Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-25 · Administracinė byla Nr. I-1703-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-25
Bylos Nr.
I-1703-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00895-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
D.M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1703-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00895-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2015 m. rugsėjo 24 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D.M. (toliau – pareiškėjas) skundu (b.l. 4-6) teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad laikotarpiais nuo 2006-11-21 iki 2007-02-21 ir nuo 2008-04-21 iki 2012-06-07 buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Prašymą grindžia aplinkybe, jog kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendros kameros patalpos, neįrengtos atskiros patalpos tualetui, neįrengta tualeto reikmenų lentynėlė. Dėl tokių įkalinimo sąlygų patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, pažemintas jo orumas, tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas. Mano, jog buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 10) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2012-06-07 yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-757-609/2015. Prašo pareiškėjo reikalavimams dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2007-02-24 taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti. Pabrėžia, jog duomenų apie pareiškėjo buvimą areštinės kamerose iki 2010-12-31 pateikti negali, kadangi informacija yra saugoma tris metus ir sunaikinama. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo kamerose, kuriose netinkamai įrengtas tualetas, jis neatkirtas nuo bendros kameros patalpos, t.y. neįrengta atskira tualeto patalpa, neįrengta tualeto reikmenų lentynėlė.

Pirmiausia teismas vertina, ar pareiškėjas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi nepraleisdamas ieškinio senaties termino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškinius dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pagal Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sąlygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, kad atsakovui prašant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismą praėjęs laiko tarpas gali būti pagrindas ieškinio senačiai taikyti.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo skundas surašytas 2015-06-22, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2015-06-27 (b.l. 4-7). Pareiškėjas prašo priteisti patirtą neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2006-11-21 iki 2007-02-21 ir nuo 2008-04-21 iki 2012-06-07. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog Klaipėdos AVPK buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinančiose kamerose, kuriose neįrengta atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais (tualetu), neįrengta tualeto reikmenų lentynėlė, t. y. būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjas tuo metu, kai buvo Klaipėdos AVPK, patyrė tuos nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, kurie reiškia, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pažeidimų metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl atsakovui atsiliepime išreiškus prašymą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, yra pagrindas šį prašymą tenkinti ir reikalavimui atlyginti žalą laikotarpiu iki 2012-06-22 taikyti ieškinio senaties terminą bei skundą šio reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Teismas turėtų vertinti atsakovo veiksmų teisėtumą laikotarpiu nuo 2012-06-22, tačiau pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2006-11-21 iki 2007-02-21 ir nuo 2008-04-21 iki 2012-06-07, t.y. todėl akivaizdu, kad taikant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, reikalavimas atmetamas pilna apimtimi.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2012-06-07 buvo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo D.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir 2015-02-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-757-609/2015 pareiškėjo skundas atmestas. Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, administracinės bylos Nr. A-2677-146/2015. Nustatyta, kad teismas nagrinėjo Klaipėdos AVPK veiksmų teisėtumą laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio, tačiau pareiškėjas tuo metu nesiskundė dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, tualetinio reikmenų lentynėlės nebuvimo. Spręstina, jog nors ginčas ir kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau skirtingu pagrindu. Tačiau vertintinos aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės dėl ieškinio senaties termino taikymo ir pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo D.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė