymėtina, jog ši nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, tai įrodo paties R. E. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Apylinkės teismo posėdžio metu R. E. nurodė (t. 4, b. l. 151–152), kad siūlymas parūkyti buvo išreikštas gestu, o pirminis įspūdis buvo, kad nori pavaišinti cigaretėmis. Kas pasakė „susiskambinsime“, teigė nepamenantis, tačiau nurodė, jog paskambino jis pirmas. Manė, kad dovaną (cigaretes) pasiūlė iš draugiškumo ir nenumanė, kiek bus cigarečių. Vykdamas susitikti su J. V., teigė supratęs, kad jį pavaišins cigaretėmis. Taigi darytina išvada, kad savo veiksmų neteisėtumo esmę R. E. neabejotinai suprato, o aplinkybė, kad R. E. net kelis kartus skambino J. V., siekdamas susitarti dėl susitikimo, akivaizdžiai parodo, kad R. E. ir norėjo taip veikti. Taip pat skundu nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl R. E. kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką reikėjo nustatyti, ko buvo siekiama siūlant, žadant ar susitariant duoti kyšį, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis kaltinimo aspektas yra ne veiksmai, už kuriuos kyšis perduodamas, o paties kyšio davimo ir priėmimo faktas už teisėtą veikimą. Pažymėtina, kad cigaretės jam buvo pasiūlytos iš karto baigus minimalų laivo patikrinimą, dar esant jam laivo kajutėje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir aplinkybę, kad nė vienas iš nuteistųjų nenurodė, dėl kokių kitų aplinkybių galėjo būti perduotos cigaretės, darytina išvada, kad R. E. veiksmai, atliekant būtent tarnybines jaunesniojo pasieniečio pareigas, prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui, paimant materialinę vertę turinčius daiktus – cigaretes – iš asmens, kuris neabejotinai yra susijęs su patikrintu laivu „(duomenys neskelbtini)“, vienareikšmiai traktuotini kaip kyšio paėmimas už teisėtą veikimą.

Taip pat apeliantas nurodo, kad reikalinga nustatyti J. V. ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ir nustatyti, jog apeliantas suvokė, kad J. V. cigaretes perdavė jam už tai, kad jis sklandžiai atliko laivo minimalų pasienio patikrinimą. Pažymėtina, kad R. E. veikos kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, ar kaltininkas priėmė ar siekė kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu) siekė, žadėjo patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus, o asmens ketinimas papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) vertintina kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ši aplinkybė apylinkės teismo buvo įvertina ir dėl jos išsamiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, o apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis ir skundo argumentus neturi objektyvaus pagrindo su šia apylinkės teismo išvada nesutikti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien tik prielaidomis ir pasvarstymais, nedalyvaujant laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonui ir jo neapklausus, o laivo kapitono dalyvavimas procese būtinas, kadangi jo nesant visi liudytojų ir teismo pasvarstymai tėra tik prielaidos. Teigiama, kad bylos duomenimis nesurinkta objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir J. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. E. ir J. V. kaltais dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro: iš dalies nuteistųjų parodymai, liudytojų parodymai, Specialisto išvadose, sekimo, objektų apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, techninių priemonių panaudojimo protokoluose ir kituose rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų iš skirtingų ir patikimų šaltinių, kurie leidžia teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, o laivo kapitono apklausos neatlikimas nuteistojo veikos kvalifikavimui ir / ar nuteisimo pagrįstumui esminės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleisdamas jų turinį, ir pateikė jų vertinimo analizę bei motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, argumentuotai nurodė, kodėl atmeta kaltinamųjų parodymus apie įvykio aplinkybes ir remiasi kitais bylos įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, bylos duomenis ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrindė įrodymais, o ne spėjimais ir prielaidomis, kaip nurodo apeliantas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip to pageidavo nuteistasis, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. E. apeliacinį skundą atmesti.