Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-974-951/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
1-974-951/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00369-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Petras Rimantas Brazys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-974-951/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00369-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8; 1.2.20.15.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorams Daivai Kaučikienei, Jonui Trumpuliui,kaltinamajam V. M.,jo gynėjui advokatui Petrui Rimantui Braziui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis nedarbingumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, bausmę atlikęs; 2) 2014-01-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 140 str. 2 d. (dvi veikos) galutine 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 3) 2014-01-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 140 str. 2 d. galutine laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 10 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; 4) 2014-04-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi V. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikus, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 245 straipsnyje (4 veikos), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - sugyventinę R. S., o būtent: 2014-05-09 apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu su sugyventine R. S., tyčia sudavė jai vieną kartą puodu į galvos sritį bei spyrė vieną kartą į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus veide, taip padarė nukentėjusiajai R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, V. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - sugyventinę R. S., o būtent: 2014-05-28 apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu su sugyventine R. S., tyčia spyrė nukentėjusiajai R. S. vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į galvos sritį, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Be to, V. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - sugyventinę R. S., o būtent: 2014-06-03 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu su sugyventine R. S., tyčia suėmė ir stipriai spaudė nukentėjusiajai R. S. dešinę ranką, ją sėdinčią su kėde pervertė ant grindų bei gulinčiai skustuku perpjovė pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. pilvo sienos įdrėskimą, taip padarė nukentėjusiajai R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, V. M. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t. y. V. M. nevykdė 2014-05-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių – įpareigojimo išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens - sugyventinės R. S., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių, nes 2014-05-19, apie 18.10 val. gyveno namuose, (duomenys neskelbtini), bendravo ir ieškojo, bei palaikė ryšius su nukentėjusiąja R. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-05-23 apie 13.26 val. gyveno namuose, (duomenys neskelbtini), bendravo ir ieškojo, bei palaikė ryšius su nukentėjusiąja R. S., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-05-28 gyveno namuose, (duomenys neskelbtini), bendravo ir ieškojo, bei palaikė ryšius su nukentėjusiąja R. S., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-06-03 gyveno namuose, (duomenys neskelbtini), bendravo ir ieškojo, bei palaikė ryšius su nukentėjusiąja R. S..

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir dėl 2014 m. gegužės 9 d. nusikalstamos veikos paaiškino, kad R. S. kelias dienas buvo negrįžusi namo, 2014-05-09 apie 18 val. parėjo į (duomenys neskelbtini) iš draugės S. visa girta. Ten gyvena jo mama, jie taip pat ten gyveno. Jis prikaišiojo R., kur trankėsi, kur pijokavo. Jis nesudavė jai pirmas. Jam ji sudavė iš puodo, tada paėmė tą puodą ir metė į ją atgal. Ji nuvirto, manė, kad sužeidė, todėl išsigando ir paskambino policijai. Ji sirgo epilepsija. Kai atvažiavo policija, jie jau buvo susitaikę. Jam buvo sulaužyta nosis. Gal ir spyrė R. prieš nuvirstant. Jis buvo išgėręs, girtumas 3,08 promilės, ji buvo dar labiau girta – 3,61 promilės girtumas. Kai jį išvežė į areštinę, R. pasiėmė jo kortelę ir nuėmė buvusius pinigus, apie 300 Lt. Buvo banke, sakė, kad nuimta tą pačią dieną, kai jį uždarė. Norėjo rašyti pareiškimą dėl vagystės, bet neparašė. Buvo supykęs, nes ji valkatauja. Dėl antros nusikalstamos veikos paaiškino, kad buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės, su nutartimi buvo susipažinęs. Ten yra jo mamos namai, kuriuose gyveno kartu su R. S.. Jį iškėlė, o ji liko ten gyventi. Mama gyveno ūkiniame pastate, probacijos tarnyba leido jam eiti pas mamą, bet neleido eiti į namą. Gegužės 19 d. vėl patikrinti buvo atvykę pareigūnai. Jis beveik nebuvo išsikraustęs. Gyveno kelias dienas pas pusbrolį, bet jis išgeriantis, ten netvarka, todėl grįžo namo. Gyveno tame pačiame name kartu su R. S.. Jie draugavo, žadėjo tuoktis. R. norėjo ištekėti iki 30 metų, bet per gėrimus pradėjo pyktis, todėl nebesituokė. Su R. S. turėjo pasisodinti svogūnus, ėjo sodinti ir atvažiavo patikrinti policija. Suprato, kad jam ten būti negalima. Jį policijos pareigūnai rado darže, sakė, kad padės pasodinti ir išeis. Jam buvo uždrausta lankytis tik name, bet jį rado ne name. Gegužės 23 d. jį vėl rado namie. Apie negalėjimą būti namie, jam niekas nepriminė. Jam buvo uždrausta vartoti alkoholį. Po gegužės 19 d. liko namie, niekur neišsikėlė, jie tęsė gyvenimą. Jis su nukentėjusiąja susipykdavo, bet kol atvažiuodavo policija, jie susitaikydavo. Visada policiją kviesdavo R. S.. Jis kvietė vieną kartą, kai trenkė su puodu, ir kitą kartą, kai R. S. buvo apstojusi jo mamą. Nutarties nevykdė. Gegužės 28 d. nuėjo į miestą nupirkti maisto, susitiko R. S., kuri buvo vėl dingusi. Ėjo kartu namo. Ji norėjo važiuoti taksi, nes buvo sunku eiti. Prie vartų susitiko kaimyną, sustojo pakalbėti, R. pradėjo triukšmauti. Parėjo į namus ir jie susistumdė dėl to, kad prie vartų kalbėjo ne su ja, o su kaimynu. Kaip parašyta kaltinamajame akte, taip ir buvo. Žinoma, kad jai skaudėjo. Jis nebuvo blaivus. Policiją iškvietė ji. Rado juos abu kartu neblaivius. Tą pačią dieną nustatė, kad vėl nevykdė nutarties. Žinojo, kad ją turi vykdyti. Sakė, jei neturi, kur išeiti, kraustytis reikia į globos namus. Jis su R nesipykdavo. Suprato, kad tuose namuose neturi būti. Triukšmą provokuodavo R. S.. Ji konfliktiška asmenybė, jį erzindavo. Prieš jį smurto nenaudojo, nes slėpė nuo jos peilius. D. B. buvo perpjovusi. Kada jai perpjovė pilvą, jie buvo parėję iš miesto ir R norėjo valgyti. Nuėjo į rūsį parnešti bulvių. Ji jas skuto, o jis nuėjo į daržą ridikėlių, svogūnų laiškų. Į daržą nešėsi peilį. Grįžęs iš daržo pamatė, kad nei vienos bulvės dar nenuskuto, liepė duoti jam skustuką, bet nedavė, susistumdė ir perbrėžė jai skustuku pilvą. Tai buvo netyčinis veiksmas. Jis mano, kad perbrėžė pilvą su skustuku, o ne su peiliu, nes peilį įėjęs į namus padėjo ant spintelės. Peilį nešėsi į daržą, kad ridikėlius nuvalyti ir svogūnų laiškus nupjauti, bet grįžęs jį padėjo ant spintelės prie mikrobanginės. Peiliu nebūtų perpjovęs, nes jam reikėjo skustuko ir bulvės. Viską pamena miglotai, bet mano, kad su skustuku perbrėžė. Jis buvo neblaivus. R paėmė telefoną skambinti policijai. Prašė, kad neskambintų, kad jo vėl neišvežtų. Norėjo atimti telefoną, suspaudė ranką. Ji nuvirto nuo kėdės. Ji iškvietė policiją, nes suspaudė ranką. Atvyko policija, nustatė, kad abu girti. Jį vėl išvežė į areštinę. Nuo gegužės 10 d. iki birželio 3 d. buvo kelioms dienoms išsikėlęs iš namų, bet be daiktų. Yra ir mašinoje miegojęs, kad dėl nutarties nebūti namie, nekonfliktuoti su R.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Dėl 2014-05-09 padarytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. tyrimo metu parodė, kad 2014-05-09 apie 17.55 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu V. M., grįžo girta. Jos sugyventinis V. M. buvo namuose girtas. Jai grįžus namo, sugyventinis V. M. priekaištavo, kad ši vaikšto pas drauges ir žodinio konflikto metu virtuvėje puodu sudavė vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir spyrė vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jai buvo suteikta medicininė pagalba, po ko ji išleista gydytis ambulatoriškai. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 35-36 b. l.).

2014-05-09 policijos duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad pagalbą į įvykio vietą kvietė V. M. telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) (1 t. 5-7 b. l.).

2014-05-09 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-05-09 apie 18.09 val. (duomenys neskelbtini) V. M. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu (1 t. 10-13 b. l.).

2014-05-09 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio rezultatas 3,08 promilės, nukentėjusiajai R. S. nustatytos apsvaigimo nuo alkoholio 3,61 promilės (1 t. 14 b. l.).

2014-05-19 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro (1 t. 19-21 b. l.).

2014-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 719/14(04) nustatyta, kad R. S. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniojo momens srityje, odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš turimų teismo medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliai atsakyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti nustatyti kūno sužalojimai (1 t. 17 b. l.)

Tiek kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, smurtavęs prieš savo sugyventinę, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įvykusio konflikto aplinkybes, nurodydama, kad kaltinamasis puodu suduodamas vieną kartą į galvą bei spirdamas vieną kartą į galvą, padarė jai sužalojimus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji juto fizinį skausmą. Be to, tokius parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga - specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad V. M. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, kaltinamojo V. M. kaltė dėl 2014-05-09 padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2014-05-28 padarytos nusikalstamos veikos

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. tyrimo metu parodė, kad 2014 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu V. M., ją sumušė sugyventinis V. M.. Tą dieną į svečius atėjo jų draugas D. B.. Visi trys namuose kartu šventė. Begeriant alkoholinius gėrimus, susipyko su V. M.. Žodinio konflikto metu sugyventinis V. M. spyrė vieną kartą į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to spyrė vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šių smūgių jai buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas. Pas gydytojus dėl sumušimo nesikreipė, niekur nesigydė, medikų pagalbos nereikėjo. Pas medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 116-118 b. l.).

Liudytojas D. B. tyrimo metu parodė, kad gerai pažįsta R. S. ir V. M.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Dažnai pas juos užsuka į svečius. Nepamena dienos, bet buvo toks atvejis, kad jam, svečiuojantis (duomenys neskelbtini), pas V. M. ir R. S., visi trys šventė, gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant, R. S. pradėjo ginčytis su V. M.. Dėl ko, neprisimena. Žodinio konflikto metu V. M. spyrė savo sugyventinei R. S. vieną kartą į pilvą, po to spyrė jai vieną kartą į galvą ir sudavė kumščiu vieną kartą į veidą. Iš lūpos bėgo kraujas (1 t. 119-120 b. l.)

2014-05-28 policijos duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad pagalbą į įvykio vietą kvietė R. S. telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) (1 t. 54-58 b. l.)

2014-05-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t. 59-64 b. l.).

2014-05-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-05-28 apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) V. M. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu (1 t. 65-68 b. l.).

2014-05-28 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio rezultatas 2,77 promilės, nukentėjusiajai R. S. nustatytos apsvaigimo nuo alkoholio 3,94 promilės (1 t. 69 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusioji R. S. tyrimo metu taip pat teigė, kad 2014-05-28 savo namuose buvo sumušta sugyventinio V. M., kuris jai spyrė į pilvą, į galvos sritį, sudavė kumščiu į veidą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga – liudytojo D. B. parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, kaltinamojo V. M. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2014-06-03 padarytos nusikalstamos veikos

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. tyrimo metu parodė, kad 2014 metų birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu V. M., ją sumušė sugyventinis V. M.. Tą dieną ji tvarkėsi, skuto bulves virtuvėje. Buvo girta. Atėjo sugyventinis V. M.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis V. M., suėmęs jos ranką, stipriai spaudė ir taip sukėlė fizinį skausmą, po to nuvertė su kėde ir virtuviniu peiliu perpjovė pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sužalojo. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą. Vykti į ligoninę atsisakė. Pas medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 116-118 b. l.).

2014-06-03 policijos duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad pagalbą į įvykio vietą kvietė R. S. telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) (1 t. 90-94 b. l.).

2014-06-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis (1 t. 95-97 b. l.).

2014-06-03 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-06-03 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) V. M. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu (1 t. 99-101 b. l.).

2014-06-03 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad nukentėjusiajai R. S. nustatytos apsvaigimo nuo alkoholio 2,69 promilės (1 t. 98 b. l.).

2014-06-03 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio rezultatas 2,19 promilės (1 t. 102 b. l.).

2014-06-18 specialisto išvada Nr. G 872/14(04), kurioje nustatyta, kad R. S. padarytas sužalojimas: pilvo sienos įdrėskimas. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokiu daiktu padarytas sužalojimas (1 t. 104 b. l.).

2014-06-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (1 t. 113-115 b. l.).

2014-06-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro (1 t. 77-79 b. l.).

Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, smurtavęs prieš savo sugyventinę, spaudęs jai ranką, nuvertęs sėdinčią nuo kėdės bei perrėžęs pilvą. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, nes jie atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo perpjautas pilvas, suimta stipriai jos ranka bei ji buvo nuversta nuo kėdės. Be to, tokius parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga - specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuluojant kaltinimą V. M., buvo nurodyta, kad V. M. nukentėjusiajai pilvą perpjovė peiliu, nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad kaltinamasis nusikaltimą įvykdė panaudodamas peilį, tačiau nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis teismui aiškino, kad jis, grįžęs iš lauko, rankoje turėtą peilį padėjo ant spintelės, tada priėjo prie nukentėjusiosios, skutančios bulves, bandė atimti iš jos rankoje turėtą skustuką, todėl teigė, kad nusikaltimą įvykdė panaudodamas skustuką, bet ne peilį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 872/14(04) matyti, jog iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokiu daiktu padarytas sužalojimas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, V. M. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad V. M. nukentėjusiajai R. S. perpjovė pilvą skustuku. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad V. M. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, kaltinamojo V. M. kaltė dėl 2014-06-03 padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-19 dirbo kartu su patruliu D. V.. Apie 18.07 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis laužia pranešėjai duris. Buvo pranešta, kad sugyventinis yra teismo iškeldintas iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), apie 18.10 val. juos pasitiko pranešėja R. S., gim. 1984-04-19. Ji akivaizdžiai buvo neblaivi, bet atsisakė nusistatyti girtumo laipsnį. Kodėl atsisako, neaiškino. Namo viduje (duomenys neskelbtini) rado V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismas uždraudė lankytis gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat jam teismas paskyrė nebendrauti su smurtą patyrusiu asmeniu - R. S., tačiau V. M. nevykdė jam paskirtų teismo įpareigojimų. V. M. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą (1 t. 121-122 b. l.).

Liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-23 dirbo kartu su vyriausiąja patrule V. V.. Apie 13.26 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčios dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) triukšmauja R. S.. Į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko 13 val. 32 min. Prie namo pasitiko vyras V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris teismo nutartimi yra iškeldintas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo įpareigojimų nevykdė, nes tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini), ir bendravo su R. S.. Matėsi, kad V. M. neblaivus. Jis aiškino, kad kartu gyvenanti R. S. yra nedeklaravusi gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir prašė ją iškeldinti, nes ji neleidžia ramiai gyventi jo mamai E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo ir pati R. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurios bendro elgesio matėsi, kad ji taip pat apsvaigusi nuo alkoholio. Konflikto metu buvo nustatyti girtumai - R. S. 3,56 promilės, V. M. 1,17 promilių. R. S. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, kadangi ji viešoje vietoje būdama neblaivi, keikdamasi visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (1 t. 123-124 b. l.).

2014-05-19 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio rezultatas 0,92 promilių (1 t. 23 b. l.).

2014-05-23 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio rezultatas 1,17 promilių (1 t. 26 b. l.).

2014-05-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, iš kurios matyti, kad V. M. paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės nuo 2014-05-10: įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini); ir įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – R. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja (1 t. 46-47 b. l.).

Teisme apklaustas kaltinamasis V. M. pripažino, kad jis žinojo, jog jo atžvilgiu 2014-05-10 buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, žinojo, kad turi išsikelti iš savo namų, žinojo ir tai, kad turi nebendrauti su nukentėjusiąja R. S., tačiau nurodė, kad iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) išsikėlęs nebuvo, kaip ir iki nutarties priėmimo, taip ir teismui priėmus nutartį, jis gyveno savo namuose kartu su R. S.. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais, vertina juos kaip nuoširdų prisipažinimą dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, be to, tokius jo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, t.y. tiek nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir ten radusių kaltinamąjį, parodymai. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad V. M. nevykdė 2014-05-10 Šiaulių apylinkės teismo priimtos nutarties.

Atkreiptinas dėmesys, kad formuluojant kaltinimą V. M., buvo nurodyta, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, t.y., kad V. M., nevykdydamas 2014-05-10 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, pagal kurią jam paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, 2014-05-19 apie 18.10 val., 2014-05-23 apie 13.26 val., 2014-05-28 ir 2014-06-03, gyveno namuose, (duomenys neskelbtini), bendravo ir ieškojo, bei palaikė ryšius su nukentėjusiąja R. S..

Pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Nagrinėjant bylas, atkreipiamas dėmesys ir į tokius svarbius veikos tęstinumo požymius, kaip nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, kaltininko vieningos tyčios buvimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2008, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007).

Nagrinėtinu atveju matyti, kad V. M. nevykdė tos pačios 2014-05-10 Šiaulių apylinkės teismo priimtos nutarties, padarytas veikas skiria nedidelis laiko tarpas. Pažymėtina ir tai, kad analizuojant nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius, paties V. M. suvokimą, matyti, kad kaltinamasis per visą laikotarpį nebuvo išsikėlęs iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), visą tą laiką bendravo ir palaikė ryšius su nukentėjusiąja R. S., be to, net policijos pareigūnams ir laikinai sulaikius V. M., jis žinojo, kad ir toliau grįš gyventi pas savo sugyventinę. Tokios aplinkybės rodo V. M. susiformavusį vieningą išankstinį sumanymą nevykdyti jo atžvilgiu teismo priimtos nutarties. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad V. M. padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama ne kaip atskiri baudžiamieji nusižengimai, o kaip viena tęstinė veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

Bausmė ir jos skyrimas

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino nusikalstamų veikų padarymu ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti trys nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

V. M. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t. 154-172 b. l.), todėl remiantis LR BK 27 str., tai laikoma nusikaltimų recidyvu, baustas administracine tvarka (1 t. 173-181 b. l.), nedirbantis (1 t. 183 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (1 t. 182 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija nusiskundimų V. M. atžvilgiu nėra gavusi (1 t. 193 b. l.), todėl įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir atsižvelgęs į Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas, teismas V. M. už padarytus nusikaltimus skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, taip pat dalinio sudėjimo būdu subendrintina ir su bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2014-04-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Pagal LR Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalį į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-05-09 18.10 val. iki 2014-05-11 10.20 val. (dvi paros), nuo 2014-05-28 17.25 val. iki 2014-05-29 17.00 val. (viena para), nuo 2014-06-03 iki 2014-08-03.

V. M. skiriama kardomoji priemonė suėmimas.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 222,05 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 29-34 b. l.). Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už R. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 222,05 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant 222,05 Lt iš kaltinamojo V. M. civilinio ieškovo naudai.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam V. M. buvo skirtas gynėjas advokatas Petras Rimantas Brazys. Byloje gauta 2014-08-19 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1431(04.8), iš kurios matyti, kad už V. M. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 480 Lt. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato galimybę teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus numatytus atvejus, tik pripažįstant asmenį kaltu, t y. asmens atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ir gaunamas pajamas, be to, atsižvelgiant į LR Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 7 p. kaltinamajam yra numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, o gynėją paskyrė teismas savo iniciatyva, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK (2 t. 8, 9 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2014-05-09), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2014-05-28), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2014-06-03), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, taip pat dalinio sudėjimo būdu subendrinti ir su bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-04-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-10-17.

V. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Pagal LR Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalį į bausmės laiką įskaityti V. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-05-09 18.10 val. iki 2014-05-11 10.20 val. (dvi paras), nuo 2014-05-28 17.25 val. iki 2014-05-29 17.00 val. (vieną parą), nuo 2014-06-03 iki 2014-08-03.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 222,05 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant 222,05 Lt iš kaltinamojo V. M. civilinio ieškovo naudai.

Proceso išlaidų už kaltinamajam V. M. suteiktas advokato teisines paslaugas iš kaltinamojo V. M. nepriteisti.

Daiktinį įrodymą – peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK (2 t. 8, 9 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė