- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- I-757-609/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01788-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 4-11) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, drėgnose kamerose, į kurias nepateko dienos šviesa. Teigia, jog buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, kamerose netinkamai įrengti tualetai, neįrengta ventiliacijos sistema. Jam nebuvo suteikta galimybė naudotis dušu, neužtikrinta teisė į pasivaikščiojimą, draudžiama turėti kompiuterį, šiltą pledą. Teigia, kad buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, nebuvo leista išvykti į namus. Nurodo, kad Areštinės konstrukcijoje yra asbesto, kuris sukėlė pavojų jo sveikatai. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 2, 3, 6, 8 straipsnius. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t.y. kančias ir nepatogumus, buvo sužalota jo psichika ir sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK), atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) nurodyta, kad atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, be to prašoma taikyti ieškinio senatį.
Teigiama, kad laikotarpiu nuo 2011-12-22 iki 2013-06-20 pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 129 dienas, o pažeidžiant minimalų 3,6 m² areštinės kameros plotą, tenkantį vienam žmogui, buvo laikomas tik vieną dieną, t.y. 2013-05-02. Nurodoma, kad atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su skundais dėl savo teisių pažeidimo. Teigiama, kad duomenys apie pareiškėjo buvimą Areštinėje nuo 2008 metų iki 2010-12-31 yra sunaikinti, pasibaigus 3 metų šių dokumentų saugojimo terminui.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., atlyginimo priteisimo.
Atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties institutą pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Areštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013; 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014; 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1633/2014 ir kt.). Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Į bylą pateiktas įrodymas (b.l. 19-21) apie pareiškėjo buvimą Areštinėje nuo 2011-01-11 iki 2013-06-20. Atsiliepime į skundą (15-18) pažymėta, kad duomenys apie pareiškėjo buvimą Areštinėje nuo 2008-04-21 iki 2010-12-31 pasibaigus jų saugojimo terminui yra sunaikinti.
Kadangi vertintina, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. pareiškėjas kreipėsi pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotam ieškinio senaties terminui, esant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, reikalavimui taikyti ieškinio senatį, skundas dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.
Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teigdamas, kad Areštinėje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pareiškėjas nurodė, jog kameros buvo perpildytos, drėgnos, į jas nepateko dienos šviesa, kamerose netinkamai įrengti tualetai, neįrengta ventiliacijos sistema. Jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Jam nebuvo suteikta galimybė naudotis dušu, neužtikrinta teisė į pasivaikščiojimą, draudžiama turėti kompiuterį, šiltą pledą, draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, nebuvo leista išvykti į namus. Pažymėjo, kad Areštinės konstrukcijoje yra asbesto, kuris sukėlė pavojų jo sveikatai.
Pareiškėjas nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais, emociniais sutrikimais, emocine depresija, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje esančiame 2015-01-13 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniame pranešime (b.l. 19-21) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2013-06-20 pareiškėjas 1 kartą buvo patalpintas kameroje, kurios vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis, nei nustatytas Įsakyme – 2013-05-02 (kameros kvadratūra 7,03 kv. m., laikomų asmenų skaičius 2). Visomis kitomis pareiškėjo buvimo Areštinėje dienomis jis buvo laikomas kamerose, kurių vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai atitiko Įsakymo nuostatas.
1999-06-10 leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto VPK Areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b.l. 23-24) nurodyta, kad apžiūrėjus Klaipėdos miesto VPK areštinės 1-ojo padalinio 1-osios dalies patalpas, buvo leista areštinės 1-ąją dalį eksploatuoti.
Iš 2005-02-22 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-142 (b.l. 25) matyti, kad Klaipėdos miesto VPK 2-ąją dalį leista pradėti eksploatuoti nuo 2005-02-21.
2005-01-11 Areštinės patalpų po rekonstrukcijos rūsyje pripažinimo tinkamomis naudoti akte (b.l. 29) nurodyta, kad rekonstruotos areštinės patalpos yra tinkamos naudoti.
2005-02-18 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos VPK Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b.l. 27-28) nurodyta, kad Klaipėdos VPK Areštinės 2-osios dalies įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus.
2015-01-13 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniame pranešime (b.l. 19-21) pažymėta, jog visos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, nes Areštinės langai buvo švarūs, vieną kartą per ketvirtį atliekamas pagrindinis valymas. Areštinės kamerų dienos ir dirbtinis apšvietimas, langų dydis, ventiliacija atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau - HN) reikalavimus, Areštinės kamerose buvo įrengta ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos ir per langus, drėgmės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti ir atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Šviesa išjungiama ir įjungiama pagal Areštinėje laikomų asmenų pageidavimus. Areštinėje įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, visiems asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti. Tarakonų ir graužikų kamerose neužfiksuota, kompiuterius ir pledus su savimi turėti Areštinėje laikomiems asmenims yra leidžiama. Nurodyta, jog duomenų, kad pastate būtų naudojamas asbestas, nėra. Policijos areštinėje laikomi asmenys, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių 7.12 punktu, turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę.
2015-01-13 Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniame pranešime (b.l. 19-21) nurodyta, kad visiems be išimties nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančių asmenų, yra sudaromos sąlygos ir tokie asmenys būna laikomi atskirai.
Nors pareiškėjas teigia, jog jis buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas Areštinės pareigūnus informavo, jog yra nerūkantis.
Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių 19 punktu, sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, ir suimtiems asmenims pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama, jei yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, kurio žinioje yra byla, prokuroro raštiškas leidimas. Suimtiems asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas, išvykos į namus nenumatytos.
Nors pareiškėjas teigia, jog jam buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, jam nebuvo leidžiama išvykti į namus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokią teisę turėjo, tačiau ja buvo trukdoma pasinaudoti.
Byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Areštinės administraciją su skundais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų pablogėjo jo sveikata, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dokumentų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, į bylą nepateikė. Nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).
Vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).
Įvertinus byloje nustatyto Įsakymo 1.3.1 punkto pažeidimo mastą, įrodymų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus nebuvimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus konstatuojama, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.